Pirmiausiai pagalvokite, kur keliausite bei kokį gyvenimo būdą kelionėje pasirinksite: lankysite kultūros renginius ir įžymias vietas ar, įsispyrę į sportbačius, kopsite į kalnus ar pasiduosite gamtos globai. Į kokio klimato zoną keliausite? Ar šalyje, į kurią vyksite, galima užsikrėsti kokiomis nors ypatingomis infekcijomis?
* Pleistro. Geriausiai pasiimkite karpomo arba skirtingų dydžių pleistro. Jo prireiks susižeidus arba pritrynus nuospaudas.
* Antiseptiko.
* Vaistų nuo karščiavimo ir skausmo. Puikiai tiks paracetamolis ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei priklausantys preparatai. Juk niekas nėra apsaugotas nuo to, kad svečioje šalyje ims skaudėti kokią nors kūno dalį, pavyzdžiui, dantį. Tačiau šių vaistų nevartokite nuo pilvo skausmo, nes jų išgėrus gali būti sunkiau nustatyti tikrąją skausmų priežastį.
* Vaistų nuo alergijos – net jei niekada nesate patyrę alergijos simptomų, nesate nuo jų apsaugotas. Jūsų organizmas gali „audringai“ sureaguoti į naują maistą, į vietinius augalus, vabzdžių įkandimus. Jei esate alergiškas ir ypač jei anksčiau buvote gydytas nuo alerginio šoko ar Kvinkės edemos, būtina pasiimti prednizolono ir adrenalino.
Tepalo, kurio sudėtyje yra heparino, pvz., Lioton 1000. Jis puikiai pravers ilgai keliaujant mašina arba autobusu bei tiems, kurie kelionės metu planuoja daug vaikščioti. Gelis gerina venų kraujotaką, mažina kojų nuovargį, sunkumą bei tinimą. Kojos tikrai bus lengvesnės. Patogu tai, kad gelis greitai susigeria ir netepa drabužių
* Jei esate stresui lengvai pasiduodantis žmogus, pasiimkite valerijono tablečių, lašiukų širdžiai stiprinti ir pan., juk kelionėje gali būti ir nemalonių nutikimų.
* Jei važiuojate kartu su vaikais, nepamirškite įsidėti termometrą bei vaikams skirtų vaistų formų, pvz., sirupo, žvakučių.
* Nuolat vartojamų vaistų, pvz., nuo kraujospūdžio, insulino. Nepamirškite pasitikrinti, ar vaistų pakaks visam kelionės laikui.
Pasiimkite:
* Nošpos tablečių. Šie vaistai mažina spazmus ir puikiai tinka esant spazminės kilmės pilvo skausmui.
* Vaistų nuo viduriavimo. Juk nežinote, kaip jūsų organizmas sureaguos į neįprastus maisto produktus. O šilto klimato zonoje galite „pasigauti“ ir kokią infekciją. Jokiu būdu neimkite žarnyno peristaltiką slopinančių vaistų nuo viduriavimo. Apsinuodijęs arba susirgęs infekcine liga, jūs tik pabloginsite savo būklę. Kita vertus, jei vaistas neslopina žarnyno judesių, pvz., smekta, jų vartoti galite.
* Vaistų nuo pykinimo, ypač jei šis pojūtis dažnai būna važiuojant mašina, plaukiant laivu ar skrendant lėktuvu.
Smektos arba aktyvuotos anglies tablečių – jų prireiks įtariant apsinuodijimą maistu. Beje, „angliukų” reikia imti daug – 8–10 pakuočių, kadangi viena tabletė tikrai nesugebės jums padėti.
* Vaistų nuo vidurių pūtimo, ypač, jei esate į tai linkę. Juk kur kas patogiau išgerti tabletę nei kentėti.
* Jei dažniau vargina virškinimo sutrikimai, pasiimkite virškinimą gerinančių vaistų (kasos fermentų). Juk neįprastas maistas dažniau sutrikdo virškinimą, tad būkite tam pasiruošę.
* Vaistų nuo rėmens ir padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Jų ypač gali prireikti keliaujant į egzotiškas šalis, kuriose įprastą valgyti aštrius patiekalus.
Be anksčiau išvardintų vaistų, jums reikėtų nepamiršti:
Elastinio binto, sterilaus binto, vatos – jų gali prireikti, jei išsiruošėte aktyviam poilsiui, pvz., keliausite dviračiais.
Skausmą ir uždegimą malšinančių tepalų (pvz. Fastum) prireiks traumos atveju, pvz., pasitempus nugarą. Fastum greitai ir stipriai malšina skausmą. Nuo geriamų vaistų skiriasi tuo, kad visiškai nedirgina skrandžio ir veikia tik toje vietoje, kur yra uždegimas. Šio tepalo verta pasiimti planuojantiems aktyvų poilsį
Repelentų (vabzdžius ir uodus atbaidančių priemonių), pavyzdžiui Bens, prireiks keliaujant į gamtą.
Prieš išvykdami būtinai pasirūpinkite sveikatos draudimu. Jei esate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, važiuodami poilsiauti į Europos Sąjungos šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją iš Teritorinės ligonių kasos pasiimkite Europos sveikatos draudimo kortelę. Kortelė patvirtina teisę į būtinąją medicinos pagalbą minėtose valstybėse.
Visus pirmajai pagalbai reikalingus medikamentus sudėkite į vieną vietą ir taip, kad, esant reikalui, galėtumėte lengvai juos rasti.
Jei kelionės vaistinėlėje turi būti „rimtų“ vaistų, pvz., antibiotikų, antidepresantų, turėkite su savimi vaistų receptus arba gydytojo raštą (anglų arba šalies, į kurią vykstate, kalba), patvirtinantį, kad turite vartoti šių vaistų.
Nepamirškite, kad vaistų tinkamumo vartoti laikas karšto klimato zonose gali sutrumpėti.
Ruošdamiesi kelionei pasidomėkite apie šalies, į kurią vykstate, epidemiologine situacija. Galbūt jums reikia pasiskiepyti.
Keliaudami į karšto klimato zoną, nepamirškite pasirūpinti ir oda: pasiimkite kremo nuo saulės, skrybėlę arba skarą, akinius nuo saulės.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Priemonė nuo gausaus prakaitavimo ir nemalonaus prakaito kvapo.
Daug žmonių kenčia nuo pernelyg gausaus prakaitavimo. Bet ne visi
žinome šios problemos sprendimo būdą – ODOREX. ODOREX tai apsauga
nuo prakaitavimo ir nemalonaus prakaito kvapo darbo ar interviu metu,
naktimis ar papraščiausiai karštą dieną..
Unikali ODOREX formulė – kad prakaitas Jūsų niekada nebevargintų.
Norėdami įsigyti šio losjono, skambinkite telefonu:
+370 607 33897.
El. paštas:losijonas@gmail.com
Prekės originalios ir vežamos tiesiogiai iš gamintojo!
Siunčiu į visus miestus!
Kaina 40 lt