Širdies bėdos

Jei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra koronarinė širdies liga. Šia liga sergantys žmonės dažniausiai skun­džiasi krūtinės skausmais, varginančiais fizinio krūvio metu ar susijaudinus, dusuliu. Ir pirkinius nešusios senutės pailsėti sustoja dažniausiai dėl ką tik minėtos priežasties. Toliau pateikiami svarbiausi faktai apie šią ligą bei jos gydymą.
 

Verta susirūpinti


Koronarine (kitaip vadinama išemine) širdies liga (IŠL) dažniausiai serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Dažniausia jos priežastis – aterosklerozės sukeltas širdį krauju aprūpinančių kraujagyslių susiaurėjimas. Daugelis žmonių, kurių vainikinėse kraujagyslėse yra aterosklerozinių plokštelių, gana ilgą laiką akivaizdžių ligos simptomų, t.y. skausmo, nepatiria. Taip yra dėl to, kad kraujagyslių spindis siaurėja pamažu ir širdis po truputį prisitaiko, pavyzdžiui, didėja kraujospūdis ar, širdies raumeniui „išsitreniravus“, atsiranda kolateralinių (šalutinių) kraujagyslių, aprūpinančių badaujančią širdies raumens dalį. Tai organizmo prisitaikymo mechanizmai, – juk visi puikiai žinome, kad krauju neaprūpinami audiniai žūsta. Organizmas ne visada ir ne visą laiką gali kompensuoti šią būklę, jei jam nepadėsime. Tačiau viskas būtų ne taip rimta, jei nebūtų kelių „bet“.
 

Pirmasis „bet“


Išeminė širdies liga gali pasireikšti įvairiomis krūtinės anginos formomis, miokardo infarktu, išemine kardiomiopatija, beskausme miokardo išemija. IŠL yra viena iš pagrindinių vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų mirties priežasčių. Ši liga – viena iš priežasčių, dėl kurios išsivysto ir lėtinis širdies nepakankamumas, t.y. būklė, kai širdis nebepajėgia atlikti savo funkcijos ir aprūpinti kūno organų ir audinių reikiamu kraujo (kartu deguonies ir įvairių medžiagų) kiekiu.


 

Antrasis „bet“


Klinikinis išeminės širdies ligos gydymas pagrįstas trimis principais:
• vainikinių kraujagyslių išplėtimu
• prieškrūvio ar pokrūvio mažinimu
• širdies susitraukimų ribojimu
Sudaromos specialios gydymo schemos, skiriami tam tikri vaistų deriniai, tačiau gydymas, deja, ne visada būna sėkmingas. Be to, daugelis pacientų, kuriems diagnozuota IŠL, vengia medikamentų ar jų vartoja nereguliariai. Maža to, gydymą riboja ir kompensuojamųjų vaistų skyrimo galimybės. Kvotos kompensuojamiesiems vaistams ir tai, kad, receptus kai kuriems vaistams gali išrašyti tik kardiologai, riboja galimybes pacientus gydyti labai veiksmingais vaistais. Ligonį, sergantį dislipidemija, išrašius iš stacionaro, kompensuojamųjų vaistų cholesteroliui mažinti skiriama tik pusę metų. Vėliau už brangius vaistus ligonis turi mokėti pats, ne visi, ypač iš pensijos gyvenantys, žmonės gali jų nusipirkti. Nevartojant vaistų pacientui vėl sutrinka lipidų apykaita, didėja ateroskleroziniai pažeidimai, o tai reiškia, kad IŠL gydymas ir vėl nepakankamai veiksmingas.
 

Išeitis yra


Vilties teikia citoprotektoriais („ląstelių sargais“) vadinami vaistai, pavyzdžiui, mildronatas. Šie vaistai pasižymi savybe keisti medžiagų apykaitą audiniuose (tarp jų ir širdies raumenyje) taip, kad ląstelės būtų atsparesnės deguonies stokai ir nežūtų. Vartojant mildronato, energija širdies raumenyje gaminama naudojant ne riebalų rūgštis, o gliukozę, tai reiškia, kad pagaminant tą patį energijos kiekį sutaupoma net 12–13 proc. deguonies. Toks vaisto poveikis ypač aktualus vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų audiniai dėl įvairių priežasčių natūraliai mažiau atsparūs deguonies stokai. Mildronato efektyvumo paslaptis – gebėjimas treniruoti ląsteles, jis padeda ląstelėms maksimaliai optimizuoti deguonies panaudojimą energijos gamybai ir pasirengti išemijai. Be to, šis vaistas skatina susidaryti azoto oksidą – medžiagą, kuri plečia kraujagysles ir taip padidina raumens aprūpinimą krauju, o svarbiausia – deguonimi. Veikdamas medžiagų apykaitą, mildronatas tartum „išmoko“ ląsteles gyventi deguonies bado sąlygomis.
Mokslininkų atlikti tyrimai įrodo, kad, gydant mildronatu (1 g per parą) kartu su kitais vaistais, smarkiai padidėja besigydančiųjų fizinio krūvio tolerancija, kairiojo skilvelio gebėjimas išstumti kraują, gerėja sistolinis kairiojo skilvelio tūris, sumažėja arterinis kraujo spaudimas. Pabrėžiama, kad pacientai, kurie buvo gydyti šiais vaistais, 30 proc. mažiau jautė krūtinės anginos priepuolius, palyginti su kitų grupių pacientais. Be to, šį vaistą ligoniai gerai toleruoja.
 

Itin aktualu moterims: faktai


... Nuo išeminės širdies ligos miršta 1 iš 3 moterų, o nuo vėžinių ligų – tik 1 iš 30-ties.
Moterų, sergančių IŠL, baigtis yra blogesnė nei vyrų:
• jaunesnių nei 65 m. moterų nuo ūminio miokardo infarkto miršta du kartus daugiau nei vyrų;
• per 1 metus po miokardo infarkto moterų miršta 1,5 karto daugiau nei vyrų.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai