Hipertenzija – įveikiama liga

Žmonėms, kurie nepaiso aukšto kraujospūdžio ir nesigydo, yra 7 kartus didesnė rizika susirgti insultu, 6 kartus – širdies nepakankamumu. Ėmusis tinkamų priemonių ši rizika sumažėja beveik perpus.
 

Kada reikia susirūpinti?
Per didelis arterinis kraujospūdis neigiamai veikia mūsų kraujagysles, vidaus organus ir gali sukelti sunkias komplikacijas. Normalus arterinis kraujospūdis yra 120 mm Hg (sistolinis) ir 80 mm Hg (diastolinis), bet normos ribos priklauso nuo lyties ir amžiaus. Svarbu žinoti savo įprastinio kraujospūdžio ribas, tačiau nereikia iš karto jaudintis, jei, atsitiktinai pamatavus, jis neatitinka įprastinių skaičių. Laikinas kraujospūdžio sumažėjimas blogiausiu atveju gali reikšti nedidelį nuovargį, o laikinas nedidelis padidėjimas – stipresnį susijaudinimą.
Susirūpinkite, jei arterinis kraujospūdis smarkiai padidėja rytinėmis ar būna padidėjęs užsiimant įprastine kasdiene veikla arba būnant ramybės būsenos – tuomet galima įtarti, kad sergate arterine hipertenzija.
Tylioji žudikė
Arterinė hipertenzija šiandien nustatoma kas trečiam suaugusiam žmogui ir laikoma tarsi įprastu dalyku. nesvarbu, ar ji pasireikštų 40–45 metų aktyviam linkusiam į stresą, ar pensinio amžiaus žmogui, neretai yra painiojama su artėjančia senatve ir laikoma normaliu su amžiumi susijusiu organizmo pokyčiu. Toks problemos supaprastinimas neleidžia tinkamai gydyti šios ligos, kuri ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais: prabėga ne vieneri metai, kol, pažeidus širdies, inkstų ar ypač smegenų arterijas, įvyksta sunki komplikacija – miokardo infarktas, galvos smegenų insultas ar progresuoja inkstų nepakankamumas. Todėl arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja žudike“.
Kraujo spaudimo didėjimui turi įtakos nervinis stresas ir kintantis kraujagyslių elastingumas. Bėgant metams, kraujagyslių sienelėse formuojasi aterosklerozinės plokštelės, ilgainiui jose kaupiasi kalcio (kraujagyslės kalkėja), todėl kraujagyslės sienelė praranda elastingumą. Širdis priversta didesne jėga išstumti kraują į aortą, todėl jos sienelės storėja – vystosi vadinamoji hipertrofija. Staigūs kraujo spaudimo svyravimai yra itin pavojingi, nes kraujagyslės gali plyšti.
Vaistai – ne panacėja
Hipertenzijai gydyti yra daugybė vaistų. Svarbiausias ligonio uždavinys – reguliariai ir taisyklingai vartoti gydytojo paskirtuosius. Jei vaistai nevartojami ar vartojami ne nuolatos, gydymas nebus veiksmingas. Tačiau, gydant arterinę hipertenziją, nepakanka vien vaistų.
Reikia keisti ir gyvenimo būdą: ryžtingai mesti rūkyti, mažinti antsvorį, mažiau vartoti valgomosios druskos, daugiau valgyti vaisių ir daržovių, vengti maisto produktų, kuriuose daug sočiųjų riebalų, daugiau vartoti daug kalio ir kalcio turinčių maisto produktų, sumažinti alkoholio vartojimą, reguliariai mankštintis, stengtis suvaldyti stresą. Tai nėra naujos taisyklės, ir nereikėtų jų traktuoti kaip vienokios ar kitokios prievartos formos, o tiesiog suvokti, jog tai priemonės, pagerinančios gyvenimo kokybę ir trukmę.
Rūkyti meskite ryžtingai
Rūkymas gali sukelti ne tik smulkiųjų periferinių arterijų, bet ir vainikinių širdies arterijų susitraukimą (spazmą). Be to, jis padidina bendrojo cholesterolio ir sumažina „gerojo“ cholesterolio koncentraciją, padidina kraujo klampumą, suaktyvina trombocitus, pablogina vidinės kraujagyslių sienelės (endotelio) funkciją, todėl padidėja aterosklerozinės plokštelės – ateromos – susiformavimo rizika.
Atsisakykite sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos pertekliaus
Sočiųjų riebalų rūgščių, didinančių „blogojo“ cholesterolio koncentraciją, daugiausia jų yra gyvulinės kilmės maisto produktuose, pvz., mėsoje, dešrose, svieste ir pan. Reikia vartoti kuo mažiau rūkytų mėsos produktų, konservuoto maisto ir kuo daugiau vaisių, daržovių, o druskos vartoti kuo rečiau. Tiesa, pastarosios vaidmuo išsivystant arterinei hipertenzijai priklauso nuo kiekvieno žmogaus jautrumo druskai. Kai kuriems žmonėms padidėjęs jautrumas druskai yra nulemtas genetiškai, tačiau šiandien dar sunku nustatyti, kuriam iš jų druskos vartojimo apribojimas bus iš tiesų veiksmingas. Dėl šios priežasties visiems sergantiesiems hipertenzija rekomenduojama sumažinti druskos suvartojimą iki 5–6 g per dieną. Tai reiškia, kad maistą reikia gaminti iš šviežių, o ne konservuotų produktų, naudoti daugiau prieskoninių žolelių, atsisakyti pusfabrikačių, iš kurių druskos jau neįmanoma pašalinti.
Kuo daugiau vaisių ir daržovių
Naudingiausi širdies ir kraujagyslių sistemai yra pomidorai, raudonieji greipfrutai, arbūzai, tamsiosios vynuogės, avietės, melsvosios figos, slyvos, raudonieji obuoliai, apelsinai, ananasai, mandarinai, persikai. Sergant hipertenzija, kai yra padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, pirmenybę reikėtų teikti maistui, kurio sudėtyje yra daug skaidulų, pasižyminčių savybe stipriai absorbuoti riebalus. Tuo pasižymi kopūstai, porai, špinatai ir baklažanai. Reikėtų nepamiršti ir sėlenų duonos: 10–15 g šios duonos gali 5 proc. sumažinti cholesterolio kiekį.
Judėkite, judėkite ir dar kartą judėkite
Nepakankamas judrumas yra vienas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Daugelis kitų tyrimų įrodė, kad širdies ir kraujagyslių sistemos būklė pagerėja, kai per savaitę lėtesniu ar greitesniu žingsniu vaikštoma 2-3 valandas. Tačiau nereikia persistengti – nebėkite, nesimankštinkite iki uždusimo.
Lieknėkite
Tai padaryti bus nesunku, jei laikysitės aukščiau minėtų patarimų – pakeisite mitybą, daugiau judėsite. Kodėl svarbu atsikratyti nereikalingų kilogramų?
Antsvorio turintiems žmonėms padidėja deguonies poreikis širdyje, tačiau širdies kraujagyslėmis tekančio kraujo kiekis, o kartu ir deguonies pristatymas į širdies raumenį nepadidėja, taigi širdis „badauja". Viena priežasčių, sukeliančių šiuos pakitimus, yra padidėjęs insulino išskyrimas kaip reakcija į cukraus kiekio padidėjimą kraujyje.
Antsvoris ir nutukimas yra pripažinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Žmonėms, turintiems antsvorio, svorio padidėjimas 10 kg nulemia kraujospūdžio padidėjimą 2–3 mmHg. O svorio sumažėjimas 1 kg sumažina sistolinį ir diastolinį kraujospūdį 1 mmHg. Numetus 4,5 kg, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis sumažėja atitinkamai 3,7 ir 2,7 mmHg.
Sergančiųjų hipertenzija yra 3 kartus daugiau tarp nutukusiųjų nei tarp normaliai sveriančiųjų. Nustatyta, kad 30–40 proc. nutukusiųjų serga arterine hipertenzija.
Vietoj epilogo
Nė vienas gydytojas ir vaistai nepadės, jei grįžęs namo iš poliklinikos ligonis nepakeis gyvenimo būdo. Neseniai atlikti tyrimai įrodė, kad taisyklingai maitinantis ir išliekant fiziškai aktyviam, 2 metų po pirmojo miokardo infarkto laikotarpiu jau pirmųjų metų pabaigoje labai sumažėja pakartotinio miokardo infarkto ir bendrojo mirtingumo rizika.
Niekada nenumokite ranka į padidėjusį kraujospūdį ir nesakykite: „mano mama, brolis sirgo hipertenzija... tai likimas!“, „mano kraujospūdis padidėja dėl nuolatinio streso. Kai stresas praeis, mano kraujospūdis vėl taps normalus“, „tai, kad mano amžiaus žmogui kraujospūdis padidėjęs, yra normalu“. Tai neteisinga – lankykitės pas gydytoją, paisykite jo priesakų ir gyvenkite ilgai ir laimingai!

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai