){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lietuvoje žmones daugiausiai vargina uodai. Jų įkandimai dažniausiai būna nepavojingi, tačiau įkandimo vietą labai niežti, todėl besikasydamas žmogus gali užsikrėsti antrinėmis infekcinėmis odos ligomis. Įkandus uodui, į žmogaus organizmą gali patekti ligų sukėlėjų, jautresniems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos. Uodų įkandimas dažniau sukelia (ypač vaikams) vadinamuosius dilgėlinės tipo bėrimus: įkandimo vietoje atsiranda pūkšlė, oda parausta, paburksta, ją labai niežti.
Pats pavojingiausias – vapsvos arba bitės įgėlimas. Jų nuoduose esančios medžiagos veikia kaip alergenai ir gali sukelti gyvybei pavojingas reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksinį šoką. Tada patinsta, ne tik parausta oda įgėlimo vietoje, bet gali ištinti lūpos, gerklė, kvėpavimo takai, žarnyno gleivinė. Darosi sunku kvėpuoti, trūksta oro, dėl išsiplėtusių kraujagyslių krenta kraujospūdis. Sutrinka smegenų, vidaus organų apytaka.
Ne visada alerginė įgėlimo reakcija būna staigi. Kartais būna atvejų, kai alergija pasireiškia praėjus kelioms dienoms. Pavėluota reakcija pavojinga sveikatai, tačiau simptomai nebūna tokie ryškūs kaip ūminiu atveju.
Negydomas šokas visada baigiasi mirtimi. Vapsvos ir bitės nuodai gali sukelti mirtį dėl išplitusios alerginės reakcijos. Kasmet nuo alergijos miršta žmonių, tik neaišku kiek, nes Lietuvoje nėra oficialios statistikos. Kitose Europos šalyse tokių mirčių būna apie 60.
Jos išskiria skystį, kuris sukelia nemalonų odos perštėjimą, bėrimą. Skystis dirgina kūną, o įkandimų žymės dažniausiai būna grupinės, jas labai niežti.
Kokia pirmoji pagalba turi būti teikiama, priklauso nuo reakcijos ir simptomų. Jeigu pasireiškia tik paraudimas, niežėjimas, pakanka nereceptinių vaistų, mažinančių skausmą, patinimą. Šaltis veikia teigiamai, tad galima prie įgėlimo vietos pridėti leduką ar šaltą kompresą. Ledo gabalėlis, įvyniotas į audinį, taip pat padės, jei savo skystį išskyrė skruzdėlė.
Įgėlus vapsvai ar bitei, svarbu apžiūrėti, ar neliko geluonies. Jį galima ištraukti pirštais ir jokiu būdu negalima spaudyti. Nepadės ir užveržimai, nes spaudant nuodai greičiau išsiskiria. Ištraukus geluonį, įkandimo vietą būtina dezinfekuoti. Tam puikiai tiks svogūnas ar česnako sultys. Norint, kad patinimas greičiau pranyktų, prie žaizdelės, kaip minėta, reikia pridėti šaltą kompresą.
Pirmi keli įkandimai dažnai nesukelia jokios reakcijos, tačiau ilgai išsilaikęs tinimas, perštėjimas gali būti signalas, kad reikia pasisaugoti. Tokiam žmogui būtina naudoti priemones nuo vabzdžių.
Alerginę reakciją galima prognozuoti. Jeigu ankstesni vabzdžių įkandimai ar įgėlimai ilgai nepranykdavo, būdavo didelis patinimas, niežėdavo, galima tikėtis alergijos požymių. Tuomet reikia kreiptis į medicinos darbuotojus, kad parinktų tinkamą gydymą: skirtų vaistų nuo alergijos, suleistų adrenalino į raumenis.
Žmogus, kuriam įgėlimai itin pavojingi, turėtų nešiotis vienkartinį adrenalino švirkštą: įgėlus vabzdžiui ir prasidėjus alerginiams simptomams, pats turėtų susileisti vaistų ir taip laimėtų daugiau laiko, kad galėtų pasiekti gydymo įstaigą.
Vaistinėse siūloma įvairių repelentų, kuriuose esančios cheminės medžiagos atbaido vabzdžius. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kam jie skirti. Perkant reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar preparatas skirtas apsaugai nuo uodų, ar padeda išvengti ir bičių įgėlimų.
Dabar galima įsigyti ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams ar kūdikiams skirtų priemonių. Jomis purškiami vežimėlio kraštai, užuolaidos, o, jeigu jos skirtos kūnui, svarbu įsigyti saugią priemonę, kad būtų tinkama vaikui, nes jis gali, pavyzdžiui, palaižyti pateptą vietą. Norint efektyviai apsisaugoti nuo vabzdžių, reikia reguliariai pasipurkšti ar pasitepti. Ant kiekvienos priemonės pakuotės nurodyta, kiek valandų ji yra veiksminga.
Svarbu apsaugoti ne tik save, bet ir vaikus, tad jiems nereikėtų leisti lauke valgyti ledų, vaisių, taip pat vengti saldžiųjų gėrimų, nes jie gali privilioti vabzdžius. Reikėtų vengti ryškiaspalvių, gėlėtų ir tamsių drabužių – šviesi vienspalvė apranga vabzdžiams yra ne tokia patraukli. Jeigu susiruošėte į iškylą, reikėtų apsirengti drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, avėti batus. Vaikus reikėtų išmokyti atsargumo, jiems nereikėtų liesti jokių ropojančių vabzdžių, neskinti gėlių, nes jose gali būti bičių. Nereikėtų leisti ragauti nukritusių vaisių jų neapžiūrėjus, nes ten gali būti įsigraužęs vabzdys. Vaikams nederėtų žaisti po medžiais, kur yra pūvančių vaisių, taip pat šalia avilių. Kvapai vilioja vabzdžius, tad rengdamiesi į gamtą žmonės neturėtų kvėpintis, naudoti kremų, kvapnių muilų, kosmetikos.
Nuo vapsvos ar bitės nėra jokių apsisaugojimo priemonių. Jeigu vis dėlto atskrido geliantis vabzdys, svarbu nedaryti staigių judesių. Mojavimas rankomis dažnai tik pakursto jų agresiją.
Jei vaikas nealergiškas, o vabzdys nėra labai nuodingas (kaip, pavyzdžiui, „juodoji našlė“), baimintis neverta. Štai kaip padėti vaikui.
Jei ausis pradeda tinti, kreipkitės į gydytoją. Jeigu nėra tokios galimybės, vaikui į ausį įlašinkite kelis lašus aliejaus; kad vabzdys žūtų. Kiek palaukęs vaikas tegul kelis kartus papurto galvą. Jei taip vabzdys neišlįs, vykite pas medikus.
Jei vaikas nurijo vabzdį, jo neištrauksite, bet jis be jokios žalos praeis visą virškinamąjį traktą. Tačiau, jei esate tikri, kad nurytas vabzdys nuodingas, nedelsdami kreipkitės į medikus.
Natūrali vaiko reakcija – čiaudulys arba kosulys turėtų vabzdį pašalinti. Bet jei jis vis dar viduje, kreipkitės į medikus. Į vaiko nosį nekiškite jokių daiktų.
Atsargiai išimkite vabzdį pirštų galiukais (pincetas per daug pavojingas) ir praplaukite akį drungnu vandeniu.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę