Autizmas. Vis dar daug klausimų

Autizmas buvo aprašytas dar 1940 metais, bet maždaug iki 1990-ųjų apie šį sutrikimą buvo žinoma gana mažai. Dar ir šiandien mokslininkai ir gydytojai pripažįsta, kad šis sutrikimas slepia dar daug neišaiškintų paslapčių ir, ko gero, praeis dar ne vieneri metai, kol nežinios šydas nukris nuo sutrikimo, vadinamo autizmu (gr. autos – pats).
 

Kas yra autizmas?


Autizmas yra įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai autizmas prasideda iki 3 metų amžiaus, t.y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi.
Pagrindiniai autizmo simptomai apima:
· Bendravimo sunkumus: verbalinį (žodinį), neverbalinį (nežodinį arba „kūno kalbą“, tai gestai, akių kontaktas, šypsena ir kt.)
· Socialiniai kontaktai – sutrikęs kitų žmonių jausmų supratimas, nepakankamas ar netinkamas reagavimas į juos, nesugebėjimas palaikyti kontakto su aplinkiniais
· Stereotipiniai (pasikartojantys) judesiai/elgesys – vaikas daug kartų kartoja žodžius, judesius, laikosi tam tikrų beprasmiškų elgesio, žaidimo taisyklių, tvarko daiktus pagal savo nekeičiamas, griežtas taisykles ir nepasiduoda koregavimui.
Toks asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais asmenimis ar visai nekalbėti, nesidomėti jais, bendraudamas vengia akių kontakto, galbūt prieš pradėdamas pokalbį jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad save nuramintų, jis gali daug kartų kartoti kokį nors nesusijusį sakinį ar kokį judesį. Galbūt norėdami parodyti, kad jaučiasi gerai, jie turi suploti rankomis ir „muša“ save, kai nori parodyti, kad jaučiasi blogai. Kai kurie autizmu sergantys asmenys niekada neišmoksta kalbėti. Toks elgesys daro sudėtingą ne tik sergančiojo autizmu, bet ir jo artimųjų bei kitų, kuriems tenka per gyvenimą bendrauti su tokiu asmeniu, gyvenimą.
Šiuo metu nėra manoma, kad autizmas yra viena konkreti liga, turinti vieną priežastį.
Sergančiųjų autizmu simptomai gali būti gana skirtingi, jų pasireiškimo laipsnis taip pat skirtingas (nuo lengvų iki sunkių simptomų). Manoma, kad autizmą gali sukelti daug priežasčių. Tad aiškumo dėlei buvo sudaryta autizmo spektro sutrikimų grupė. Tad kai kalbama apie autizmą, kalbama apie visus šios grupės sutrikimus.
 

Kas priklauso autizmo spektro sutrikimų grupei?


Dabartiniu metu išskiriami šie sutrikimai:
· Autistinis sutrikimas (vaikų autizmas, klasikinis autizmas)
· Asperger sindromas
· Netipiškas autizmas
· Rett sindromas
· Kiti dezintergraciniai vaikystės sutrikimai
 

Kokios autizmo priežastys?


Autizmo priežastys šiuo metu nėra tiksliai žinomos. Daug duomenų grindžia genetinę autizmo išsivystymo teoriją – genų ar jų funkcionavimo pokyčiai, o gal genų tarpusavio sąveikos pokyčiai. Mokslininkai mano, kad 10 ar daugiau genų gali lemti autizmo atsiradimą.


Tyrimai rodo, kad autizmo priežastis gali būti ir virusai. Kiti mokslininkai ieško neurologinių, infekcinių, metabolinių ir imunologinių veiksnių, kurie galbūt taip pat skatina autizmo vystymąsi.
 

Kas dažniau serga autizmu?


Tyrimai rodo, kad įvairios rasinės, etninės ir socialinės žmonių grupės autizmu serga vienodai, tačiau didesnės rizikos grupei priklauso:
· Berniukai – jie autizmu serga triskart dažniau nei mergaitės
· Autizmu sergančiojo broliai ar seserys
· Asmenys, turintys tam tikrų vystymosi sutrikimų (sulėtėjęs psichikos vystymasis, galvos smegenų gumburo sklerozė, lūžusios X chromosomos sindromas)
 

Kokiame amžiuje pasireiškia autizmo požymiai?


Daug gana aiškių autizmo požymių pastebimi maždaug pusantrų metų vaiko amžiuje: akių kontakto vengimas, nereagavimas į savo vardą, dėmesio sukaupimo sunkumai, nepakankami įgūdžiai žaidžiant, imituojant, sunkumai nežodinio bendravimo srityse. Kai kurie tyrimai rodo, kad kai kuriuos požymius jau aiškiai galima įžvelgti maždaug 8 mėn. amžiuje.
Šiuo metu priimta, kad autizmo diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Tėvai vaiko kalbos sunkumais paprastai susirūpina jam esant maždaug 2 metų amžiaus, tačiau kitų požymių gali pasireikšti daug anksčiau.
Tyrimai rodo, kad kai kuriems vaikams, kuriems yra autizmo spektro sutrikimų, pasireiškia vystymosi regresija (grįžimas į ankstesnę būklę), t.y. vaikai nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti, nors visa tai jau buvo tarsi gerai išmokę. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, neaišku.
 

Kokie galimi autizmo požymiai?


Galima įtarti autizmą, jei vaikas...
· Nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba 12 mėn. amžiuje
· Nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.) 12 mėn. amžiuje
· Nesako nė vieno žodžio 1,5 m. amžiuje
· Savarankiškai neištaria 1–2 žodžių frazės (nesiskaito, jei kartoja kieno nors pasakomus žodžius)
· Turi bet kokių kalbos ar socialinių įgūdžių, bendravimo praradimą/regresiją bet kokiame amžiuje
Mokslininkai, gydytojai praktikai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą, t.y. požymius, kurie yra būdingi autizmu sergantiems vaikams. Vaiko tėvai, globėjai galėtų atkreipti dėmesį į tokius požymius, rodančius vaiko raidos sutrikimus (lentelė).
 

„Raudonos vėliavėlės“, signalizuojančios apie autizmą


· Vaikas nereaguoja į savo vardą
· Vaikas negali paaiškinti, ko jis nori
· Vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai
· Vaikas neklauso nurodymų
· Kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias
· Atrodo, kad kartais vaikas gerai girdi, kartais – ne
· Vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“)
· Vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai
· Vaikui pasireiškia keisti, neįprasti judesiai
· Vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti)
· Vaikas nemoka žaisti su žaisliukais
· Vaikas neatsako šypsena į šypseną
· Vaikas nežiūri į akis
· Vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus
· Vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas
· Vaikas ima daiktus tik sau
· Pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs)
· Vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje
· Vaikas kažkokiu būdu nutildo („išjungia“) aplinkinius
· Vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita)
· Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juo į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka
 

Kaip gydyti autizmą?


Deja, šiuo metu autizmas nėra išgydomas, tačiau kai kurių vaikų būklė augant labai pagerėja. Tyrimai rodo, kad ankstyvas sutrikimo diagnozavimas (ikimokykliniame amžiuje) ir ankstyvas įvairių gydymo bei pagalbos būdų naudojimas veikia labai teigiamai ir daug autizmo simptomų susilpnėja. Taip yra dėl to, kad vaiko smegenyse vis dar vyksta vystymosi procesai ir dar daug ką galima pagerinti. Tačiau bet kokiame amžiuje diagnozavus autizmą, reikia nedelsiant imtis gydymo – tai visada duoda teigiamų rezultatų.
Taikoma kognityvinė elgesio terapija, elgesio analizė, su vaiku dirba specialistai: kalbos terapeutas, darbo terapeutas, kineziterapeutas ir kitų sričių specialistai, jei to reikia. Žinome, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, į pagalbą pasitelkiami net delfinai (delfinų terapija).
Vaistų, galinčių išgydyti autizmą, nėra, tačiau kartais reikia skirti vaistų nuo vienų ar kitų autizmo simptomų (pvz., esant save žalojančiam elgesiui). Kai nepageidaujami simptomai vaistais išgydomi, tada koncentruojamas dėmesys į vaiko mokymą, ugdymą, bendravimo įgūdžių lavinimą ir pan.
Apie vaistų vartojimo būtinybę sprendžia ir juos parenka gydytojas. Tai gali būti: antidepresantai, vaistai nuo psichozės, simuliuojamieji, nerimą mažinantys vaistai.
 

Mylėkime juos


Vaizdžiausias autizmu sergančio žmogaus pavyzdys – neeilinio talento Holivudo aktoriaus Dustin Hoffman suvaidintas vaidmuo filme „Lietaus žmogus“. Autistas Raymond visus, žiūrėjusius filmą, privertė pamilti šį herojų – visiškai kitokį nei sveikas, gražus jo brolis (aktorius Tom Cruise). Žiūrėdami filmą, mes mylime Raymond ir mūsų netrikdo tai, kad blynus jis valgo tik antradieniais, šviesą nakčiai privalu išjungti lygiai 23 val., kad prieš miegą savo didelę pieštukų kolekciją jis tiksliai susidėlioja ant naktinio stalelio. „Lietaus žmogus“ ir aktorius Dustin Hoffman pelnė daugybę apdovanojimų už geriausią filmą ir geriausią pagrindinį vaidmenį, o tai tarsi simbolizuoja, kad visi mes galime mylėti sergančiuosius autizmu (kaip ir bet kokia kita liga), kurie gyvena realiame pasaulyje – greta mūsų ar su mumis, nes jie tik kitokie.
 

Keletas bendriausių taisyklių, kurių reiktų laikytis bendraujant su autizmu sergančiais vaikais


· Mylėkite vaiką tokį, koks jis yra
· Viską darykite vaiko labui
· Griežtai laikykitės vaikui tinkamo gyvenimo režimo
· Laikykitės nustatytų kasdienių elgesio ritualų (jie padeda apsaugoti vaiką nuo streso ir įtampos)
· Išmokite suprasti net menkiausius vaiko verbalinius (žodinius) ir neverbalinius (nežodinius – „kūno kalbą“) signalus/ženklus, liudijančius, bet kokį vaiko diskomfortą
· Dažniau buvokite grupėje ar klasėje, kur būna jūsų vaikas
· Kalbėkite, bendraukite su vaiku kaip galima dažniau
· Sukurkite aplinką, kurioje jam būtų patogu gyventi, mokytis, bendrauti
· Kantriai aiškinkite vaikui jo užsiėmimų tikslus, mokymosi būtinumą, naudodami paprastą, lengvai suprantamą vaizdinę medžiagą· Neleiskite vaikui nuvargti

Susiję straipsniai

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai