Apie jį pasaulyje žinoma jau 50 metų. Giliųjų venų trombozė (GVT) – būklė, kai giliosiose kojų venose formuojasi trombai. Sergantysis gali jausti kojų skausmą, tinimą, tačiau dažniausiai šie simptomai pasireiškia tiktai tuomet, kai susidaro dideli trombai, beveik uždarantys venos spindį. Pavojingiausia, ir dažnai mirtina, šios būklės komplikacija – atskilusios trombo dalies nukeliavimas į plaučius kraujo keliu.
GVT dažniau diagnozuojama skrendantiems ekonomine klase, tačiau gali įvykti ir ilgai keliaujant automobiliu, traukiniu ar kita transporto priemone. Skysčių trūkumas padidina riziką. Ypač dažnai tai būna skrendant, kadangi lėktuvo salone – sumažėjęs oro slėgis, oras dažniausiai sausas, o tai lemia didesnį skysčių netekimą – dehidrataciją. Skrydžio metu vartojamas alkoholis šią situaciją tik pablogina. Taip pat turi įtakos, iš kokio krašto žmogus skrenda. Jeigu jis vyksta iš karšto ir sauso klimato, tuomet jis dažniausiai jau prieš skrendant yra dehidratuotas.
Kiti rizikos veiksniai: amžius (daugiau nei 60 m.), anksčiau buvusi GVT, neseniai atlikta chirurginė operacija, buvusi trauma, nėštumas, vartojamos sudėtinės kontraceptinės tabletės, pakeičiamoji hormonų terapija, širdies ir plaučių ligos, lėtinės, onkologinės ligos.
Žmonės, kuriems yra trys ar daugiau išvardintų rizikos veiksnių, turi naudoti profilaktikos priemones ir prieš kelionę būtinai apsilankyti pas savo šeimos gydytoją aptarti galimas problemas bei specialiąsias apsisaugojimo priemones kelionės metu.
Kitas labai aktualus dalykas – tinkama avalynė. Visada pasiimkite jau nešiotą, išbandytą ir, svarbiausia, jums patogią ir patinkančią avalynę, tuomet nekils problemų dėl ilgo vaikščiojimo, nuospaudų susidarymo. Taip pat geriau rinktis iš natūralios odos pagamintus orui laidžius batelius. Turint galimybę, verta įsigyti aukštos kokybės batus su supinatoriais, taisyklingai išlenkiančiais pėdos skliautą. Pastarieji sumažina blauzdos raumenų įtampą, ir jie ne taip greitai pavargsta.
Kelionės metu higienos sumetimais batus, kojines rekomenduojama keisti kuo dažniau, taip pat, jeigu turite galimybę, stenkitės kojas dažniau nuplauti – vanduo padės atgaivinti kojų odą, pašalins dulkes ir kitus nešvarumus.
· Kelionės metu venkite ankštų, aptemtų drabužių, ypač „įrėminančių“ liemenį.
· Gerkite pakankamai skysčių.
· Stenkitės pajudinti, palankstyti kojas per kelio ir kulkšnies sąnarius bent kartą per valandą. Jeigu įmanoma, nors trumpai pavaikščiokite, nes judant susitraukinėja kojų raumenys, gerinama kraujotaka ir mažinamas kraujo sąstovis kojų venose, kuris ir lemia trombų susidarymą.
· Jeigu įmanoma, stenkitės kuo dažniau laikyti kojas pakeltas.
· Jeigu negalite judėti, bent jau pamankštinkite savo pėdas: pasukite jas ratu aplink kulkšnies sąnarį, palankstykite įvairiomis kryptimis.
· Naudokite profilaktines antiagregantų ar antikoaguliantų dozes. dėl preparato pasirinkimo ir dozavimo turite pasitarti su savo šeimos daktaru.
Daugeliu paminėtų atvejų naudingos priemonės su heparinu, tokios kaip, pavyzdžiui, gelis HepaGel („Spirig Pharma AG“, Šveicarija). Tad jo tikrai vertėtų įsimesti į kelioninę vaistinėlę. Tai išoriškai vartojamas natūralus injekcinės kokybės heparino preparatas, mažinantis kraujo krešėjimą ir uždegimą. Jis naudingas, jei yra varikozinio venų išsiplėtimo simptomų (pavyzdžiui, skausmas, kojų sunkumo jausmas, kojų patinimas), blauzdų raumenų mėšlungis. Jo veiklioji medžiaga skatina kraujosruvų rezorbciją, todėl mažėja audinių įtempimas ir dėl jo atsiradęs skausmas. Be to, jis vartojamas, kai yra bukų pažeidimų (atsiradusių sportuojant, nelaimingų atsitikimų metu) – hematomų, sumušimų, suspaudimų. Padeda esant patempimams, patinimams, raumenų ir sausgyslių skausmams.
Preparato sudėtyje nėra riebalinančių medžiagų, todėl preparatas neturi neigiamo poveikio kojinėms (tai pat ir elastinėms).
Tepkite HepaGel plonu sluoksniu ant pažeistos vietos keletą kartų per dieną. Laikykitės pakuotėje nurodytų rekomendacijų arba gydytojo paskirto dozavimo. Gelio negalima tepti ant atvirų žaizdų ir gleivinių. Sergant venų ligomis, dėl kurių gali susidaryti trombas, vaisto negalima įtrinti. Jei, naudojant tepalą būklė nepagerėja ar pablogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę