Arterinė hipertenzija

Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos.Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!!
 

Ligos priežastys
90 proc. atvejų nerandama jokios priežasties. Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Jos išsivystymui reikšmės turi daugelis faktorių:
1) paveldėjimas,
2) amžius – didesnis nei 35 metai,
3) aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai (rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas ir kt.),
4) pomėgis valgyti sūrų maistą.
10 proc. atvejų kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos ligos (inkstų, antinksčių ir kt.). Tada nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.
Simptomai
• Aukštas kraujo spaudimas


Ligos eiga
Arterinė hipertenzija jokių simptomų neturi! Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai, neturi jokių nusiskundimų, išskyrus padidėjusį kraujo spaudimą. Simptomai atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms, kurios gali pasireikšti: galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, vėmimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtinėje, pilve, net sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu. Tai vadinama hipertenzinėmis krizėmis (būklės, kai dėl staiga padidėjusio spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose). Negydoma hipertenzija iš lėto progresuoja, dažnai be simptomų arba pasireikšdama hipertenzinėmis krizėmis, ir 10-20 metų sutrumpina ligonio gyvenimą. Ligoniai miršta nuo komplikacijų. Gydant arterinę hipertenziją, insulto tikimybę galima sumažinti apie 40 proc., miokardo infarkto – 16 proc.
Komplikacijos
Negydoma hipertenzija gali sukelti:
1) miokardo infarktą;
2) galvos smegenų insultą;
3) inkstų nepakankamumą;
4) širdies nepakankamumą;
5) regos sutrikimą;
6) aortos išsiplėtimą ir plyšimą.
Hipertenzija skatina aterosklerozės vystymąsi, todėl jai būdingos visos aterosklerozės sukeltos komplikacijos.
Patarimai
Neženklų kraujo spaudimą galima pradėti mažinti be vaistų:
• Mažinkite kūno masę;
• Meskite rūkyti;
• Reguliariai mankštinkitės: kasdien 20-30 min. pasivaikščiokite, plaukiokite, bėgiokite;
• Sumažinkite druskos kiekį maiste, t.y., nesūdykite maisto;
• Sumažinkite riebalų kiekį maiste;
• Atsisakykite alkoholio arba jį labai apribokite;
• Išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose.
Vartokite visus vaistus taip, kaip liepė gydytojas. Neduokite savo vaistų kitiems. Nenutraukite gydymo prieš tai nepasitarę su gydytoju. Nepradėkite vartoti jokių kitokių vaistų be gydytojo nurodymo. Reguliariai matuokite spaudimą (kaip matuoti, jus turėtų išmokyti gydytojas) ir gerkite vaistus net esant „normaliam” spaudimui! Rytinius vaistus gerkite dar neatsikėlę iš lovos. Atminkite, kad padidėjęs kraujo spaudimas daug labiau kenkia jūsų organizmui nei vaistai nuo spaudimo.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai