Civilizacijos pasekmė – atopinis dermatitas

Spartus ekonomikos augimas, didinantis oro ir aplinkos užterštumą, atvedė prie to, kad uždegiminės odos ligos tapo dažnesnės, o atopinis dermatitas (AD) – klasikinis to pavyzdys. Jis paplitęs labai plačiai ir laikomas rimta pastarojo amžiaus problema. Kaip tinkamai gydyti šią ligą? Ar galima išvengti medikamentinio gydymo? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsako „Era Esthetic Lazerines dermatologijos klinikos“ gydytoja dermatovenerologė Jurgita Stoškienė.
 

Atopinis dermatitas (arba atopinė egzema, neurodermitas) – tai lėtinė, recidyvuojanti uždegiminė odos liga, kuriai būdingas nuolat savo vietą ir formą keičiantis, varginantis odos niežėjimas, sausumas.
Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse AD serga 10–20 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. Dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų. Be to, net pusei sergančiųjų AD nustatoma astmos, alerginio rinito, konjunktyvito ar alerginio kontaktinio dermatito diagnozė. Išsivysčiusiose šalyse AD atvejų per pastaruosius 30 metų padaugėjo 2–3 kartus.
Ligą pranešantys simptomai
Sergant AD pažeidžiama oda. Ligai būdingi simptomai–stigmos: odos sausumas, baltas dermografizmas (perbraukus odą trumpam paryškėja baltos linijos), III vokas, ilgos, gražios blakstienos, skurdus (praretėję, sutrumpėję) šoniniai antakių lankai.
Polinkis sirgti alerginėmis ligomis paveldimas, tad, jeigu giminėje buvo sergančiųjų alergija, tikimybė, kad vaikas sirgs AD, didesnė.
Pagal amžių AD skirstomas į kūdikių, vaikų, jaunuolių ir suaugusių. Skirtingais amžiaus tarpsniais tai amžiaus grupei būdingose lokalizacijose atsiranda pūslelių, įtrūkimų, šašų, mazgelių, nukasymų, vėliau – odos sustorėjimas.
AD visuomet būdingas intensyvus niežėjimas. Sergantiesiems AD dažnai pasireiškia odos virusinės ligos (paprastoji pūslelinė, užkrečiamasis moliuskas), bakterinės (ypač sukeltos S.aureus), grybelių (Pityrosporum ir Candida) infekcijos, odos pigmentacijos sutrikimai (padidėjusi ar sumažėjusi veido, galūnių odos pigmentacija), odos ir plaukų sausumas, nagų pakitimai, psichologiniai elgesio sutrikimai.

 

Gydymo tikslai


Pagrindiniai gydymo tikslai yra alergenų ir provokuojančių veiksnių šalinimas, odos barjerinės funkcijos atkūrimas, nuolat ir sistemingai prižiūrint ir drėkinant odą. Taip pat uždegimo, odos niežulio ir antrinės infekcijos rizikos mažinimas. Sergant AD pažeidžiama apsauginė epidermio funkcija, tad šiems pacientams būtina nuolat naudoti kremus – emolientus.
Medikamentinis gydymas – odos uždegimą mažinantys preparatai (vietiniai gliukokortikosteroidai (GK). GK pasižymi uždegimą slopinančiu, vazokonstrikciniu (siaurinančiu kraujagyslių spindį ir didinančių jų tonusą), imunosupresiniu, antiproliferaciniu (stabdančiu audinių vešėjimą) poveikiu. Šių preparatų vartojimą apriboja nepageidaujami poveikiai, kurie pasireiškia vartojant jų ilgą laiką. Nepageidaujami poveikiai – odos išplonėjimas, atrofija, strijų, telangiektazijų (mažųjų kraujagyslių išsiplėtimų) atsiradimas, steroidiniai spuogai, padidėjęs plaukuotumas, augimo vaikams sulėtėjimas. Dažniausiai vietinių nepageidaujamų GK poveikių atsiradimas priklauso nuo netinkamo jų vartojimo ar nesaugaus preparato parinkimo. Tad šie preparatai saugūs, skiriant jų tik ligos paūmėjimams ir trumpą laiką. Suprantama, kad GK gali skirti tik gydytojas.


Naujausi AD gydymo preparatai – vietiniai imunomoduliatoriai. Paūmėjus AD, skiriama niežėjimą mažinančių ir uždegimą slopinančių antihistamininių preparatų. Antrinės ligos sukeltos infekcijos gydomos antibiotikais.
Vis dažniau į kompleksinį vidutinio sunkumo AD gydymą įtraukiamas gydymas ultravioletiniais spinduliais – fototerapija. Tačiau kancerogenezės profilaktikai fototerapija nerekomenduojama jaunesniems nei 12 metų vaikams.
 

Galima apsieiti be vaistų?


Iš tiesų, neretai medikamentinio gydymo galima išvengti arba jį atitolinti. Tinkama ir kasdienė odos priežiūra palengvina ligos eigą ir smarkiai pagerina gyvenimo kokybę. Reikėtų pabrėžti, kad odos priežiūra turėtų būti ne pripuolama, o nuolatinė. Tik taip galima užkirsti kelią ir atitolinti ligos atkryčius. Be to, yra produktų, kurie slopina uždegimą, ramina, kurie ligos paūmėjimų metu puikiai padeda kontroliuoti ir sumažinti ligos simptomus.
Kitas žingsnis į sėkmingą AD kontrolę – vengti veiksnių, kurie gali išprovokuoti ar pabloginti ligos eigą. Todėl būtina supažindinti pacientus, jų šeimos narius su pirmaisiais odos pažeidimo požymiais, kurie praneštų, kad gydymas yra būtinas. Tik ilgalaikis ir nuolatinis tėvų, vaikų ir gydytojo bendravimas lemia puikius gydymo rezultatus.
 

Tinkama priežiūra – kokia?


Prausimuisi reikėtų rinktis švelnią valomąją priemonę, nenaudoti šarminių muilų, nenusausinti odos. Odą būtina drėkinti kasdien ir ne mažiau kaip du kartus. Sergantieji AD turėtų vengti ilgų maudynių (ilgiau nei 10–15 minučių). Vanduo turėtų būti drungnas, nes tik toks padės odai per daug neišsausėti. Nusiprausus rekomenduojama leisti odai išdžiūti pačiai ar švelniai nušluostyti, vengiant grubaus trynimo. Kol oda dar drėgna, būtina patepti ją emolientais – kremais ar tepalais. Tai padės odai lengviau pasisavinti kremą.
Niežulį mažina ir odos hidrolipidinę funkciją atkuria ir drėgni tvarsčiai, kuriuos reikėtų naudoti paūmėjimų metu. Reikėtų atminti, kad svarbus ne tik išorinis odos drėkinimas – ypač svarbu skatinti odą pačią gaminti jai reikalingus lipidus. Tam tikra vitamino PP koncentracija atlieka šią funkciją. Tad, renkantis emolientą, derėtų atkreipti dėmesį ir į jo sudedamąsias dalis.
Kūdikiams ir vaikams skirtas kremas turėtų būti saugus, be agresyvių medžiagų, konservantų, kvapų, dažų, visiškai nealergizuojantis.
 

Patarimai, kaip nesusirgti atopiniu dermatitu


• Maitinti kūdikį krūtimi bent pirmus šešis mėnesius. Maitinant krūtimi, su gydytoju aptarti valgiaraštį.
• Vengti galimų alergenų, kurie išprovokuoja ar sukelia AD paūmėjimus. Tai dulkės ir dulkių erkutės, tam tikras maistas (kiaušiniai, riešutai, pienas, žuvis, kviečiai, sojos produktai ir kt.), stresas, aplinkos temperatūra, vaistai, chemikalai, kitos medžiagos (vilna, akrilanas, muilas, skalbikliai, kosmetinės priemonės).
• Praustis drungnu vandeniu 3–5 minutes.
• Vengti muilų, agresyvių ploviklių, sausinančių odą.
• Nuolat drėkinti ir maitinti odą, stengtis, kad neišsausėtų. Tepti emolientu iš karto tik nusiprausus.
• Stengtis kontroliuoti niežulį ir kasymąsi – vaikų nagučius kirpti trumpai, užuot kasius, patapšnoti per odą, esant sausai odai, ją sutepti, naudoti drėgnus tvarsčius, ant rankyčių uždėti švelnias pirštinaites.
• Rinktis orui pralaidžios medvilnės audinius, vengti aptemptų, šiurkščių, veržiančių drabužių.
• Esant stipriam niežuliui naktį, pasitarti su gydytoju dėl antihistamininių preparatų vartojimo paūmėjimų metu.
• Vengti situacijų, kai vaikas perkaista, sušyla. Palaikyti stabilią, vėsią aplinkos temperatūrą, ypač vaiko miegamajame.
• Išmokti atpažinti pirmuosius ligos simptomus.
• Vengti streso, palaikyti harmoningą atmosferą šeimoje.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai