Arterinės hipertenzijos gydymas vaistais

Tęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS.
 

Kaip jau rašėme ankstesniuose straipsniuose, arterinė hipertenzija (AH) yra smegenų insulto, miokardo infarkto, inkstų nepakankamumo, širdies nepakankamumo, progresuojančios aterosklerozės ir demencijos rizikos veiksnys. Tad AH gydymo tikslas – apsaugoti arterijas ir vidaus organus nuo pažeidimo, kurį ilgainiui sukelia padidėjęs kraujospūdis ir taip sumažinti insulto, išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo riziką, bendrą sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Tačiau reali padėtis gąsdinanti – tik 54 proc. ligonių, sergančių arterine hipertenzija, yra gydomi, o iš jų tik 28 proc. kraujospūdis yra adekvačiai koreguojamas. Dėl arterinės hipertenzijos įvyksta 5,8 proc. visų mirčių.
Tad pagrindinis arterinės hipertenzijos gydymo tikslas yra išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties.
 

Kada reikia vaistų


Daugumai ligonių padidėjęs kraujospūdis ilgai nesukelia jokių simptomų. Nepaisant to, jį būtina nuolat gydyti.
Ar reikia gydyti medikamentais, ar dar užtenka ir nemedikamentinių priemonių, priklauso nuo to, kokia yra ligos stadija. Ligoniams, sergantiems I stadija, kraujospūdį galima bandyti normalizuoti koreguojant paciento gyvenimo būdą – keičiant mitybos principus ir didinant fizinį aktyvumą. Toks gydymo būdas tęsiamas iki metų, jei nėra kitų rizikos veiksnių, arba iki 6 mėnesių, jei pacientas priklauso kuriai nors rizikos grupei.
Kartu su gyvenimo būdo korekcija iškart gydomi ir vaistais
nuo hipertenzijos ligoniai, kuriems yra širdies ir kraujagyslių ar kitų organų pažeidimų (inkstų, širdies, smegenų ar tinklainės kraujagyslių) ir tie, kurie serga II stadijos AH.
Atliktas AH klinikinis DASH (Dietary Approaches to stop Hypertension study) tyrimas parodė, kad, 8 savaites laikantis dietos, kurios pagrindą sudaro vaisiai, daržovės, neriebūs maisto produktai, grūdai, paukštiena, žuvis, riešutai, bei apribojus riebalų, raudonos mėsos ir saldumynų vartojimą, sistolinis AKS sumažėjo 11,4 mmHg, o diastolinis 5,5 mmHg.


 

Kai nemedikamentinės priemonės nepadeda


Kaip gydytojai parenka vaistus
Įsiminkite, kad, jei jums diagnozavo AH ir paskyrė vaistų, gydymas praktiškai tęsis visą likusį gyvenimą.
Labai svarbu vaistų vartoti kiekvieną dieną paskirtu laiku.
AH gydyti yra įvairių grupių vaistų. Parenkami veiksmingiausi ir mažiausiai nepageidaujamų poveikių sukeliantys vaistai. Skirdamas jų, gydytojas visada stengiasi parinkti patį optimaliausią variantą – vaistai ir jų dozės parenkamos labai individualiai.
Gydant reikia stengtis palaikyti normalų kraujospūdį, nes jo kaita ypač blogai veikia kraujagysles. Negalima staiga nustoti gerti vaistų, nes galimas rikošeto fenomenas, t. y. kraujospūdis gali greitai padidėti.
 

Dažniausiai vartojamos vaistų grupės


AKF inhibitoriai
Vaistai, slopinantys angiotenziną konvertuojantį fermentą. Jie efektyviai mažina kraujospūdį, plėsdami arterijas, slopina kraujagysles siaurinančio hormono angiotenzino II susidarymą. Todėl mažėja kraujagyslių standumas, didėja kraujagyslių spindis, gerėja organų ir audinių kraujotaka. AKF inhibitorių yra įvairių, skiriasi jų veikimo trukmė, dozavimas, šalutiniai poveikiai.
Kai kraujospūdį reikia sumažinti greitai, vartojama kaptoprilio. Jis veikia trumpai (4–6 val.), todėl galima vartoti tris kartus per parą.
Gydyti ilgą laiką labiau tinka ilgiau veikiantys preparatai: zofenoprilis, enalaprilis, perindoprilis, ramiprilis ir kt. Jų firminiai pavadinimai gali būti įvairūs. Jie ypač tinka, kai kartu yra širdies nepakankamumas, nusilpęs širdies raumuo po miokardo infarkto ar sergantiesiems cukriniu diabetu. Šie vaistai paprastai gerai toleruojami.
Kalcio kanalų blokatoriai
Stabdo kalcio jonų patekimą į ląsteles, taip atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis ir jas plečia.
Arterinei hipertenzijai gydyti dažniausiai skiriama naujųjų šios grupės atstovų – ilgai veikiančių dihidropiridinų (lerkanidipinas, amlodipinas, lacidipinas), kartais – nehidropiridinų diltiazemo ar verapamilio.
Dihidropiridinų grupės vaistų pakanka vartoti vieną kartą per parą. Jie beveik nesukelia nepageidaujamų poveikų. Vartojant šių vaistų stabdomas aterosklerozės progresavimas. Ypač gera jų savybė ta, kad jie netrikdo kraujo lipidų ir gliukozės apykaitos.
Beta adrenoreceptorių blokatoriai
Užblokuoja simpatinius beta receptorius, esančius širdyje ir kraujagyslėse, mažina širdies susitraukimo metu išstumiamo kraujo tūrį, dėl to mažėja kraujospūdis.
Dabar Lietuvoje plačiausiai vartojami metoprololis (ilgo modifikuoto atpalaidavimo), nebivololis, betaksololis, atenololis.
Šie vaistai labai tinka, kai kartu su hipertenzija yra padažnėjęs širdies ritmas, sergant krūtinės angina ir po miokardo infarkto. Vienas iš jų, nebivololis, teigiamai veikia azoto oksido, stipriausios organizme kraujagysles plečiančios medžiagos, sintezę. Todėl jo galima skirti ligoniams, sergantiems periferinių arterijų liga, ir jauniems vyrams, nesibaiminant, kad sukels erekcijos sutrikimų. Pakanka vartoti vieną du kartus per parą.
Diuretikai
Tai šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai. Jie skatina vandenį, natrį ir chlorą pasišalinti pro inkstus. Sumažėjus cirkuliuojančio kraujo tūriui, sumažėja ir kraujospūdis.
Diuretikai dar skirstomi į grupes: tiazidiniai
(hidrochlorotiazidas), kilpiniai (torazemidas, furozemidas,), kalį sulaikantys (spironolaktanas), indolino dariniai (indapamidas).
Diuretikų dažniausiai geriama ryte, 0,5–1 valandą prieš pusryčius. Dažnai derinami su AKI inhibitoriais.
Angiotenzino II receptorių blokatoriai
Iš dalies panašūs į AKF inhibitorius, bet veikia kiek kitaip. Šie nauji daug vilčių teikiantys vaistai daug rečiau sukelia sausą kosulį. Tai olmesartanas, kandesartanas, losartanas, telmisartanas, eprosartanas ir kt., vartojama vieną kartą per parą. Kraujospūdį mažinantis poveikis sustiprėja kartu skiriant diuretikų. Ypač naudingi, kai kartu yra cukrinis diabetas, pažeisti inkstai, labai sustorėjęs širdies kairiojo skilvelio raumuo.
Centrinio poveikio vaistai
Slopina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, veikdami receptoriaus galvos smegenyse. Šiai grupei priklauso rilmenidinas ir moksonidinas. Skiriama tuomet, kai yra padidėjęs simpatinės nervų sistemos tonusas, padažnėjęs širdies ritmas. Ypač tinka sergantiesiems diabetu ar tiems, kurių sutrikusi gliukozės tolerancija.
Alfa adrenoblokatoriai
Kraujospūdį mažina plėsdami periferines kraujagysles. Iš naujesnių plačiausiai vartojami ilgai veikiantys doksazosinas, terazosinas. Jų užtenka vartoti vieną kartą per parą.
Tinkamiausi sunkiai hipertenzijai gydyti. Teigiamai veikia išvešėjusią prostatą, todėl ypač tinka vyresniems vyrams.
Vaistų deriniai
Kai hipertenzija sunkesnė, derinami du vaistai. Kartais, jei reikia, pridedama ir trečio ar net ketvirto.
Yra fiksuotų vaistų derinių – tai du vaistai vienoje tabletėje (dažniausiai diuretikas hidrochlorotiazidas ir vienas iš AKF inhibitorių).
Šių sudėtinių vaistų privalumas tas, kad atskiri komponentai sustiprina vienas kito veikimą, juos patogu vartoti.
Kitame „Sveiko žmogaus” numeryje – išsamiau apie šiuolaikines arterinės hipertenzijos gydymo tendencijas ir naujausias
vaistų grupes arterinei hipertenzijai gydyti

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai