Padidėjęs kraujo riebumas – pavojingas

 Kaip patenka į organizmą?

Cholesterolio į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jis gaminamas, arba su maistu. Jis netirpus vandenyje, todėl krauju jį perneša baltymai. Tokie cholesterolio ir baltymų junginiai vadinami lipoproteinais.

Pagal pernešamus lipoproteinus cholesterolis skirstomas į rūšis:

·         Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis). Tai „blogasis“ cholesterolis, kurio įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir taip spartina aterosklerozę. Jo kraujyje neturi būti per daug.

·         Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis). Tai „gerasis“ cholesterolis, kuris padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarąjį jis sujungia, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Jo kraujyje neturi trūkti.

Dar kraujyje yra trigliceridų – tai trečioji lipidų rūšis. Trigliceridai yra „blogi“, nes labai skatina aterosklerozę, ypač sergantiesiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.

Visų išvardytų lipidų saikingai turi būti sveiko žmogaus kraujyje ir ląstelėse. Organizmui jų reikia kaip statybinės energetinės medžiagos. Cholesterolis būtinas kai kurių hormonų gamybai, smegenų ir įvairioms kitoms ląstelėms. Tačiau, kai lipidų yra per daug arba sutrinka jų santykis, progresuoja aterosklerozė. Ilgainiui kraujagyslių sienelėse gali susidaryti cholesterolio sankaupos. Svarbu, kad aterosklerozė  ilgai gali nesukelti jokių požymių. Kartais apie ligą žmogus sužino tik susirgęs širdies infarktu ar smegenų insultu. Todėl labai svarbu laiku nustatyti, kiek lipidų yra jūsų kraujyje.

Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio priežasčių, tačiau dažniausiai per daug jo yra riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje. Būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis, vadinama dislipidemija.

Kada skaičiai verčia sunerimti

Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje, ypač vyresni kaip 45 metų vyrai ir vyresnės kaip 55 m. moterys, nes tuomet labai padidėja koronarinės širdies rizika.

Laboratorijoje galima nustatyti keturis kraujo riebalų (lipidų) rodiklius:

1.      Bendrąjį cholesterolį.

2.      Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį.

3.      Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį.

4.      Trigliceridus.

Yra keletas lipidų tyrimų metodikų. Paprasčiausias ir greičiausias būdas – paėmus kraujo iš piršto. Tačiau taip nustatomas tik bendrojo cholesterolio kiekis, užtat atsakymas sužinomas per kelias minutes. Šis būdas tinka pirminiam apytikriam vertinimui.

Norint atlikti tikslią lipidogramą, t.y. sužinoti visas keturias lipidų reikšmes, kraujo imama iš venos anksti rytą, prieš tai ne mažiau kaip 8–12 valandų nevalgius. Tikslią lipidogramą būtina atlikti visiems susirgusiems koronarine širdies liga, galvos smegenų kraujagyslių liga, kojų arterijų liga, cukriniu diabetu. Taip pat ir tiems, kuriems jau minėto pirminio patikrinimo metu buvo nustatytas smarkiai padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis.

Siektinos lipidų koncentracijos skirstomas pagal paciento rizikos laipsnį į dvi grupes: nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ir cukriniu diabetu ir sergantiems šiomis ligomis.

Jeigu žmonės neserga minėtomis ligomis:

 bendrojo cholesterolio norma yra <5 mmol/l,

MTL cholesterolio - <3 mmol/l.

DTL cholesterolio vyrams – >1,0 mmol/l, o moterims - >1,2 mmol/l,

 trigliceridų - <1,7 mmol/l.

Kai žmogus jau serga širdies ligomis:

bendrojo cholesterolio norma yra <4,5 mmol/l,

 MTL cholesterolio - <2,5 mmol/l,

DTL cholesterolio vyrams - >1,0 mmol/l, moterims - >1,2 mmol/l ir

trigliceridų - <1,7 mmol/l.

Pagal Europos draugijų rekomendacijas ypač didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra tada, kai bendrojo cholesterolio yra > 8 mmol/l, o MTL cholesterolio - > 6 mmol/l.

Jeigu kraujo riebalų kiekis yra labai padidėjęs, reikia atlikti papildomus tyrimus – kepenų, inkstų, skydliaukės ir kt. Be to, išsiaiškinti, ar tai nėra šeiminė paveldima dislipidemijos forma.

Padidėjusio kraujo riebumo pavojai

Kai trigliceridų yra daugiau kaip 11 mmol/l, padidėja ūminio kasos uždegimo pavojus. Tada dėl didelio kraujo riebumo laboratorijoje negalima nustatyti kitų kraujo biocheminių rodiklių.

Labai svarbu įvertinti ir lipidų santykines reikšmes. MTL ir DTL cholesterolio santykis neturėtų būti didesnis kaip 3; bendrojo ir DTL cholesterolio – 5. Kuo šie skaičiai didesni, tuo pavojingesnė dislipidemija, t.y. didesnė aterosklerozės tikimybė. Kuo mažiau „gerojo“ cholesterolio, tuo didesnė koronarinės širdies ligos rizika.

Pavojingos sočiosios riebalų rūgštys

„Vartoti maisto produktus, kuriuose yra kuo mažiau cholesterolio, svarbu. Tačiau maisto produktuose be cholesterolio dar yra daug nepageidautinų gyvulinės kilmės sočiųjų riebalų, kurių sudėtyje yra sočiųjų riebalų rūgščių“, – pabrėžia profesorė Ž.Petrulionienė.

Taigi riebalų rūgštys skirstomos į tris rūšis: sočiąsias, polinesočiąsias ir mononesočiąsias.  Ypač pavojingos kraujagyslėms yra sočiosios riebalų rūgštys, nes didina „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį kraujyje. Jų daugiausia yra gyvulinės kilmės produktuose: pieno riebaluose (piene, svieste, grietinėje, leduose, sūriuose), kiaulienos, jautienos, avienos, paukštienos riebaluose ir kt.  Šių rūgščių yra ir kai kuriuose augalinės kilmės produktuose, pvz., palmių aliejuje, kokoso riešutuose ir aliejuje. Tačiau ne visos sočiosios riebalų rūgštys vienodai kenksmingos. Manoma, kad labiausiai kenksmingos yra lauro, miristo ir palmitino rūgštys, o, pvz., stearino rūgštis MTL cholesterolio nedidina.

Nesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio, neskatina aterosklerozės, tad jomis turėtume keisti didesnę dalį sočiųjų riebalų rūgščių. Šios rūgštys yra augalinės kilmės ir skirstomos į polinesočiąsias ir mononesočiąsias.

Gydymo pradžia – be vaistų

Nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu lipidų kiekį mažinti pradedama be vaistų: tam tikra dieta, mažinant kūno svorį, reguliariai mankštinantis. Jeigu per 3 mėnesius šios priemonės nepadeda, gydytojas gali paskirti vaistų. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu vaistai skiriami iš karto, net esant nedidelei dislipidemijai ir nelaukiant dietos rezultatų.

Koronarinė širdies liga – aterosklerozės pasekmė

Koronarinė širdies liga – tai pažeistų ar susiaurėjusių širdį maitinančių arterijų liga, kurią beveik visada sukelia aterosklerozė, kurios pagrindinis rizikos veiksnys yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Pirmą kartą lipidų ryšys su ateroskleroze nustatytas prieš 150 metų, kai aterosklerozės pažeistose arterijose buvo nustatyta cholesterolio. Tačiau tik XX amžiaus pradžioje eksperimentais įrodytas ryšys tarp maiste esančio cholesterolio ir aterosklerozės. Rusų mokslininkas Aničkovas triušius maitino kiaušinių tryniais ir jų kraujagyslėse rado pokyčių, analogiškų žmogaus aterosklerozei. Todėl ir kilo mintis, kad nėra aterosklerozinės plokštelės be cholesterolio.

25 metų trukmės Septynių šalių tyrime, pradėtame dar 1957 m., buvo nustatyta, kad tose šalyse, kurių gyventojų kraujyje daugiau cholesterolio, sergamumas koronarine širdies liga ir mirštamumas nuo jos yra didesnis. Cholesterolio kiekiui kraujyje padidėjus 1 proc., širdies infarkto rizika padidėja 2 proc.

Kaip susiformuoja aterosklerozinės plokštelės, kiek laiko tai trunka, ar visos pavojingos? Ar jų formavimąsi galima sustabdyti, o galbūt įmanoma pažeistą  kraujagyslę regeneruoti? Į šiuos ir kitus su ateroskleroze susijusius klausimus atsakysime kitame žurnalo „Sveikas žmogus“ numeryje.

 

Lentelė, kuri padės sumažinti cholesterolio kiekį maiste

 

Maisto produktas                    Cholesterolio kiekis

Pienas 2,5 proc.           10 mg

Pienas 1,0 proc.           5 mg

Liesas pienas               3 mg

Ožkos pienas               1 mg

Grietinėlė 35 proc.        109 mg

Grietinė 25 proc.          81,5 mg

Rūgpienis 2,5 proc.      10 mg

Pasukos                      4 mg

Varškė 9 proc.             37 mg

Varškė 5 proc.             17 mg

Liesa varškė                2 mg

Varškės sūris 22 proc. 90 mg

Liesas varškės sūris     3 mg

„Šėtos“ sūris               100 mg

Kiaušiniai                    438 mg

Kiaušinių baltymas       0 mg

Kiaušinių trynys           1636 mg

Jautienos kumpis 1 g    70 mg

Veršienos nugarinė        2 mg

Veršių kepenys             300 mg

Kiauliena, riebi              57 mg

Kiaulienos faršas           71 mg

Triušiena                      65 mg

Viščiukai                     81 mg

Viščiukų krūtinėlės be odos    59 mg

Viščiukų oda               135 mg

Viščiukų kepenėlės     380 mg

Viščiukų širdys            170 mg

Kalakutiena                 55 mg

„Daktariška“ dešra        97 mg

Pieniškos dešrelės       58 mg

„Servelatas“, rūkyta dešra  92 mg

Sūdyta Atlanto silkė   70 mg

Ikrai                          588 mg

Jūrų lydeka                50 mg

Karpis                       70 mg

Krevetės                    152 mg

Sviestas 82,5 proc.     250 mg

Sviestas 72 proc.        220 mg                                               

Lašiniai                      99 mg

 

*Lentelėje nurodytas cholesterolio kiekis 100 g valgomosios produkto dalies

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai