Kraujospūdžio anomalijos vaikystėje: ar įmanoma išvengti?

Padidėjęs kraujospūdis – tik suaugusiųjų žmonių liga. Taip klaidingai mano daugelis. Tačiau tiesa kita ir nedžiuginanti – vaikai taip pat gana dažnai serga padidėjusio kraujo spaudimo liga. Kada ir kokiems vaikams gali didėti kraujospūdis? Kaip tinkamai auginti vaikus ir ar įmanoma užbėgti šiai ligai už akių? Komentuoja Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų kardiologė dr. Odeta Kinčinienė.
 

Koks vaikų kraujo spaudimas geras?


Vaikų arterinis kraujo spaudimas (AKS) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Tam yra sudarytos specialios norminės lentelės, kur AKS vertinamas pagal amžių, ūgį ir lytį. Kraujospūdžio procentilių riba derinama su ūgio procentilėmis. Normaliu vaikų kraujospūdžiu laikomas spaudimas, telpantis į 10–90 procentilių ribas pagal amžių, ūgį ir lytį.
Derėtų atsiminti, kad 6 metų amžiaus mergaičių ir berniukų AKS maždaug vienodas, 6–15 m. amžiuje kiek didesnis būna mergaičių, o po 16 m. – berniukų. Didesnis nei 90 procentilės kraujospūdis vaikui laikomas padidėjusiu, o mažesnis nei 10 – sumažėjusiu. „Tai dar ne hipertenzija ar hipotenzija. Tokią ligą diagnozuoti ar atmesti gali tik gydytojas po išsamių tyrimų“, – pabrėžia vaikų kardiologė dr. O.Kinčinienė.
Vaikų AKS negalima vertinti pagal „šiek tiek mažesnius nei suaugusiųjų“ kriterijus. „Pvz., suaugusiam žmogui, kurio kraujospūdis 115/75 mmHg, 10 mmHg sistolinio spaudimo padidėjimas iki 125 mmHg tikrai jokių blogų pasekmių neatneš. Mažam vaikui ar kūdikiui 10 mmHg pokytis gali reikšit labai rimtą ligą. Pvz., 3 m. vaikui sistolinio spaudimo padidėjimas 10 mmHg nuo 90 procentilės ribos (kas laikoma normaliu spaudimu) gali prilygti sunkiai arterinei hipertenzijai“, – aiškina dr. O.Kinčinienė.
Vaikų arterinė hipertenzija taip pat skirstoma į pirminę, kurios priežastys nėra aiškios ir kurią nulemia genetiniai veiksniai bei gausybė išorinių veiksnių, ir antrinę – sukeltą tam tikrų organų ar sistemų ligų (inkstų ir kraujagyslių, širdies, endokrininių ligų ir kt.). Jeigu anksčiau buvo manyta, kad vaikai serga tik antrine arterine hipertenzija, o pirminė vaikystėje – beveik egzotiška, tai pastarųjų metų tyrimai vis daugiau reikšmės teikia pirminei vaikų ir paauglių AH.

 

Serga kas dešimtas?


Tikslios vaikų anomalinio kraujospūdžio statistikos nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tačiau daugelis autorių pažymi šios patologijos dažnėjimo tendencijas.
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, JAV beveik 14 proc. visų 5–17 m. amžiaus vaikų kraujospūdis padidėjęs, Graikijoje šis skaičius apie 12–15 proc. tarp 7–15 m. vaikų amžiaus. Vieno Kanadoje atlikto tyrimo metu padidėjęs kraujospūdis nustatytas– 7,4 proc. 4–17 m. amžiaus vaikų, kitose šalyse – apie 10 proc. Tai išties dideli skaičiai, kurie rodo, kad maždaug kas dešimtam vaikui nustatomas padidėjęs kraujospūdis.


 

Diagnostikos problemos


Vaikams, ypač kūdikiams, labai sunku pamatuoti AKS. Iš vienos pusės, dėl to, kad trūksta tinkamos aparatūros. Mat norint, kad įvairaus amžiaus vaikams kraujospūdis būtų pamatuotas tinkamai, reikia turėti aparatą bent su penkiomis įvairaus dydžio manžetėmis, nes manžetė turi apimti 2/3 žasto.
„Kitas dalykas, kad pamatuoti kraujospūdį kūdikiui ar mažam vaikui yra sunku fiziškai. Viena, mažas vaikas judrus. Kita, kad į tokį rankos užspaudimą jis reaguoja kaip į agresiją, ima verkti, priešintis. Dėl to jį tiesiog sunku išlaikyti, o ir girdimumas būna silpnesnis“, – pasakoja kardiologė.
Taigi tiksliai vaiko AKS galima išmatuoti naudojant 2/3 žasto ilgo apimančią manžetę, kai vaiko kūno ir aplinkos temperatūra yra normali ir nekintama, vaikas nurimęs. Diagnozuoti per didelio ar per mažo kraujo spaudimo ligą galima tik įvertinus 3 matavimus atliktus iš eiles su 12 val. pertrauka ar atlikus ilgalaikę vaiko kraujospūdžio stebėseną specialiu aparatu.
 

Didesnės rizikos grupės vaikai


Didesnė rizika sirgti arterine hipertenzija yra prieš laiką gimusiems arba labai mažo svorio vaikams, arba tiems, kuriems buvo perinatalinių komplikacijų. Taip pat didesnės rizikos sirgti grupei priskiriami vaikai, kuriems nustatomas augimo ir vystymosi sulėtėjimas, patyrusiems galvos ir pilvo traumų, taip pat tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų AH ar inkstų ligomis. Spaudimo anomalijos vaikams gali vystytis ir dėl arterinį kraujospūdį didinančių vaistų vartojimo, sergant pielonefritu, miego apnėja, valgantiems daug ir sūraus maisto, nutukusiems.
Arterinė hipertenzija skirtingai pasireiškia skirtingo amžiaus vaikams: naujagimiams ir kūdikiams dažniausiai nustatomas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis, traukuliai, dirglumas, širdies nepakankamumui būdingi požymiai. Vyresnių vaikų nusiskundimai labai panašūs į suaugusiųjų: galvos skausmai, nuovargis, mirgėjimas akyse, kraujavimai iš nosies, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.
Vaikams, kaip ir suaugusiems, būdingas ir vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas, vadinamoji „baltojo chalato“ hipertenzija. „Vieni autoriai teigia, kad vienkartiniai AKS padidėjimai vaikystėje metams bėgant praeina, kiti – kad pasitraukia tik laikinai, o vėliau, vaikui subrendus, startuoja kaip tikroji hipertenzija. Taigi yra duomenų, kad „baltojo chalato“ hipertenzija irgi yra priminės hipertenzijos pradinė išraiška“, – pažymi kardiologė.
 

Kada pradėti matuoti arterinį kraujospūdį?


Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos tikslais kiekvienam rizikos grupei nepriklausančiam vaikui bent 1 kartą iki 3 metų amžiaus turi būti pamatuotas arterinis kraujospūdis. Vaikams, kurie priskiriami rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei (neišnešiotumas, hipotrofija ir psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, pilvo ar galvos trauma anamnezėje, paveldimosios „kraujospūdžio“ ligos šeimoje, žalinga gyvensena ir kt.), AKS turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas pirmosios grandies gydytoją metu, neatsižvelgiant į amžių, t.y. ir mažesniems nei 3 m.
 

Svarbus skysčių kiekis


„Nustačius ar įtarus tiek padidėjusį, tiek sumažėjusį kraujospūdį vaikui, visų pirma būtina kreiptis į pirmosios grandies gydytoją, jis, įtarimui pasitvirtinus, nusiųs vaiką pas specialistą. Patiems „gydytis“ kategoriškai nerekomenduojama. Jei šeimos gydytojas nenustato kraujo spaudimo nukrypimo, o tėvams atrodo, kad vaiko kraujospūdis linkęs per stipriai didėti ar mažėti, derėtų atsiminti, kad kraujo spaudimą galima pradėti reguliuoti nemedikamentinėmis priemonėmis“, – pabrėžia dr. O.Kinčinienė.
Jeigu vaikas priskiriamas rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei, rekomenduojama visiškai papildomai nesūdyti maisto. Druskos pakankamai yra ir žalioje mėsoje, ir daržovėse, ir duonos, mėsos gaminiuose ir kt. Kitas svarbus nemedikamentinio gydymo momentas – skirti pakankamą skysčių kiekį. Skysčių vaikui reikėtų duoti tiek, kiek reikia pagal jo fiziologinį poreikį. Koks konkrečiai kiekvieno vaiko fiziologinis skysčių poreikis, tėveliams turėtų pasakyti šeimos gydytojas. Pvz., 50 kg sveriančio paauglio dienos fiziologinis skysčių poreikis yra apie 2 l.
 

Tėvų ir vaikų klaidos


Viena didžiausių pastarųjų metų blogybių – nejudrumas. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, arterinės hipertenzijos – taip pat. „Todėl tėveliai turėtų stengtis, kad jų atžalos kiaurą parą netūnotų prie kompiuterio, kad protinę veiklą kaitaliotų su fizine. Įrodyta, kad kompiuteriai, televizoriai, kiti ekraniniai žaidimai yra centrinės nervų sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujospūdį. Todėl tėveliams turėtų rūpėti, kad jų vaikai pakankamai laiko praleistų gryname ore, būtų fiziškai aktyvūs, kad valgytų kuo paprastesnį namie paruoštą, o ne greitą mikrobangų krosnelėje pašildytą maistą, kurio tinkamumo vartoti laikas kone 2 metai. Iš tiesų paprastesnis gyvenimo būdas, kurio laikėsi mūsų seneliai, lemia ir geresnę sveikatą“, – pataria medikė.
 

Nemedikamentinis anomalinio kraujospūdžio gydymas

:
I. Jei arterinis kraujospūdis padidėjęs:
a. valgomosios druskos (NaCl) maiste mažinimas arba jos pakeitimas vaistinėse parduodamomis ne natrio druskomis;
b. išgeriamo vandens ribojimas iki fiziologinio skysčių poreikio;
c. reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ne mažiau kaip 40 min. per dieną, 3–5 dienas per savaitę, vengiant ilgesnio kaip 2 val. sėdėjimo be pertraukos;
d. kūno masės mažinimas, koreguojant dietą pagal sveiko maisto piramidę;
e. žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis ir pan.) atsisakymas.
II. Jei arterinis kraujospūdis sumažėjęs:
a. pakankamo skysčių kiekio vartojimas;
b. kojų raumenis treniruojantys fiziniai pratimai;
c. įprastinis valgomosios druskos kiekio vartojimas maiste;
d. specialių vaistinėse parduodamų elastinių kojinių nešiojimas.
„Visų šių priemonių galima imtis tik įsitikinus, kad arterinio kraujospūdžio anomalija nėra rimtos ligos požymis. Tai įmanoma tik po gydytojo konsultacijos“,– pabrėžė gydytoja vaikų kardiologė.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai