Fizinio krūvio astma – tai ne atskira bronchų astmos forma, bet tik padidėjusio bronchų reaktyvumo išraiška. Atlikus tyrimus nustatyta, kad astma sergantiems pacientams fizinis krūvis yra naudingas, o ne žalingas, todėl atsisakyti fizinio aktyvumo nereikėtų. Nustatyta, kad nuolat fizine veikla užsiimančio sergančiojo astma plaučių būklė yra kur kas geresnė nei nesportuojančio, nes dirbant ir mankštinantis į plaučius patenka daugiau deguonies ir lengviau įkvepiamas bei iškvepiamas oras. Žinoma, netinkamas fizinis krūvis bei aplinkos, kurioje užsiimama fizine veikla, užterštumas gali pakenkti sergančiam ir net sukelti sunkumą ir krūtinės ląstos skausmą, gali užsitęsti oro nepakankamumas, atsirasti dusulio priepuoliai. Tačiau tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti fizinės veiklos. Svarbu pasirinkti tokią, kuri mažiausiai veikia bronchus, bei atsakingai planuoti fizinio krūvio intensyvumą. Reguliarus ir tinkamai pasirinktas fizinis krūvis neduoda jokio neigiamo efekto kvėpavimo takų funkcijoms, kaip minėta, atvirkščiai – didina deguonies pasisavinimą, gerina bendrą fizinę būklę bei palengvina kvėpavimą. Reikia tik išmokti kontroliuoti savo ligą, kad ji netaptų kliuviniu užsiimant fizine veikla. Tyrimai patvirtina, kad daugelis pacientų, nuolat vartodami veiksmingus vaistus, gali dirbti, mankštintis, siekti sporto aukštumų nejausdami ligos simptomų.
Kiekvieno žmogaus organizmas individualus, todėl vienam astmos priepuolį gali sukelti lengvas pasivaikščiojimas lauke, o kitas ir ilgą distanciją nubėgęs nieko nejaus. Žinoma, visada reikia pasitarti su gydytoju, jis įvertins jūsų būklę ir pateiks rekomendacijas, kokia fizinė veikla yra tinkamiausia.
Astma sergančiam žmogui nepatartina nardyti. Stresas nardant gali sukelti astmos priepuolį, o po vandeniu neįmanoma išgerti vaistų, todėl paprastai plyšta plaučiai, ir žmogų ištinka mirtis. Taip pat netinka jodinėjimas, nes alergiją gali sukelti kvapai, žiedadulkės, dulkės. Nerekomenduojama užsiimti regbiu ir kalnų sportu. Paprastai nepatartina bėgti kroso, nes staigus sustojimas gali sukelti astmos priepuolį. Kitas sporto šakas sergantieji astma gali drąsiai rinktis be jokių apribojimų. Tinka tenisas, žaidimai su kamuoliu, taip pat plaukimas. Vasarą ypač tinka ir važinėjimas dviračiu, tačiau reiktų vengti žiedadulkių augalams žydint. Reiktų nepamiršti, kad per didelis krūvis gali pakenkti kvėpavimo sistemai, todėl reiktų užsiimti fizine veikla pagal savo galimybes.
Astma yra kintanti liga. Vasarą astmos priepuolius gali išprovokuoti įvairūs alergenai. Alergiją paprastai sukelia augalai, žydintys mažais žiedais, – medžiai (ąžuolai, guobos, beržai, šermukšniai, tuopos, riešutmedžiai ir kt.) ir žolės (motiejukai, ambrozijos, balandos, usnys, svidrės ir kt.). Jų žiedadulkės yra mažos, sausos ir lengvos, todėl lengvai pakeliamos ir nešiojamos vėjo. Alergijos simptomai ypač suaktyvėja esant karštam, sausam ir vėjuotam orui. Dusulio, kosulio priepuoliai dažnai atsiranda naktį arba anksti ryte, o tarp priepuolių ligonis jaučiasi gerai. Kai liga paūmėja, simptomai pacientą vargina keletą dienų ar savaičių, dusulys stiprėja. Tai pavojinga, nes ilgainiui dėl deguonies trūkumo sutrinka kitų organizmo sistemų veikla. Liga gali komplikuotis užsitęsusiu sunkiu bronchų astmos priepuoliu. Pasirinkite tinkamą fizinei veiklai ar atostogoms vietą ir laiką. Dirbkite, sportuokite ar ilsėkitės ten, kur yra mažiau žydinčių augalų ir mažesnė žiedadulkių koncentracija ore. Venkite dirbti ir sportuoti apie 14–16 valandą, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia. Padirbę lauke nusiprauskite po dušu, nes žiedadulkių gali susikaupti plaukuose ir ant odos.
Vaisto formą ir vartojimo būdą gydytojas parenka atsižvelgdamas į ligonio amžių ir būklę. Įkvepiamieji vaistai dažniausiai yra tinkamiausi astmai gydyti. Vaikų gydymo principai tokie pat, kaip ir suaugusiųjų, tačiau reikia būti atsargiems ir vengti šalutinio poveikio, būdingo skirtingoms amžiaus grupėms. Vaistų dozės ir jų vartojimo būdai turi būti adekvatūs paciento amžiui. Astmos gydymas kasmet keičiasi, ieškoma vis veiksmingesnių šios ligos gydymo metodų. Vasarą astmos gydymo principai nesikeičia, tik galbūt dažniau tenka apsilankyti pas gydytoją.
• Jei sergate astma, bet norite užsiimti fizine veikla, pasirinkite darbus ar sporto šaką, kuri nesukels astmos priepuolio.
• Atsižvelkite į orų prognozę. Jei esate alergiški žiedadulkėms, nepatartina sportuoti ar dirbti lauke tuo metu, kai pradeda žydėti augalai. Taip pat reikėtų vengti užterštų vietovių, didelio vėjo, rūko.
• Prieš dirbdami ar sportuodami būtinai apšilkite. Niekada nedarykite fizinių darbų be apšilimo. Tam tinka ėjimas, lengvas bėgimas, tempimo pratimai. Gydytojai pastebėjo, kad trumpas nevarginantis apšilimas prieš treniruotę leidžia paskui be jokių problemų sportuoti 2–4 valandas.
• Vartokite daug skysčių. Rekomenduojama išgerti 0,3 litro vandens pradėjus darbus ar treniruotę ir kas 30 min. gerti po 0,3 litro vandens.
• Jei sergate astma, dirbdami ir sportuodami visada turėkite vaistų. Vaistai vartojami 10–15 min. iki fizinio darbo pradžios.
• Jei dirbant ar sportuojant ištinka astmos priepuolis, sustokite.
• Jei sportuodami ar po treniruotės jaučiate neįprastus simptomus, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
• Tėvai neturėtų drausti astma sergančiam vaikui sportuoti – tai gali atskirti jį nuo bendraamžių, sutrikdyti psichologinę pusiausvyrą. Beje, nors atrodo paradoksalu, bet, juo labiau vengiama fizinės veiklos, juo sunkesni būna dusulio priepuoliai. Kuo mažiau sportuojama, tuo sunkiau kvėpuoti.
Kiekvieno žmogaus organizmas individualus, todėl vienam astmos priepuolį gali sukelti lengvas pasivaikščiojimas lauke, o kitas ir ilgą distanciją nubėgęs nieko nejaus. Žinoma, visada reikia pasitarti su gydytoju, jis įvertins jūsų būklę ir pateiks rekomendacijas, kokia fizinė veikla yra tinkamiausia.
Astma sergančiam žmogui nepatartina nardyti. Stresas nardant gali sukelti astmos priepuolį, o po vandeniu neįmanoma išgerti vaistų, todėl paprastai plyšta plaučiai, ir žmogų ištinka mirtis. Taip pat netinka jodinėjimas, nes alergiją gali sukelti kvapai, žiedadulkės, dulkės. Nerekomenduojama užsiimti regbiu ir kalnų sportu. Paprastai nepatartina bėgti kroso, nes staigus sustojimas gali sukelti astmos priepuolį. Kitas sporto šakas sergantieji astma gali drąsiai rinktis be jokių apribojimų. Tinka tenisas, žaidimai su kamuoliu, taip pat plaukimas. Vasarą ypač tinka ir važinėjimas dviračiu, tačiau reiktų vengti žiedadulkių augalams žydint. Reiktų nepamiršti, kad per didelis krūvis gali pakenkti kvėpavimo sistemai, todėl reiktų užsiimti fizine veikla pagal savo galimybes.
Astma yra kintanti liga. Vasarą astmos priepuolius gali išprovokuoti įvairūs alergenai. Alergiją paprastai sukelia augalai, žydintys mažais žiedais, – medžiai (ąžuolai, guobos, beržai, šermukšniai, tuopos, riešutmedžiai ir kt.) ir žolės (motiejukai, ambrozijos, balandos, usnys, svidrės ir kt.). Jų žiedadulkės yra mažos, sausos ir lengvos, todėl lengvai pakeliamos ir nešiojamos vėjo. Alergijos simptomai ypač suaktyvėja esant karštam, sausam ir vėjuotam orui. Dusulio, kosulio priepuoliai dažnai atsiranda naktį arba anksti ryte, o tarp priepuolių ligonis jaučiasi gerai. Kai liga paūmėja, simptomai pacientą vargina keletą dienų ar savaičių, dusulys stiprėja. Tai pavojinga, nes ilgainiui dėl deguonies trūkumo sutrinka kitų organizmo sistemų veikla. Liga gali komplikuotis užsitęsusiu sunkiu bronchų astmos priepuoliu. Pasirinkite tinkamą fizinei veiklai ar atostogoms vietą ir laiką. Dirbkite, sportuokite ar ilsėkitės ten, kur yra mažiau žydinčių augalų ir mažesnė žiedadulkių koncentracija ore. Venkite dirbti ir sportuoti apie 14–16 valandą, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia. Padirbę lauke nusiprauskite po dušu, nes žiedadulkių gali susikaupti plaukuose ir ant odos.
Vaisto formą ir vartojimo būdą gydytojas parenka atsižvelgdamas į ligonio amžių ir būklę. Įkvepiamieji vaistai dažniausiai yra tinkamiausi astmai gydyti. Vaikų gydymo principai tokie pat, kaip ir suaugusiųjų, tačiau reikia būti atsargiems ir vengti šalutinio poveikio, būdingo skirtingoms amžiaus grupėms. Vaistų dozės ir jų vartojimo būdai turi būti adekvatūs paciento amžiui. Astmos gydymas kasmet keičiasi, ieškoma vis veiksmingesnių šios ligos gydymo metodų. Vasarą astmos gydymo principai nesikeičia, tik galbūt dažniau tenka apsilankyti pas gydytoją.
• Jei sergate astma, bet norite užsiimti fizine veikla, pasirinkite darbus ar sporto šaką, kuri nesukels astmos priepuolio.
• Atsižvelkite į orų prognozę. Jei esate alergiški žiedadulkėms, nepatartina sportuoti ar dirbti lauke tuo metu, kai pradeda žydėti augalai. Taip pat reikėtų vengti užterštų vietovių, didelio vėjo, rūko.
• Prieš dirbdami ar sportuodami būtinai apšilkite. Niekada nedarykite fizinių darbų be apšilimo. Tam tinka ėjimas, lengvas bėgimas, tempimo pratimai. Gydytojai pastebėjo, kad trumpas nevarginantis apšilimas prieš treniruotę leidžia paskui be jokių problemų sportuoti 2–4 valandas.
• Vartokite daug skysčių. Rekomenduojama išgerti 0,3 litro vandens pradėjus darbus ar treniruotę ir kas 30 min. gerti po 0,3 litro vandens.
• Jei sergate astma, dirbdami ir sportuodami visada turėkite vaistų. Vaistai vartojami 10–15 min. iki fizinio darbo pradžios.
• Jei dirbant ar sportuojant ištinka astmos priepuolis, sustokite.
• Jei sportuodami ar po treniruotės jaučiate neįprastus simptomus, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
• Tėvai neturėtų drausti astma sergančiam vaikui sportuoti – tai gali atskirti jį nuo bendraamžių, sutrikdyti psichologinę pusiausvyrą. Beje, nors atrodo paradoksalu, bet, juo labiau vengiama fizinės veiklos, juo sunkesni būna dusulio priepuoliai. Kuo mažiau sportuojama, tuo sunkiau kvėpuoti.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę