Rytinė arterinė hipertenzija: gydymo svarba

Pastarojo dešimtmečio tyrimai patvirtino, kad normalios arterinio kraujo spaudimo (AKS) įvairovės ir hipertenzijos negalima paaiškinti vien tik amžiaus, lyties, antsvorio įtaka, stresu ar netinkama mityba. Šiuo metu nustatyta, jog kraujospūdžio dydžiui turi reikšmės genai, reguliuojantys biologiškai veiklių medžiagų renino ir angiotenzino, adrenerginę sistemą bei natrio ir kalio koncentraciją kraujuje. Teigiama, kad daugiausia kraujospūdį reguliuojančių genų išsidėsto antroje, ketvirtoje bei aštuonioliktoje chromosomose. Apie rytinę arterinę hipertenziją kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologe Asta GRIGALIŪNIENE.
 

Normalus kraujo spaudimas sumažina insulto ir koronarinės širdies ligos riziką


Sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio pakilimas tiesiogiai susijęs su padidėjusia insulto bei koronarinės (širdies vainikinių kraujagyslių) ligos rizika. Lietuvoje kasmet įvyksta apie 15 000 insultų ir užregistruojama apie 500 mirčių nuo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Sergamumo pirmuoju galvos smegenų insultu rodiklis siekia 272 atvejus 100 000 gyventojų per metus, mirštamumo – 62/100 000.
Ilgalaikis diastolinio AKS sumažėjimas 5–6 mmHg 35–40 proc. mažina insulto bei 20–25 proc. koronarinės širdies ligos riziką. Pacientams, kuriems nuolat padidėjęs kraujo spaudimas, 6 kartus padidėja širdies nepakankamumo rizika. Diastolinio AKS sumažėjimas 5 mmHg 25 proc. mažina terminalinės (sunkaus inkstų nepakankamumo) inkstų ligos stadijos riziką.
 

Kraujospūdis padidėja ryte, o sumažėja vakare


Neteisingo kraujospūdžio matavimo galima išvengti matuojant AKS 24 valandas. Šis būdas parodė, kad egzistuoja cirkadinis (paros) ritmas ir kraujo spaudimas turi tendenciją didėti rytinėmis valandomis bei mažėti naktį. 24 valandų AKS sekimas leidžia įvertinti AKS ir jo pokyčius esant normaliam tiriamojo aktyvumui bei nustatyti išorinių veiksnių poveikį matavimo rezultatams.
24 valandų AKS matavimo rezultatai geriau koreliuoja su arterinės hipertenzijos pažeistais vidaus organais: kairiojo širdies skilvelio hipertrofija, kairiojo širdies skilvelio prisipildymo sutrikimais, mikroalbuminurija ir kraujagyslių pažeidimu.
Diagnostinė 24 valandų AKS matavimo reikšmė priklauso nuo to, kad yra atsižvelgiama į kraujo spaudimo pokyčius per parą.
 

Vertinant 24 valandų AKS, svarbiausi yra šie parametrai:


· Vidutinis kraujo spaudimas (KS): diastolinis KS + 1/3 (sistolinis KS – diastolinis KS).
· Maksimalus, minimalus ir vidutinis dienos, nakties ir visos paros sistolinis, diastolinis KS ir pulsas.
· Skirtumas tarp vidutinio dieninio ir naktinio sistolinio bei diastolinio KS.
· Dieninio ir naktinio sistolinio bei diastolinio KS santykis.
· AKS pakilimo trukmė.
 

Miego metu AKS turi sumažėti ne mažiau kaip 10–15 proc.


Sveikų žmonių normalus AKS cirkadiniam ritmui būdinga, kad aukščiausios kraujospūdžio reikšmės yra ryte, vėliau jos šiek tiek sumažėja ir reikšmingai mažesnės miego metu. Miego metu AKS turi sumažėti ne mažiau kaip 10–15 proc., palyginti su kraujospūdžiu aktyviuoju paros metu. Pacientai, kuriems AKS miego laikotarpiu sumažėja mažiau kaip 10 proc., vadinami neturintys „naktinio AKS kritimo“ (angl. non dippers). Vienas iš antrinės arterinės hipertenzijos požymių – kai kraujo spaudimas nesumažėja nakties metu. Jauni ligoniai, sergantys hipertrofine kardiomiopatija (HKMP), miršta staigiai. Įdomu, kad ligoniams, sergantiems HKMP, atlikus paros AKS matavimą, nustatyta, jog pacientams, kuriems nustatomi simptomai, būna pakitęs AKS (žemesnis rytinis AKS). Tai gali būti prognostinis širdies ir kraujagyslių ligų žymuo.
24 valandų AKS matavimas leidžia aptikti AKS pakitimų obstrukcine miego apnėja (kvėpavimo sustojimu) sergantiems pacientams. Suaugusiesiems obstrukcinė miego apnėja susijusi su didesne lėtinio širdies nepakankamumo, koronarinės širdies ligos ir insulto rizika.
Sistolinio kraujospūdžio padidėjimas nakties metu, naktinio AKS kritimo nebuvimas siejasi su dažnesniais inkstų morfologiniais (struktūros) pakitimais bei mikroalbuminurijos išsivystymu, I tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms.
Vienas pagrindinių paros AKS matavimo trūkumų – nėra visuotinai priimtų tyrimo normatyvų, tikslių jais besiremiančių arterinės hipertenzijos kriterijų.
 

„Balto chalato“ hipertenzija


Šiuo metu arterinė hipertenzija diagnozuojama atsitiktinai tradiciškai matuojant AKS. Tyrimų duomenimis, tokiu būdu arterinė hipertenzija nustatoma tik daliai ligonių, gydoma dar mažiau pacientų, ir tik mažam ligonių skaičiui gydymas yra veiksmingas. Tradicinio AKS matavimo trūkumas – vienkartinis kraujospūdžio matavimas gydytojo kabinete neatspindi tikrojo AKS.
Neretai kraujo spaudimas pakyla tik gydytojo kabinete ir yra vadinamas „balto chalato“ hipertenzija. Todėl dažnai pacientai išsigąsta. Norint patvirtinti „balto chalato“ hipertenziją, AKS reikia pakartotinai pamatuoti 10–15 min. ramiai pasėdėjus arba namuose. Geriausia, kad tai atliktų ne gydytojas, o slaugytoja. Kiekvienas, vyresnis nei 35 metų asmuo bent kartą per metus turėtų pasitikrinti AKS. Ar kraujospūdis padidėjęs, turėtų nuspręsti gydantis gydytojas, reguliariai tikrindamas spaudimą. Patartina sergantiesiems AH įsigyti kraujospūdžio matavimo aparatą ir rytą bei vakare tikrintis pačiam.
 

Taisyklingas kraujo spaudimo matavimas


Norint išmatuoti kraujo spaudimą, reikia laikytis šių taisyklių:
· Patalpoje turi būti apie 20°C temperatūra, rami aplinka be blaškančių dirgiklių.
· Prieš matuojant AKS ligonis turi būti 5 min. pailsėjęs.
· Pacientas turi sėdėti, žastas širdies lygyje.
· Manžetės plotis turi būti 2/3 žasto ilgio.
· Manžetė turi būti uždedama 2–3 cm virš alkūnės linkio.
· AKS matuoti kelis kartus su 1–2 min. pertrauka.
· Matuoti reikėtų porą kartų per dieną visuomet tą pačią ranką: ryte tik atsibudus (bazinis AKS), 2 valandas po pietų ir vakare prieš išgeriant vaistų.
· Matavimo rezultatus reikėtų užsirašyti, kad nepamirštumėte.
· Nepamiršti pamatuoti spaudimą abiejose rankose (leistinas skirtumas 10 mmHg; kai skirtumas didesnis – įvertinti kraujagyslių būklę).
 

Kraujospūdžio matavimas nėščiosioms


Arterinė hipertenzija – dažniausia nėščiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Ji diagnozuojama 5–10 proc. nėščiųjų. Nėščiosioms galioja įprastos AKS matavimo taisyklės, tačiau yra ir kai kurių ypatumų. Nėščiosioms būdingi didesni nei įprasta AKS svyravimai dėl kūno padėties, todėl svarbu atsižvelgti į tai, ar kraujo spaudimas matuojamas sėdinčiai, ar gulinčiai moteriai. Patariama kraujo spaudimą matuoti pacientei sėdint. Jei kraujospūdis antroje nėštumo pusėje tikrinamas gulinčiai moteriai, tai ji turi gulėti ant kairiojo šono.
 

Apibendrinimas


Apibendrindamas noriu dar kartą pabrėžti nuolatinio (nenutrūkstamo) arterinės hipertenzijos gydymo svarbą. Nerekomenduoju dažnai keisti paskirtą gydymo schemą, turėti kantrybės gydytis. Būtina nustatyti ankstyvuosius arterijų ir vidaus organų pažeidimus ir juos nedelsiant gydyti.
Atsižvelgiant į tai, kad normalus kraujo spaudimas (< 140/90 mmHg) pasiekiamas tik 7 proc. Lietuvos pacientų, sergančių padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, seka aiški išvada – daugeliui hipertenzija sergančių ligonių neužtikrinama organų taikinių (širdies, inkstų, smegenų) apsauga ir nesumažinama širdies kraujagyslių ligų rizika.
Pradinis arterinės hipertenzijos gydymas mažų vaistų dozių deriniais turi tapti alternatyva terapijai vienu vaistu, kai gydome didesnio laipsnio AKS padidėjimą ir komplikuotą arterinę hipertenziją. Norėdami pagerinti arterinės hipertenzijos kontrolę Lietuvoje, reikia glaudžiai ir kolegiškai bendradarbiauti šeimos gydytojams ir specialistams.
Svarbu pažymėti, kad pacientai turi patys sąmoningai domėtis savo sveikata, nes tai pirmiausia jų problema, o gydytojai visada pasiruošę jiems patarti ir padėti.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai