Raudonasis vynas ir alus turi vienodą poveikį kraujo spaudimui

Kryžminio tyrimo su atsitiktiniu būdu parinktais vyrais, kurių kraujospūdis normalus, rezultatai parodė, jog raudonojo vyno ir alaus poveikis kraujospūdžiui bei širdies ritmui panašus. Tai priverčia suabejoti anksčiau vyravusia nuomone, kad polifenolis, kurio yra raudonajame vyne, gali sumažinti alkoholiui būdingą kraujospūdį didinantį poveikį.
 

“Asmenys, priklausantys hipertenzijos išsivystymo rizikos grupei, bei sergantieji hipertenzija turėtų nevartoti daugiau nei du standartinius alkoholio vienetus (apie 20 ml gryno alkoholio) per dieną”, - pažymėjo tyrimo vadovė dr. R.R.Zilkens (Medicinos ir farmakologijos mokykla, Karališkoji Perth ligoninė, Australija). Toks kiekis gali dar būti naudingas dėl didelio tankio cholesterolio kiekio padidėjimo ir antikoaguliacinių alkoholio savybių.
Tiesioginis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir kraujospūdžio yra žinomas, tačiau nuomonės, kiek tai būdinga įvairiems alkoholiniams gėrimams, yra kontroversiškos. Kai kurie tyrimai pateikė įrodymų, kad kraujo tėkmės nulemta dilatacija, kurios sutrikimas yra būdingas endotelio pažeidimo žymuo, buvo susijusi su raudonųjų vynuogių sulčių bei raudonojo vyno vartojimu.


Tyrimo autoriai turėjo tikslą išsiaiškinti, ar mažesnis raudonojo vyno poveikis kraujospūdžio padidėjimui, palyginti su alumi, yra nulemtas jame esančio polifenolio. Buvo tiriamas ir nealkoholinio raudonojo vyno poveikis, kadangi jame yra didelis polifenolio kiekis ir nėra alkoholio.
Tyrime dalyvavo 24 sveiki nerūkantys vyrai, kurių spaudimas buvo normalus. Keturios savaitės buvo abstinencijos periodas ir keturias savaites jie vartojo raudonojo vyno (375 ml, 39 g alkoholio), nealkoholinio raudonojo vyno (375 ml) ir alaus (1125 ml, 41 g alkoholio). Tyrėjai ambulatoriškai stebėjo jų kraujospūdį, širdies ritmą, KTN dilataciją ir gliceril-trinitrato nulemtą (GTN) dilataciją.
Paaiškėjo, kad abstinencijos laikotarpiu ir nealkoholinio raudonojo vyno vartojimo laikotarpiu jokių poveikių šiems žymenims nebuvo. Tiek vartojant raudonąjį vyną, tiek alų, poveikis rytiniam kraujospūdžiui ir naktiniam širdies ritmui buvo panašus. Be to, ir abstinencijos periodu, ir vartojant nealkoholinį raudonąjį vyną, ir alkoholinius gėrimus, poveikio nei KTN, nei GTN dilatacijai nepastebėta.
Tyrėjai daro išvadą, kad stipriųjų gėrimų spaudimą didinantis poveikis yra nulemtas juose esančio alkoholio.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai