){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kai pablogėja kojų arterijų veikla
Kojų arterijų veikla pablogėja tada, kai arterijos, kuriomis teka kraujas į kojas ir rankas, susiaurėja, o vėliau užsikemša. Arterijas dažniausiai užkemša plokštelės, susidariusios iš sukietėjusio cholesterolio, kraujo kūnelių, yrančių audinių ir kitų ląstelių ”atliekų”. Bėgant laikui arterijų sienelėse dėl įvairių smulkių pažeidimų susidaro šiurkščių lopinėlių, prie kurių šie dariniai prisitvirtina. Galiausiai plokštelė taip susiaurina kraujagyslės spindį, jog sutrinka kraujotaka. Ši būklė vadinama ateroskleroze. Nors gali būti pažeidžiamos ir rankų arterijos, tačiau tai būna rečiau.
Daug žmonių gyvena kęsdami šios ligos simptomus - skausmą, tirpimą, silpnumą.
Ligos priežastys
Dažniausia sutrikusios kojų arterijų kraujotakos priežastis - aterosklerozė. Kitos galimos priežastys: Burgerio liga (kojų arterijų uždegimas), Reino liga (arterijų spazmai), giliųjų venų trombozė, varikozinės venos, diabetas.
Didesnė rizika susirgti šia liga yra: vyresniems nei 50 metų vyrams; rūkantiems žmonėms, kurių aukštas kraujospūdis ir yra didelis cholesterolio kiekis kraujyje, sergantiems širdies ligomis.
Kokie simptomai rodo, kad sutriko kojų arterijų veikla?
Simptomai priklauso nuo to, kurioje vietoje arterijos blokuojamos. Arterijos iš plaučių atneša deguonies prisodrintą kraują ir atiduoda jį audiniams bei organams. Kai susiaurėja arterijos ir sutrinka arterinė kraujotaka, raumenys negauna užtektinai deguonies ir maisto medžiagų tuomet, kai jiems to labiausiai reikia - fizinės veiklos metu. Būtent dėl to kyla šios ligos skiriamasis simptomas - stabdančioji gėla. Tai spazminio pobūdžio kojų skausmas, atsirandantis bet kokios fizinės veiklos (net ir einant) metu ir praeinantis pailsėjus kelias minutes (tada žmogus vėl gali eiti toliau). Skauda tas vietas, kurios nepakankamai aprūpinamos krauju (blauzdas, sėdmenis).
Vėlesnėse ligos stadijose pasireiškia vis daugiau simptomų. Pažeistą vietą gali skaudėti, kai šalta, ar vartojant kraujagysles sutraukiančių vaistų. Kiti dažniausi šios ligos simptomai - kojų ir pėdų šalimas, tirpimas, dygčiojimas, odos pabalimas jas pakėlus, “žvynuota”, plona, beplaukė oda. Kartais kojas ima skaudėti ir naktį, todėl būtina keltis ir pasimankštinti ar išgerti vaistų. Kojose gali atsirasti opų ar prasidėti gangrena.
Ligos nustatymas
Kadangi minėtus simptomus gali sukelti ir kitos ligos, būtina apsilankyti pas specialistą, kad būtų nustatytos tikrosios priežastys. Diagnozuodamas blogą kojų arterinę kraujotaką, gydytojas pirmiausia remiasi ligonio apibūdintais simptomais, skiria įvairius laboratorinius tyrimus. Apžiūros metu jis gali suskaičiuoti pulsą skirtingose kūno vietose, pamatuoti kraujospūdį, ne tik abiejų rankų, bet abiejų kojų. Gali būti paskirtas ultragarsinis (tikslus ir nepavojingas) tyrimas.
Jei norite sužinoti, ar rizikuojate susirgti kojų arterijų ligomis, išbandykite testą
· Ar sergate ateroskleroze - jūs persirgote infarktu, insultu, jums nustatytas aukštas kraujospūdis?
· Ar sergate cukriniu diabetu?
· Ar šeimoje kas nors sirgo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis?
· Ar vaikščiodamas jaučiate kojų spazmus ir skausmą ir ar šie simptomai išnyksta pailsėjus?
· Ar naktį skauda kojas ir pirštus?
· Ar kojose yra sunkiai gyjančių opų?
· Ar rūkote?
· Ar kada nors rūkėte?
· Ar turite daugiau nei 10 kilogramų antsvorio?
· Ar daugiau nei tris kartus per dieną valgote riebų ir perdirbtą maistą?
· Ar mažai judate?
Kuo daugiau atsakymų “taip”, tuo svarbiau pasitarti su gydytoju.
Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauAterosklerozė – nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų susiaurėjimas. Aterosklerozė sukelia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų bei kitų organų, pvz., kojų kraujagyslių ligas. Deja, bet dažniausiai apie tai, kad mūsų kraujagyslės pažeistos aterosklerozinių plokštelių, sužinome staiga – ištikus infarktui, insultui ar susirgę kita sunkia liga. Tad kaip jos formuojasi ir ar visada yra pavojingos? Konsultuoja Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė dr. Olivija Gustienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. ...
Skaityti daugiauJei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra koronarinė širdies liga. Šia liga sergantys žmonės dažniausiai skundžiasi krūtinės skausmais, varginančiais fizinio krūvio metu ar susijaudinus, dusuliu. Ir pirkinius nešusios senutės pailsėti sustoja dažniausiai dėl ką tik minėtos priežasties. Toliau pateikiami svarbiausi faktai apie šią ligą bei jos gydymą....
Skaityti daugiauKo gero, ištikus miokardo infarktui, patį didžiausią smūgį patiria maždaug keturiasdešimtmetis žmogus. Dar jaunas, bet jau daug pasiekęs, puikiai išmanantis savo darbą ir įsitikinęs, kad jaunesnis kolega jo nesugebės pakeisti darbe. O kas pasirūpins augančiais vaikais? Įprastas pirmasis klausimas: ar aš jau galiu grįžti į darbą? Deja, tada net labai skubantiems tenka sustoti ir pradėti rūpintis sveikata. ...
Skaityti daugiauamerikos širdies asociacijos duomenimis, 40-60 metų amžiaus grupėje apie 2,5...
Skaityti daugiauAnksčiau buvo manoma, kad moterims koronarinės širdies ligos rizika mažesnė negu vyrams, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad nuo šios ligos daugelyje šalių vyresnio amžiaus moterys (ypač po menopauzės) miršta vis dažniau. Palyginkite: nuo krūties vėžio miršta viena iš dvidešimt penkių moterų (4 proc.), tuo tarpu nuo koronarinės širdies ligos miršta viena iš dviejų moterų (50 proc.). Nepaisant tokio didelio koronarinės širdies ligos dažnio, dauguma moterų nežino, kokia tai liga ir kokie rizikos veiksniai reikšmingiausi būtent moterims....
Skaityti daugiauDažnai girdime, kad kraujo riebalai, arba lipidai, kurių pagrindinis cholesterolis, yra blogai, kad reikia rinktis maistą, kur jų mažiau. Tačiau taip pat girdime, kad cholesterolis gali būti ir geras. Tad ką turėtume žinoti apie cholesterolį ir jo keliamus pavojus? Kokios maisto turėtume vengti? Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, arterijų standėjimo ir siaurėjimo procesas. Ši liga prasideda nepastebimai ir tyliai vystosi; arterijose susidaro atero-sklerozinių plokštelių; pažeidžiamos gyvybiškai svarbios kraujagyslės – arterijos, ypač širdies, smegenų, pakinklio, miego, klubinės arterijos ir aorta. Apie tai, ar galima išvengti aterosklerozės ir kaip tai padaryti, pasakoja bendrosios praktikos gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauAr kada pagalvojote, kad daugelio organizmo funkcijų sutrikimų ar net ligų būtų galima išvengti subalansavus mitybą? Daugelis žmonių tą žino, bet vadovaujasi taisykle: „Gyvenu tik vieną kartą, todėl valgau ką noriu ir kiek noriu“. Medikai tokią taisyklę vertina kaip sąmoningą ligų rizikos didinimą, nes mėgavimasis gausiu ir riebiu maistu yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis....
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiau
