Aterosklerozė

Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas.
 

Ligos priežastys
Aterosklerozė nėra vien tik nuo amžiaus priklausanti liga. Ją sukelia ir sąlygoja daugelis rizikos veiksnių – rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas, menopauzė, geriamieji kontraceptikai. Šiuos rizikos veiksnius mes galime pašalinti, tačiau aterosklerozę įtakoja ir nekeičiamieji rizikos veiksniai – amžius, vyriškoji lytis, paveldimumas.
Yra keletas aterosklerozės vystymąsi aiškinančių teorijų, bet šiuo metu laikomasi „kraujagyslės atsako į pažeidimą“ teorijos. Pradžioje rizikos veiksniai (cholesterolis, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas ir kt.) pažeidžia vidinį arterijų dangalą – endotelį. Jis netenka savo apsauginės funkcijos, tampa pralaidus uždegiminėms kraujo ląstelėms ir cholesteroliui. Jei kraujyje cholesterolio per daug, jis pro pažeistą endotelį patenka į gilesniuosius arterijos sluoksnius, pakinta veikiant įvairiems veiksniams ir „suryjamas“ apsauginių organizmo ląstelių. Susiformuoja ankstyvasis aterosklerozinis pažeidimas – riebalinė dėmė. Vėliau pažeidimas didėja, jame kaupiasi ne tik cholesterolis, bet ir įvairios ląstelės, medžiagos, kalcis – formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Tokia didėjanti plokštelė vis labiau siaurina arteriją ir trukdo tekėti kraujui. Jautriausios aterosklerozei yra širdies raumenį maitinančios koronarinės (vainikinės) arterijos. Aterosklerozinę plokštelę sudaro riebalinė šerdis (jos pagrindas – cholesterolis) ir dangalas iš mūsų organizmą sudarančio jungiamojo audinio, skiriantis plokštelę nuo kraujo.
Simptomai
• Aukštas kraujo spaudimas
• Kojų skausmai
• Pilvo skausmas
• Krūtinės skausmas


Ligos eiga
Pradinėse stadijose žmogus dažniausiai niekuo nesiskundžia, nieko blogo nejaučia. Ši liga pasireiškia visai netikėtai, kai procesas jau toli pažengęs, t.y. komplikacijomis:
1. Krūtines angina ir miokardo infarktu, kai pažeidžiamos širdies arterijos;
2. Pilvo skausmais pavalgius ir žarnų gangrena, kai pažeidžiamos pilvo arterijos;
3. Paralyžiais ir galvos smegenų insultu, kai pažeidžiamos galvos arterijos;
4. Kojų skausmais ar gangrena, kai pažeidžiamos kojų arterijos;
5. Aortos išsiplėtimu ar plyšimu;
6. Padidėjusiu kraujospūdžiu, kai pažeidžiamos inkstų kraujagyslės.
Aterosklerozė – sisteminė kraujagyslių sienelės liga – pažeidžianti širdies, smegenų, kojų, rečiau rankų, pilvo kraujagysles. Ateroskleroziniai pokyčiai arterijose pradeda rastis jaunystėje ir metams bėgant ryškėja.
Daug metų aterosklerozinė plokštelė auga, nesukeldama jokių simptomų. Ligos paūmėjimus dažniausiai sukelia prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs ir kraujo tėkmę trikdantis krešulys (trombas). Pastaraisiais metais nustatyta, kad pavojingiausios ne pačios didžiausios plokštelės, labiausiai siaurinančios arteriją (75 proc. ir daugiau), bet nestabilios, lengviausiai pažeidžiamos, kartais visai nedidelės plokštelės: jos minkštos, su didele riebaline šerdimi. Dėl menkiausios priežasties (pavyzdžiui, po didesnio fizinio darbo ar emocinio susijaudinimo, pakilus kraujospūdžiui ar padažnėjus pulsui) plokštelė traumuojama, ji įplyšta, o ties įplyšimu formuojasi trombas (krešulys). Negydoma aterosklerozė komplikuojasi.
Komplikacijos
• Krūtinės angina ir miokardo infarktas.
• Pilvo skausmai ir žarnų gangrena.
• Paralyžius ir galvos smegenų insultas.
• Kojų skausmai ar gangrena.
• Aortos išsiplėtimas ar plyšimas.
• Padidėjęs kraujospūdis.
Patarimai
Dieta. Rekomenduojama vartoti daug šviežių daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies. Nekepkite maisto riebaluose, geriau virkite ar troškinkite dengtoje teflonu keptuvėje visai be riebalų arba gaminkite garuose ar mikrobangų krosnelėje. Paprašykite Jus gydančio gydytojo lentelių, kuriose surašyti rekomenduojami ir nerekomenduojami vartoti maisto produktai. Jei turite antsvorį, rekomenduojama jį koreguoti.
Aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę), ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas.
Rūkymas. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote.
Liaudiškos priemonės. Iš liaudiškų priemonių pripažinta, kad česnakas ir svogūnas (česnakas veikia 10 kartų stipriau) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Taip pat naudingi žuvies taukai bei žuvies dieta. Nuo aterosklerozės saugo ir medžiagos esančios arbatoje, ypač žalioje, raudonajame vyne, obuoliuose.
Kita. sunkiausia pakeisti vieną svarbiausių ligą nulemiančių veiksnių – paveldėjimą. Tačiau genetikoje vyksta intensyvūs tyrimai. Gal netolimoje ateityje bus galima sumažinti genų įtaką ligos atsiradimui.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai