„Švarios“ kraujagyslės

Ar kada pagalvojote, kad daugelio organizmo funkcijų sutrikimų ar net ligų būtų galima išvengti subalansavus mitybą? Daugelis žmonių tą žino, bet vadovaujasi taisykle: „Gyvenu tik vieną kartą, todėl valgau ką noriu ir kiek noriu“. Medikai tokią taisyklę vertina kaip sąmoningą ligų rizikos didinimą, nes mėgavimasis gausiu ir riebiu maistu yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
 

Gaunami su maistu riebalai, ypač tam tikros jų rūšys, smarkiai padidina tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis ir insultu, nes veikia kraujo lipidus, arterijų funkcijas, kraujospūdį, sukelia trombozę ir kraujagyslių uždegimą, didina „blogojo“ ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį, skatina aterosklerozės atsiradimą.

 

Cholesterolis: ir draugas, ir priešas


Apie cholesterolį girdime nuolat, o kas jis yra – daugiau draugas ar priešas?
Cholesterolis yra fiziologiškai būtinas komponentas žmogaus organizmo ląstelių sienelių statybai, iš jo gaminami hormonai ir kitos gyvybiškai svarbios medžiagos. Cholesterolis gali būti „geras“ ir „blogas“.
„Gerasis“ (dar vadinamas didelio tankio) cholesterolis gaminamas mūsų kepenyse ir panaudojamas kaip statybinė medžiaga. Jis nesikaupia kraujagyslių sienelėse ir nebūna kraujagyslių užsikimšimo priežastis.
„Blogasis“ (arba mažo tankio) cholesterolis į organizmą patenka su maistu, ypač gyvulinės kilmės (kiaušiniais, mėsa, pieno produktais ir kt.). Būtent jis ir nusėda ant kraujagyslių sienelių, jos siaurėja ir gali visiškai užsikimšti. Tai vadinama ateroskleroze.
Kada reiktų susirūpinti?
Pirmųjų aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų paprastai atsiranda jauname amžiuje, apie 20 metus; žmogus tuo metu nejaučia jokių ligos požymių. Jie pasireiškia net po 10–20 metų. Todėl nuo 20 metų amžiaus kas 5 metus būtina tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, o vyresniame amžiuje – kartą per metus.
Kodėl kinta cholesterolio kiekis ir kaip jį reguliuoti?
Norint, kad cholesterolio kiekis būtų normalus, reikia atsisakyti daug riebalų turinčio maisto. Valgykite liesą mėsą, liesus pieno produktus, kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių, gyvulinius taukus pakeiskite augaliniais aliejais.
Sveikam žmogui rekomenduojamas mažesnis nei 300 mg bendras cholesterolio kiekis per parą. Jei nustatomas padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis, turėtų būti vartojama mažiau kaip 200 mg cholesterolio per parą. Pavyzdžiui, viename kiaušinio trynyje yra nuo 157 iki 213 mg cholesterolio.
Labai svarbu mėsą keisti žuvimi. Riebiose žuvyse, pavyzdžiui, skumbrėje, upėtakyje, lašišoje ar tune, gausu omega–3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jos mažina trombų susidarymo pavojų, saugo kraujagyslių sieneles nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo, mažina arterinį kraujospūdį, sugrąžina audiniams elastingumą. Be to, gerina atmintį, regėjimą bei stiprina imunitetą.
Aterosklerozės profilaktikai ir jai gydyti nuo seno vartojamas česnakas, jūros kopūstai. Nustatyta, kad jie švelniai mažina cholesterolio koncentraciją, šiek tiek veikia ir kraujospūdį.  

Cholesterolis: ir draugas, ir priešas


Apie cholesterolį girdime nuolat, o kas jis yra – daugiau draugas ar priešas?
Cholesterolis yra fiziologiškai būtinas komponentas žmogaus organizmo ląstelių sienelių statybai, iš jo gaminami hormonai ir kitos gyvybiškai svarbios medžiagos. Cholesterolis gali būti „geras“ ir „blogas“.
„Gerasis“ (dar vadinamas didelio tankio) cholesterolis gaminamas mūsų kepenyse ir panaudojamas kaip statybinė medžiaga. Jis nesikaupia kraujagyslių sienelėse ir nebūna kraujagyslių užsikimšimo priežastis.
„Blogasis“ (arba mažo tankio) cholesterolis į organizmą patenka su maistu, ypač gyvulinės kilmės (kiaušiniais, mėsa, pieno produktais ir kt.). Būtent jis ir nusėda ant kraujagyslių sienelių, jos siaurėja ir gali visiškai užsikimšti. Tai vadinama ateroskleroze.
Kada reiktų susirūpinti?
Pirmųjų aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų paprastai atsiranda jauname amžiuje, apie 20 metus; žmogus tuo metu nejaučia jokių ligos požymių. Jie pasireiškia net po 10–20 metų. Todėl nuo 20 metų amžiaus kas 5 metus būtina tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, o vyresniame amžiuje – kartą per metus.
Kodėl kinta cholesterolio kiekis ir kaip jį reguliuoti?
Norint, kad cholesterolio kiekis būtų normalus, reikia atsisakyti daug riebalų turinčio maisto. Valgykite liesą mėsą, liesus pieno produktus, kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių, gyvulinius taukus pakeiskite augaliniais aliejais.
Sveikam žmogui rekomenduojamas mažesnis nei 300 mg bendras cholesterolio kiekis per parą. Jei nustatomas padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis, turėtų būti vartojama mažiau kaip 200 mg cholesterolio per parą. Pavyzdžiui, viename kiaušinio trynyje yra nuo 157 iki 213 mg cholesterolio.
Labai svarbu mėsą keisti žuvimi. Riebiose žuvyse, pavyzdžiui, skumbrėje, upėtakyje, lašišoje ar tune, gausu omega–3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Jos mažina trombų susidarymo pavojų, saugo kraujagyslių sieneles nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo, mažina arterinį kraujospūdį, sugrąžina audiniams elastingumą. Be to, gerina atmintį, regėjimą bei stiprina imunitetą.
Aterosklerozės profilaktikai ir jai gydyti nuo seno vartojamas česnakas, jūros kopūstai. Nustatyta, kad jie švelniai mažina cholesterolio koncentraciją, šiek tiek veikia ir kraujospūdį.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai