Atpažinkime ligą laiku

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) – daugelio ligų rizikos veiksnys. Todėl kiekvienam piliečiui itin svarbu jį žinoti, kad laiku būtų galima griebtis korekcijos. Kraujospūdis didėja metams bėgant, tačiau vien jaunas amžius neapsaugo nuo šios ligos. Medikai pastebi, kad padidėjusio kraujospūdžio liga – arterinė hipertenzija (AH) – jaunėja. Kodėl vis daugiau jaunų, veiklių žmonių serga vyresnio amžiaus ligomis? Konsultuoja Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė.
 

AH – liga, kai diastolinis (apatinis) spaudimas yra aukštesnis negu 90 mmHg, o sistolinis (viršutinis) – didesnis kaip 140 mmHg. Deja, bet tokie AKS skaičiai būdingi maždaug 30 proc. suaugusiųjų. AKS didėja metams bėgant. Arterinė hipertenzija diagnozuojama 20 proc. dvidešimtmečių, 40 proc. keturiasdešimtmečių ir 60 proc. šešiasdešimtmečių.
Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebima aiški AKS didėjimo tendencija. Framingemo širdies tyrimo metu po 30 metų stebėjimo nustatyta, kad naujų hipertenzijos atvejų skaičius tarp 30–39 metų vyrų per dvejus metus padidėja daugiau kaip 3 proc. ir pusantro proc. tarp to paties amžiaus moterų. Vyresniame amžiuje per tą patį 2 metų laikotarpį, 70–79 metų vyrų naujų hipertenzijos atvejų padaugėja daugiau kaip 6 proc. ir daugiau kaip 8 proc. tarp to paties amžiaus moterų.
 

Pirmiausia kenčia širdis


AH pirmiausiai pasireiškia pokyčiais širdies ir kraujagyslių sistemoje. Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai dirbti darosi sunkiau, ji alinama. Spaudimo padidėjimas kenkia ir pačioms kraujagyslėms, dėl ko jų sienelės didelio spaudimo veikimo vietoje gali suplonėti ir sudaryti maišelių pavidalo išsiplėtimus, vadinamus aneurizmomis. Dėl kraujagyslių pažeidimo vystosi įvairių organų nepakankamumas. Pirmiausia nukenčia gausiausią kraujagyslių tinklą turintys organai – inkstai, akys ar smegenys.
Pradžioje AH nesukelia jokių simptomų. Ir dažniausiai tik tokiais atvejais, kai žmogų kankina galvos skausmas, dūrimas širdies plote, širdies permušimai, jis atkreipia į save dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino savo būklę. Tačiau ir tada daugelis neįvertina ligos grėsmės, o į padidėjusius AKS skaičius numoja ranka. Dėl to pas gydytojus sergantieji dažniausiai patenka, kai jau išsivysto koronarinė širdies liga, smegenų ar inkstų kraujagyslių aterosklerozė, inkstų nepakankamumas ar kt.


 

Kodėl liga jaunėja?


AH rizikos veiksniai be atrankos pagal amžių vienodai veikia visus žmonės. Kraujospūdis gali pradėti didėti vaikystėje ar net kūdikystėje. Manoma, kad hipertenzija ir su ja susiję širdies ir kraujagyslių ligos rizikos veiksniai gali būti užprogramuojami jau intrauteriniu periodu, o vėliau tai virsta specifiniu veiksniu, sukeliančiu ilgalaikius fiziologijos ir metabolizmo pokyčius. Mažas svoris gimimo metu ir kiti nenormalaus vystymosi gimdoje požymiai susiję su aukštesnio kraujo spaudimo, gliukozės tolerancijos sutrikimų ir kitų širdies ir kraujagyslių ligos rizikos veiksnių atsiradimo vėliau gyvenime rizika. Nustatyta, kad vaikų kūno masės indeksas (KMI) tiesiogiai susijęs su kraujospūdžiu jiems suaugus. Tad nutukimas ir didelis KMI yra vaikų pirminės AH rizikos veiksnys.
Taigi polinkį sirgti šia liga galima nustatyti tiriant giminaičius, bet AH rastis taip pat reikalingas ir aplinkos veiksnių, skatinančių nuolatinį AKS didėjimą, poveikis. Svarbiausi veiksniai, kurie skatina pirminės AH (kurios priežastys nėra aiškios ir kurį sudaro 95 proc. visų AH) vystymąsi, gerai žinomi. Tai – gausus druskos ir riebalų vartojimas, nepakankamas kalio vartojimas, antsvoris, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas.
Veikiausiai nesuklysime sakydami, kad kone kiekvienas skaitytojas pritaikys sau bent vieną iš šių AH rizikos veiksnių, pvz., nepakankamą fizinį aktyvumą. Išties civilizacijos pasiekimas – kompiuteris – daugelio gyvenimą pavertė nuolatiniu sėdėjimu prie stalo. Itin sunku nuo kompiuterio atitraukti vaikus. Nejudrumas skatina ir svorio augimą, o per didelį druskos vartojimą lemia kitas civilizacijos „pasiekimas“ – greitas maistas, įvairūs pusfabrikačiai. Su šiuolaikiniu gyvenimu būdu siejamas stresas – dar vienas rizikos susirgti AH veiksnys. Taigi AH jaunėti ir plisti sudaromos visos sąlygos. O dar ir genetinis faktorius: dabartiniai ligoniai, kurių, beje, skaičius nuolat auga, šį polinkį perleidžia vaikams. Todėl ir prognozės liūdnos: jeigu 2000 m. pasaulyje AH sirgo apie 1 mlrd. žmonių, manoma, kad 2025-aisiais jų bus apie 1,5 mlrd. Kita vertus, padidėjusi rizika sirgti AH ne nuosprendis, o situacija, kurią galima valdyti.
 

Kas turėtų susirūpinti?


Visi išvardyti rizikos veiksniai skatina didėti AKS. Todėl, esant bent vienam iš rizikos veiksnių, vertėtų išsiaiškinti, ar AKS nėra padidėjęs. O kadangi ligos pradžioje AH – nebylios eigos, t.y. besimptomė, medikai pataria kiekvienam žinoti savo AKS ir kartkartėmis jį matuoti. Tada AKS pokyčiai bus pastebėti laiku. Ir, be abejo, stengtis laikytis sveikos gyvensenos principų, kuriais vadovautis medikai rekomenduoja visai šeimai, o ne atskirtiems nariams, kurių AKS jau kelia riziką. Juk keisti savo įpročius labai sunku, todėl šeimos parama ir pagalba yra be galo svarbi. Be to, atskirai vienam šeimos nariui pakeisti mitybos įpročius būtų sudėtinga: nejau jis gamins vien sau nesūdytus patiekalus? Taigi padidėjusio spaudimo priežastis ir simptomus turėtų žinoti ne tik ligonis, bet ir jo artimieji, tai leis laiku pradėti keisti gyvenseną arba tinkamą veiksmingą gydymą.
Pagal tarptautines gaires, kraujospūdis nuo 120/80 mmHg iki 140/90 mmHg vadinamas prehipertenzija. Šis rodiklis skirtas atkreipti ligonių dėmesį į didėjančią AH išsivystymo riziką ir turėtų paskatinti juos keisti gyvenimo būdą, kad padėtų sulėtinti kraujospūdžio didėjimo progresavimą.
 

Kokie produktai koreguoja AKS


Tyrimai įrodė, kad nemedikamentinis gydymas gali labai veiksmingai mažinti kraujospūdį. Tačiau žmonės neretai skundžiasi, kad iš gydytojo negauna išsamios informacijos, kad daug specialistų tinkamai nepaaiškina pacientams ir jų artimiesiems, kaip keisti gyvenseną ir mitybos įpročius.
Aukštas AKS ir aterosklerozė dažnai vystosi dėl netinkamos mitybos. Keisdami mitybą, ligoniai gali smarkai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir sulėtinti jų progresavimą. Ypač didelėje hipertenzijos išsivystymo rizikos grupėje yra tie, kurių nutukimas pilvinio tipo. Šiems pacientams ypač dažnai nustatoma rezistencija insulinui ir padidėjusi simpatinės nervų sistemos aktyvacija. O tai savo ruožtu gali daryti įtaką hipertenzijos progresavimui.
Tačiau numesti svorio gana sunku, todėl mažinti druskos vartojimą – viena veiksmingiausių nemedikamentinių hipertenzijos gydymo priemonių. Kita vertus, ir sumažinti druskos vartojimą gali būti nelengva, nes gana daug jos yra jau paruoštame maiste, kurį valdome restoranuose, kavinėse, taip pat pusfabrikačiuose, duonoje, daržovėse ir pan. Todėl medikai pataria visiškai nesūdyti namie ruošto maisto. Atsisakiusiems šio įpročio maistas gali atrodyti labai prėskas, tačiau reikėtų neskubėti vėl pulti jo sūdyti, nes po 3–4 savaičių skonio receptoriai taps jautresni ir mažesnei druskos koncentracijai.
Vegetarų kraujo spaudimas paprastai yra mažesnis nei nevegetarų. Nustatyta, kad mėsos produktų pakeitimas daržovėmis sumažina kraujo spaudimą. Teigiamo vegetariškos dietos poveikio mechanizmas nėra žinomas. Iš dalies tai gali būti susiję su mažesniu pieno produktų ar druskos suvartojimu.
Tyrimų metu įrodyta ir kad, vartojant didesnį kalio kiekį, galima tikėtis mažesnės hipertenzijos rizikos. Įrodyta ir kalio suvartojimo reikšmė insulto atsiradimui: padidinus su maistu suvartojamo kalio kiekį, proporcingai sumažėjo insulto rizika. Stebėjimo tyrimai parodė ir reikšmingą atvirkštinį ryšį tarp AKS ir suvartojamų skaidulų ir baltymų kiekio.
 

Nauja hipotezė – vartoti daugiau kalcio


Iškelta įvairių prielaidų ir apie kitus mitybos pokyčius, galinčius sumažinti AKS. Viena jų – vartoti daugiau kalcio. Nustatyta, kad, didinant kalcio ir magnio suvartojimą, mažėja kraujo spaudimas. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis poveikis yra minimalus, nes ilgalaikis šių papildų vartojimas nedavė laukiamo rezultato. Kita vertus, iš praktikos žinoma, kad kalcio vartojimas sukelia inkstų ir tulžies pūslės akmenliges. Taip pat manoma, kad ir poilsis gali prisidėti prie AKS mažinimo.
*********
Rekomenduojami gyvensenos pokyčiai:

• druskos vartoti mažiau nei 5–6 g/d.;
• vartoti daugiau kalio (bent 5 porcijos vaisių ir daržovių per dieną);
• mažiau vartoti sočiųjų riebalų ir cholesterolio;
• kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje;
• turintiems antsvorio, numesti svorio;
• aktyviai sportuoti;
• vengti alkoholio, nerūkyti.
Daugiau informacijos www.pasveik.lt [url="http://www.pasveik.lt"url]www.pasveik.lt[/a]

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai