Insultas ir infarktas dažniausiai įvyksta ryte

Staigiausiai kraujospūdis pakyla rytinėmis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterinės hipertenzijos komplikacijų – insultas, miokardo infarktas, aterosklerozinės plokštelės, pilvo aortos aneurizmos plyšimas ir kt. Todėl taip svarbu šią ligą laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti.
 

Rytinė hipertenzija – tai per didelis kraujospūdis žmogui atsibudus. Rytinė hipertenzija yra tuomet, kai kraujospūdis viršija 140/90 mm Hg. Žmogaus kraujospūdis dėsningai svyruoja per parą. Įprastomis sąlygomis arterinis kraujospūdis naktį sumažėja maždaug 10–20 proc., palyginti su dienos arteriniu kraujospūdžiu. Labiausiai sumažėja apie vidurnaktį, 3–5 val. ryto ima gana staigiai didėti ir didžiausias būna apie 7 val. ryto.
Jeigu nubudus ryte pasireiškia spaudimas pakaušio srityje, galvos sunkumas, galvos svaigimas, mirgėjimas akyse, pykinimas, tai gali būti padidėjusio arterinio spaudimo simptomai.


Kokios priežastys skatina vystytis arterinę hipertenziją?


Svarbiausi rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi, yra:
• paveldėjimas;
• amžius – daugiau nei 35 metai;
• nutukimas;
• rūkymas;
• maistas (gausus druskos, riebalų vartojimas, mažas kalio vartojimas);
• alkoholis;
• stresas, nerimas, baimė;
• mažas fizinis aktyvumas.


Kuo pavojingas padidėjęs kraujo spaudimas ryte?


Arterinė hipertenzija yra labai svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Sergant padidėjusio kraujospūdžio liga, 7 kartus padidėja insulto, 6 kartus – širdies nepakankamumo, 3 kartus – miokardo infarkto rizika.
Rytinį kraujo spaudimo pakilimą lemia padidėjusi katecholaminų, antinksčių šerdinės dalies hormonų, taip pat angiotenzino II, renino sekrecija – tai nulemia kraujagyslių tonuso padidėjimą ir kitus pokyčius. Tuo pat metu padidėjęs kraujo krešumas, trombocitų agregacija ir sumažėjęs plazmos fibrinolizinis aktyvumas lemia tai, kad daugelis arterinės hipertenzijos komplikacijų (insultas, miokardo infarktas, aterosklerozinės plokštelės, pilvo aortos aneurizmos plyšimas ir kt.) įvyksta ryte. Todėl arterinę hipertenziją reikia nustatyti kuo anksčiau, kad būtų galima ją reguliuoti ir išvengti atskirų organų, vadinamųjų arterinės hipertenzijos taikinių (širdies, smegenų, inkstų, kraujagyslių), pažeidimo ir pasekmių.


Pagrindinės arterinės hipertenzijos gydymo taisyklės


• Pirmiausia, tai nuolatinis vaistų vartojimas. Pasiekus tikslinį arterinį kraujospūdį, gydymą reikia toliau tęsti.
• Tik išimtiniais atvejais skiriama vieno antihipertenzinio preparato. Geriausia pradėti gydyti dviem preparatais, mažesnėmis dozėmis.
• Labai svarbu organizme užtikrinti nekintamą vaistų nuo hipertenzijos koncentraciją 24 val. per parą. Todėl vaistų turi būti vartojama ir ryte, ir vakare (pvz., vieno vaisto ryte, kito – vakare, jei yra paskirta, kiekvieno vaisto gerti 1 k./p.). Rytinę vaisto dozę reiktų koreguoti, atsižvelgiant į vakarinį spaudimą, o vakarinę – į rytinį.
• Svarbu gydyti gretutines ligas, mažinti arterinės hipertenzijos rizikos veiksnius. Pvz., jeigu gydysime nutukimą, bus lengviau koreguoti ir AKS.


Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį?


• 30 min. prieš matavimą venkite stiprios psichinės įtampos, negerkite kofeino turinčių skysčių ir nerūkykite.
• Prieš matuodami pasėdėkite 5 min. su ant rankos uždėta manžete.
• Matavimo metu ramiai sėdėkite ir nekalbėkite.
• Spaudimą matuokite du kartus (geriausiai ryte ir vakare) 1–2 minučių intervalu ir užsirašykite abu rezultatus.
• Kraujo spaudimo dydis yra apskaičiuojamas nustatant mažiausiai keturių dvigubų matavimų, atliktų skirtingomis dienomis, vidurkį.


Trumpai apie arterinę hipertenziją


Arterinė hipertenzija būna dviejų rūšių – pirminė ir antrinė
Pirminės hipertenzijos tikslių atsiradimo priežasčių nustatyti neįmanoma. Tai gali būti įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė. Pirminė hipertenzija sudaro didesniąją dalį visų sergančiųjų (90–95 proc.).
Antrine hipertenzija vadinama tada, kai galima nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.t. Antrinė hipertenzija tesudaro apie 5–10 proc. visų šios ligos atvejų.
Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali visiškai nieko nejausti, o tik pajutęs galvos skausmus, dūrius širdies plote, širdies permušimus, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino savo būklę. Nepaisant to, yra nemažai žmonių, kurių kraujospūdis didelis, tačiau jie jaučiasi visiškai sveiki.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai