Jei būčiau žinojęs. Vieno žmogaus istorija

Kiekvienas mūsų skirtingai reaguojame į mums skirtus likimo išbandymus, į tai, ką sako gydytojai. Kai kurie laikosi pozicijos: paklausau ką sako, bet darau kaip man reikia. Kiti net nesiklauso patarimų. Šiandien siūlau paskaityti apie vieną ganėtinai nesudėtingą, tačiau pamokantį atvejį, beje, tai nėra kazuistinis atvejis, tai – neretai ištinkanti realybė. Taigi – apie arterinę hipertenziją ir jos pasekmes.
 

Priešistorė


Keturiasdešimtmetė moteris atvyko pas šeimos gydytoją pasitikrinti sveikatos prieš įsidarbindama naujoje darbo vietoje. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad padidėjęs arterinis kraujospūdis (iki 170/90 mmHg) ir kiek padidėjęs cholesterolio kiekis. Moteriai buvo rekomenduota sekti kraujo spaudimą, jam reguliuoti skirta trumpai veikiančių vaistų. Padidėjęs kraujo spaudimas buvo nustatomas nuolat, todėl moteriai paskirtas gydymas antihipertenziniais vaistais ir rekomenduota koreguoti gyvenimo būdą (vengti druskos, palaikyti fizinį aktyvumą, koreguoti kūno masę, mesti rūkyti ir t.t.).
 

Po dešimties metų (pasakoja pacientė)...


Padidėjęs kraujo spaudimas buvo nustatytas atsitiktinai, aš jo nejausdavau: nei galvą skaudėjo, nei darbingumas buvo blogesnis. Gyvenau, ir tiek. Man buvo išrašyti vaistai, tačiau, pradėjusi juos vartoti, pasidariau kaip lapas, vargino silpnumas, o aš juk dirbu su žmonėmis (esu pardavėja), negaliu sėdėti ir miegoti. Be vaistų jaučiausi geriau, todėl jų ir negėriau. Juk vaistas irgi gali pakenkti. O prieš kokius septynerius metus man dar cukraligę nustatė, vaistų prirašė. „Cukrus“ blogas buvo, todėl reikėjo tabletes gerti, manau, jos svarbesnės.
 

Galiausiai...


Pacientė paguldoma į ligoninę, ji skundžiasi pykinimu, galvos skausmu, vėmimu, pablogėjusiu regėjimu, dusuliu fizinio krūvio metu. Guldant į ligoninę pacientės arterinis kraujospūdis buvo 200/110 mm Hg, širdies susitraukimų dažnis – 82 k./min. Širdies veikla ritmiška. Atlikus šlapimo tyrimą, nustatyta proteinurija (baltymas šlapime), glomerulų filtracijos greitis (juo remiantis vertinama inkstų funkcija) buvo 27 ml/min. (tai III laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas), oftalmologas nustatė diabetinės ir hipertenzinės retinopatijos (tam tikri pakitimai akių dugne) diagnozę. Kardiologo išvada: širdies nepakankamumas, C stadija, funkcinė klasė II.


 

Kas toliau?


Ši, dabar jau penkiasdešimtmetė, moteris ilgą laiką sirgo dviem itin nepalankų poveikį visam organizmui pasižyminčiomis ligomis – arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu. Darbingo amžiaus pacientei pasireiškė sunkios komplikacijos, viena iš kurių – net trečio laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas (inkstų pajėgumas išvalyti kraują itin ribotas). Visa tai rodo, kad moters ligų kontrolė buvusi nepakankama. Ir, nors neįvyko tokia grėsminga komplikacija, kaip insultas, moteriai belikęs vos vienas žingsnis iki inkstų dializės. Progresuojant inkstų nepakankamumui ir netaikant dializės, pacientė mirtų. Be to, sergant cukriniu diabetu ir širdies nepakankamumu, pacientės tolimesnio gyvenimo ir darbingumo prognozė išties yra nepalanki: labai padidėja mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų pavojus.
 

Kaip pacientės ligos veikia inkstus?


Ilgalaikė arterinė hipertenzija sukelia inkstų sklerozę, t.y. tam tikra dalis veikliųjų inkstų elementų – glomerulų – pažeidžiami padidėjusio kraujospūdžio ir galiausiai pasidaro neveiklūs, t.y. sunyksta. Be neigiamo padidėjusio arterinio kraujo spaudimo poveikio, pacientės inkstų būklę pablogino ir progresavusi aterosklerozė (anksčiau minėta, kad jau prieš dešimt metų pacientei buvo padidėjęs cholesterolio kiekis), tai dar labiau pablogino hipertenzijos eigą (dėl aterosklerozinių plokštelių susiformavimo inkstų kraujotaka pasidaro nepakankama efektyviai šlapimo filtracijai vykti, todėl inkstai išskiria tam tikras medžiagas, kad padidintų arterinį kraujospūdį ir taip užtikrintų inkstų aprūpinimą krauju). Blogai kontroliuojama kraujo gliukozė pažeidžia smulkiąsias kraujagysles. Dėl to kapiliarai negali atlikti savo darbo. Sutrinka kraujo filtravimo, valymo procesas. Dėl cukrinio diabeto poveikio dar labiau skatinamas kraujo spaudimo kilimas ir glomerulų pralaidumas (į šlapimą patenka baltymas).
 

Kokie yra ankstyvi inkstų pažeidimo požymiai?


Pradžioje pacientas gali nejausti jokių pažeidimo požymių, dėl anksčiau minėtų ligų inkstų neskauda. Tačiau sergant arterine hipertenzija arba (ir) cukriniu diabetu, periodiškai būtina atlikti šiuos tyrimus: bendrą šlapimo tyrimą (siekiant įvertinti ar jame nėra baltymo), kreatinino koncentraciją kraujyje (vertinant inkstų funkciją). Pradėjus tinti kojoms, pasireiškus didesniam silpnumui, mažakraujystei, esant pykinimui ar vėmimui, būtina kreiptis į gydytoją – tai gali būti jau progresavusios inkstų ligos požymiai.
 

Ar pacientei galima padėti?


Taip. Net ir šiai pacientei galima padėti . Žinoma, sveikatos neįmanoma grąžinti visiškai, tačiau galima pristabdyti ligų ir jų komplikacijų progresavimą. Tačiau bet kuriuo atveju, kaip ir visuomet, pagrindinė atsakomybė už sveikatą turi tekti pačiam pacientui. Gydytojas rekomenduoja vaistus, gyvenimo būdo pokyčius, mitybos pokyčius, o paciento atsakomybė – nuosekliai laikytis gydytojo rekomendacijų. Kalbant apie konkrečią pacientę, pagrindiniai jos tikslai yra:
- Koreguoti kraujo spaudimą (beje, nenuostabu, kad pirmąją savaitę vartodami vaistus pacientai gali jausti silpnumą – organizmui reikia iš naujo priprasti prie esamo kraujo spaudimo – tai gali trukti apie 10 dienų). Yra vaistų, pasižyminčių apsauginiu poveikiu inkstams, širdžiai.
- Nuolat vartoti paskirtus vaistus nuo kraujo spaudimo (net ir tuo atveju, jei kraujo spaudimo skaičiai yra normalūs – nepavartojus vaistų, kraujo spaudimas pakils, taigi jo korekcija bus nepakankama).
- Koreguoti gliukozės kiekį kraujyje.
- Koreguoti kūno masę.
- Vartoti mažiau druskos, sumažinti baltymų kiekį maiste.
- Palaikyti fizinį aktyvumą.
- Reguliariai kartoti kraujo ir šlapimo tyrimus (stebint pakitimų dinamiką).

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai