Arterine hipertenzija gali sirgti kiekvienas

Pirminė arterinė hipertenzija dėl didelio paplitimo yra aktuali problema, ja serga apie 50 proc. žmonių. Tai vienas iš pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji.
 

Ir vaikai serga arterine hipertenzija


Literatūros duomenimis, padidėjęs arterinis kraujospūdis nustatomas apie 2 proc. vaikų ir paauglių. Pirmine arterine hipertenzija vaikai serga daug rečiau nei antrine. Pastaroji išsivysto dėl inkstų ar širdies ir kraujagyslių ligų.
Dažniausiai pirminė arterinė hipertenzija nustatoma 12–16 metų mokyklinio amžiaus vaikams, dažniau nutukusiems. Sergančiam vaikui liga pasireiškia galvos, širdies skausmais, padidėjusiu nuovargiu, dažnesniu širdies ritmu.
Antrine arterine hipertenzija sergantiems vaikams būdingi požymiai būna retai, tačiau dažniausiai jie dėl nepakankamos mitybos būna išblyškę. Jei kraujospūdis ilgiau išlieka padidėjęs, vaikams pirmiausia atsiranda pakitimų akių dugne, pažeidžiama širdis.
Vyresni vaikai dažniau serga pirmine arterine hipertenzija nei antrine.
 

Kaip kinta kraujospūdis nėštumo metu?


Hipertenzija nėštumo metu – tai viena iš svarbiausių motinos, vaisiaus ir naujagimio sergamumo bei mirštamumo priežasčių visame pasaulyje.
Per antrąjį nėštumo trimestrą kraujospūdis mažėja, jo reikšmės būna 15 mmHg mažesnės nei iki nėštumo. Trečiojo trimestro laikotarpiu kraujospūdis grįžta į pradinį lygį ar net viršija buvusį iki nėštumo.
Minėti kitimai būdingi tiek toms moterims, kurių kraujospūdis normalus, tiek toms, kurios anksčiau sirgo hipertenzija ar kurioms atsirado nėščiųjų hipertenzija.
Nėščiųjų hipertenzija turėtų būti diagnozuojama, jei padidėjęs kraujospūdis nustatomas mažiausiai 2 kartus skirtingų apsilankymų metu.
Atkreiptinas dėmesys į cukriniu diabetu arba inkstų ligomis sergančias moteris, jos daug dažniau serga arterine hipertenzija, sunkiau gydomos.


 

Reprodukcinio amžiaus moterų arterinė hipertenzija


30–44 metų amžiaus grupėje moterų sistolinio kraujospūdžio reikšmės dažniausiai būna mažesnės nei vyrų.
Prieš keletą metų dažna endokrininės kilmės arterinės hipertenzijos priežastis buvo estrogenų turinčiųjų geriamųjų kontraceptikų vartojimas. Tačiau naujesni tyrimai parodė, kad dabar taip nėra, greičiausiai dėl mažesnio estrogeno kiekio naujuose geriamuosiuose kontraceptikuose. Iš tiesų tik mažam skaičiui moterų, vartojančių geriamųjų kontraceptikų, arterinis kraujospūdis padidėja daugiau nei 140/90 mmHg; daugiau kaip pusei jų kraujospūdis normalizuojasi nutraukus šių kontraceptikų vartojimą.
Širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika, vartojant geriamuosius kontraceptikus, pasireiškia daugiausia vyresnėms nei 35 metų ir rūkančioms moterims.
Metams bėgant, moterų sistolinis kraujospūdis didėja greičiau nei vyrų ir, sulaukusios 60 ar daugiau metų, moterys dažniau serga arterine hipertenzija.
 

Po menopauzės moterims didėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika


Po menopauzės moterims didėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika. Didelių tyrimų metu nustatyta, kad pakeičiamojo gydymo hormonais poveikis yra susijęs tik su kaulų lūžių ir storosios žarnos vėžio rizikos sumažėjimu, tačiau gali labai padidinti išeminės širdies ligos, insulto, trombozės, krūties vėžio bei tulžies pūslės ligų atsiradimą. Todėl pomenopauzinio amžiaus moterų širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugai pakeičiamasis gydymas hormonais nerekomenduojamas.
 

Pagrindinės pirminės arterinės hipertenzijos gydymo taisyklės


Įsidėmėkite 5 pagrindines pirminės arterinės hipertenzijos gydymo taisykles, kurių dažnai pacientai ir gydytojai nepaiso:
1. Nuolatinis vaisto vartojimas (nepertraukiamas gydymas). Pasiekus tikslinį arterinį kraujospūdį, gydymą reikia toliau tęsti. Tiek gydytojas, tiek pacientas turi suvokti, kad pirminė arterinė hipertenzija yra liga, kuria sergama visą gyvenimą. Ji neišgydoma, ją galima tik kontroliuoti.
2. Tik išimtiniais atvejais skiriama vieno antihipertenzinio preparato. Geriausia pradėti gydyti dviem preparatais, mažesnėmis dozėmis.
3. Labai svarbu organizme užtikrinti nekintamą vaistų nuo hipertenzijos koncentraciją 24 val.- ištisą parą. Todėl vaistų turi būti vartojama ir ryte, ir vakare (pvz., vieno vaisto ryte, kito – vakare; jei yra paskirta, kiekvieno vaisto gerti 1 kartą per parą.). Rytinę vaisto dozę reiktų koreguoti atsižvelgiant į vakarinį spaudimą, o vakarinę – į rytinį.
4. Svarbu gydyti gretutines ligas. Pvz., jeigu gydysime nutukimą, bus lengviau koreguoti ir kraujospūdį.
5. Svarbu žinoti, kokių dar vaistų vartoja pacientas, be vaistų nuo hipertenzijos, nes kai kurie vaistai gali sumažinti antihipertenzinių vaistų veikimą. Siaurų specialybių gydytojai dažnai neišsiaiškina, kokių vaistų vartoja pacientas.

 

Patarimai


Nedidelį kraujo spaudimą galima pradėti mažinti be vaistų:
· mažinkite kūno masę;
· nerūkykite;
· reguliariai mankštinkitės: kasdien 20–30 min. pasivaikščiokite, plaukiokite, bėgiokite;
· mažinkite druskos ir riebalų kiekį maiste;
· atsisakykite alkoholio arba vartokite labai saikingai;
· venkite streso;
· reguliariai matuokitės kraujo spaudimą.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai