Pavojingi ne skaičiai

Pastaruoju metu pasaulyje arterinė hipertenzija (AH) virsta epidemija, su kuria mes lyg ir susitaikėme. Kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Tai daugiau negu žūsta avarijose. Ar mūsų žmonės jau suvokia, kad sveikata – vertybė, kuria turi pasirūpinti patys? Kaip jiems įskiepyti mintį, kad vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio reikės vartoti visą likusį gyvenimą? Kuo pavojingas vaistų vartojimo nutraukimas? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų kardiologe doc. Audrone Statkevičiene.
 

Kenčia gyvybiškai svarbūs organai


Pirminė AH – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Tačiau didžiausia problema sveikatai slypi ne padidėjusio kraujo spaudimo skaičiuose. Bėda, kad šis procesas pažeidžia visus mūsų organus. Jeigu kraujospūdis yra padidėjęs ilgesnį laiką, pažeidžiama širdis, smegenys, inkstai bei visos organizmo kraujagyslės.
AH dar pavojinga ir tuo, kad ligos pradžioje žmogus padidėjusio kraujospūdžio nejaučia. Kai liga diagnozuojama, dažniausiai jau būna pažeisti ir organai taikiniai. Į gydytoją žmogus kreipiasi, kai jaučia širdies arba galvos skausmus, arba dėl inkstų pažeidimo ir šlakinių medžiagų susikaupimo jį vargina pykinimas, vėmimas.
Deja, bet vis dar daug pacientų įsitikinę, kad už jų sveikatą atsakingas medikas. Bet rūpintis sveikata reikia ne tada, kai jau atsiranda rimtų problemų. Širdies ligos prasideda ne nuo krūtinės skausmo ar miokardo infarkto, o gerokai anksčiau – nuo žalojančio poveikio kraujagyslės sienelės endoteliui.
Pirminės AH atsiradimui įtakos turi daug veiksnių: išoriniai, vidiniai, genetiniai. Tačiau yra tik keli rizikos veiksniai, kurių negalime keisti, – amžius, lytis ir paveldimumas. Kitus galime valdyti. Tai – rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus sūraus ir riebaus maisto vartojimas, alkoholis, nejudra, nervinė įtampa.
 

 

Kraujagyslės irgi sensta


Maždaug apie 50-uosius gyvenimo metus ima kisti mūsų kraujagyslių sienelės struktūra. Stambioji kraujagyslė aorta tampa neelastinga. Pradžioje dėl padidėjusio kraujospūdžio periferinės kraujagyslės ima trauktis, kad pajėgtų aprūpinti visus organus krauju. Dėl to susidaro vadinamasis periferinis pasipriešinimas – kraujagyslės sienelė pakinta, joje gausiai kaupiasi druska, kuri savo ruožtu siurbia vandenį. Dėl to ligos pradžioje kraujagyslių sienelės būna paburkusios, bet dar elastingos. Vėliau ligai progresuojant kraujagyslių sienelėse ima kauptis daug kolageno ir jos tampa standžios.
Taigi bėgant metams ne tik žyla plaukai ir ryškėja raukšlės, bet ir kraujagyslių sienelės praranda elastingumą. Širdis su didele jėga išstumia kraują, jis staiga patenka į aortą – padidėja sistolinis (viršutinis) spaudimas. Tačiau sustandėjusios periferinės kraujagyslės nepajėgia palengva aprūpinti krauju visus organus – sumažėja diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas. Tai vadinama amžine sistoline hipertenzija, kurią reikia gydyti.
 

Spaudimo kitimas per parą


Normalu, kad dieną kraujospūdis būna šiek tiek didesnis. Arterinio kraujo spaudimo (AKS) norma – ne daugiau 140/90 mmHg, sergant cukriniu diabetu – 130/80 mmHg. Tai leistinos ribos, kai organai nepažeidžiami. Naktį dėl tam tikrų organizmo savybių AKS 10 proc. būna mažesnis. Tačiau pastebėta, kad kai kuriems pacientams, vartojantiems vaistus ir sėkmingai normalizuojantiems dienos AKS, ryte atsikėlus, AKS būna padidėjęs. Ir tai juos gąsdina.


Padidėjęs rytinis AKS rodo kelis svarbius dalykus. Pirma, kad ne visai tiksliai laiko atžvilgiu išdėstytas vaistų vartojimas, nes naktį jie nepakankamai veikia arba parinktos netinkamos vaistų grupės. Šią problemą turėtų išspręsti medikas. Kita vertus, gali būti kaltas ir pacientas, nes vakare užvalgo sūresnio ar aštresnio maisto. Dėl to organizme cirkuliuojantis kraujo tūris padidėja, ir tai lemia rytinio AKS šoktelėjimą.
Kita priežastis – kad inkstų kraujagyslėse kaupiasi cholesterolis. Dėl to atsiranda aterosklerozinių plokštelių, ir sutrinka inkstų kraujotaka. Inkstai išskiria labai daug AKS reguliuojančių medžiagų: tiek kraujagysles sutraukiančių, tiek išplečiančių, sutrinka šių medžiagų reguliacinė darna. Padidėjęs rytinis AKS rodo medikui, kad reikia atkreipti dėmesį į paciento inkstų ir juos maitinančių kraujagyslių būklę, paaiškinti skysčio gavimo ir išskyrimo problemą, koreguoti vaistų išgėrimo laiką.
Aukštas rytinis kraujospūdis pavojingas tuo, kad paprastai prieš rytą organizme suaktyvėja tam tikros medžiagos, kurios lemia kraujagyslių spazmų aktyvumą bei didiną krešumo pokyčių riziką, todėl gali įvykti ūminis miokardo infarktas. Prie to pridėję padidėjusį AKS, gausime dar didesnę miokardo infarkto bei insulto riziką. Statistika byloja, kad daugiausia miokardo infarktu įvyksta būtent ankstyvomis ryto valandomis.
 

Medikamentų yra


Medikamentų AH gydyti Lietuvoje yra pakankamai. Svarbiausia, kad gydytojams pavyktų įskiepyti pacientams mintį, jog šių vaistų jiems reikės vartoti visą likusį gyvenimą. Labai svarbu, kad pacientai žinotų, jog negalima nutraukti vaistų vartojimo, mažinti dozių arba vartoti vaistus tik pagal poreikį, t.y. tada, kai arterinis kraujospūdis padidėja.
Kodėl vaistų reikia vartoti visą gyvenimą? Jeigu medikai visai negydytų pacientų, sergančių AH, pusė sergančiųjų mirtų nuo išeminės širdies ligos (t.y. miokardo infarkto, širdies nepakankamumo), trečdalis – nuo insulto, ir apie 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo.
Yra šešios stambios vaistų grupės, skirtos AKS koreguoti. Kiekvienam žmogui gydymas parenkamas individualiai. Bendros taisyklės ar visiems vienodų vaistų sergant AH nėra.
Renkantis vaistą reikia atsižvelgti į organų taikinių pažeidimus: ar pacientas serga sunkia širdies kraujagyslių liga, inkstų ligomis, taip pat ar nėra gretutinių ligų, kurios gali apriboti vaisto vartojimą.
Pagrindinis AH gydymo tikslas – sureguliuoti AKS, kad sumažėtų organų taikinių pažeidimo galimybė. Dažniausiai AH gydoma vaistų deriniais, vien monoterapijos neužtenka, o vaistai parenkami tokie, kurie, be kraujospūdžio mažinimo, pasižymi ir širdį apsaugančiu poveikiu.
Sergant AH rizikos veiksnių koregavimas – druskos vartojimo mažinimas, nerūkymas, fizinio aktyvumo didinimas bei antsvorio mažinimas – jau normalizuoja AKS, o vaistai, vartojami šeimos gydytojų paskirtomis dozėmis, koreguojant dozes pagal reikalą, vartojami visą gyvenimą.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai