){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kodėl dažniau serga vyrai?
AH – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis AKS padidėjimas. Epidemiologinių tyrimų ir apklausų metu buvo nustatyta, kad Lietuvoje AH serga trečdalis žmonių. Be abejo, vyresni žmonės serga dažniau. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad tarp 34-65 m. Kauno gyventojų AH serga 50 proc. vyrų ir 39 proc. moterų. Panaši sergamumo statistika ir Lietuvos mastu. Didžiausią nerimą medikams kelia skaičius, kad Lietuvoje net 33 proc. mirčių įvyksta dėl pirminės AH komplikacijų.
Arterinė hipertenzija gali būti pirminė arba antrinė. 90 proc. atvejų gydytojai diagnozuoja pirminę AH, kada vienos aiškios ligos priežasties nerandama. Pirminės AH atsiradimui įtakos turi daug veiksnių: išoriniai, vidiniai, genetiniai. Kartu su genetiniu polinkiu sirgti AH ligą išprovokuoja vadinamieji rizikos veiksniai. Tai – rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus sūraus-riebaus maisto vartojimas, alkoholis, nejudra, nervinė įtampa, naktinis darbas. Kadangi visi išvardinti rizikos veiksniai būdingesni vyrams, AH dažniau ir serga vyrai. Ir tik 10 proc. atvejų AH būna antrinė, t.y. kada liga atsiranda dėl kitų sutrikimų (inkstų, kraujagyslių ligų).
Jeigu medikai negydytų pacientų, sergančių AH, pusė sergančiųjų mirtų nuo išeminės širdies ligos (t.y. miokardo infarkto, širdies nepakankamumo), trečdalis – nuo insulto ir apie 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo.
Kas turėtų susirūpinti?
Visi išvardyti rizikos veiksniai skatina padidėjusį AKS. Todėl, esant bent vienam iš rizikos veiksnių, vertėtų išsiaiškinti, ar AKS nėra padidėjęs.
Jauniems AH sergantiems vyrams neretai nustatomas ir metabolinis sindromas. Metabolinį sindromą sudaro daugybė metabolinės kilmės rizikos veiksnių, kurie padidina širdies ir kraujagyslių ligų ir 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Šie rizikos veiksniai yra didelė cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje, padidėjęs kraujo spaudimas. Du svarbiausi metabolinio sindromo rizikos veiksniai yra nutukimas ir atsparumas insulinui; būklę sunkinantys veiksniai yra fizinio aktyvumo stoka, vyresnis amžius, endokrininiai ir genetiniai veiksniai.
Turint minty, kad Lietuvoje ypač nutukę yra vyrai, kad pilvo apimtis padidėjusi daugeliui 40-mečių, daugėja jaunų sergančiųjų AH vyrų. Genetinis smulkiųjų kraujagyslių polinkis susitraukti skatinamas gausiu sūraus-aštraus maisto vartojimu, alkoholiu. Dėl to kraujagyslės sudirginamos, paburksta, jų spindis susiaurėja ir AKS kyla.
Todėl jau nuo 20-ies metų amžiaus rekomenduojama stebėti AKS. Dabartiniai darbo krūviai, įtemptas gyvenimo rimtas, sėdimas darbas, netinkama mityba, lemia, kad AH „jaunėja“.
Klastinga besimptomė liga
Kuo pavojingas padidėjęs AKS – kad jo negydant ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai, t.y. širdies, smegenų, inkstų ir akių kraujagyslės. Bėda dar ir ta, kad pirmuosius 15–20 m. sergantieji AH jokių nusiskundimų nejaučia.
Todėl gydytojui svarbu išsiaiškinti, ar ilgai laikosi padidėjęs AKS, tai pirminė ar antrinė hipertenzija, atlikus specialius tyrimus nustatyti, kokie organai pažeisti. Jei AH nustatoma jaunam žmogui, tai gali būti antrinė AH. Tokiu atveju intensyviai ieškoma priežastis.
Deja, bet vis dar daugelis žmonių apie padidėjusį AKS sužino ištikus komplikacijoms. Pavyzdžiui, teko gydyti ligonį, kuris į šeimos gydytoją kreipėsi dėl smarkiai pablogėjusio regėjimo. Tačiau ligonį ištyrus paaiškėjo, kad pagrindinės jo bėdos – cukrinis diabetas ir AH, o suprastėjęs regėjimas yra šių ligų komplikacija. Ligonio brolis sirgo AH, tačiau tai nepaskatino jį laiku kreiptis į medikus. Žmogus kreipėsi pavėluotai, kai sutriko regėjimas, o vėliau įvyko miokardo infarktas.
Gydyti būtina net nejaučiant negalavimų
AKS gydyti būtina, net jeigu žmogus nejaučia jokių negalavimų. Gydymas pradedamas nuo rizikos veiksnių korekcijos. Tačiau dažniausiai vien tai nepadeda, ir gydytojas parenka vaistų. Be abejo, nejaučiant ligos simptomų, sunku, ir ypač vyrams, įsiūlyti vartoti vaistų. Kažkodėl į padidėjusį AKS rimtai nežiūrima. Tuo tarpu, jeigu gydytojas nustatytų 1 stadijos vėžį ir žmogus nejaustų jokių simptomų, jis gydymo neatsisakytų. Padidėjęs AKS ilgainiui sukelia rimtas sveikatos problemas ir gydymas yra būtinas.
Netipiniai AKS simptomai
Kai kurie autoriai pateikia duomenų, kad knarkimas, apnėja gali pranešti apie padidėjusį AKS. Iš tiesų, esant padidėjusiam spaudimui, išburksta smegenų kraujagyslės, jos nepakankamai aprūpinamos deguonimi bei kitomis maisto medžiagomis ir dėl to gali atsirasti šie netipiniai simptomai.
Ryšis tarp AKS ir potencijos
Yra duomenų, kad AH sergantiems vyrams yra 2,5 karto didesnė erektilinės disfunkcijos rizika. Esant padidėjusiam AKS, pablogėja kraujo priplūdimas į lytinius organus erekcijos metu, ir padidėjęs AKS gali būti viena iš impotencijos priežasčių.
Jaunų ir vyresnių AKS skirtumai
Jaunesniam žmogui padidėja ir sistolinis (viršutinis), ir diastolinis (apatinis) AKS. Tuo tarpu vyresniam, ypač vyresniam nei 65 m. amžiaus žmogui, dėl sustandėjusių kraujagyslių dažniausia nustatomas aukštas sistolinis ir žemas diastolinis spaudimas. Tad vyresniam žmogui skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo bus didesnis.
Širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauAsmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kasmet vis daugėja. Labai daug kalbama apie sveiko gyvenimo būdo svarbą, bet to nepakanka – arterinė hipertenzija paliečia vis daugiau net ir labai jaunų žmonių, o kartais ji neaplenkia net vaikų ir paauglių. ...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiauNeseniai, balandžio mėnesį, minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų dienos akcentas – arterinė hipertenzija. Būtent ši liga visame pasaulyje laikoma prioritetine sveikatos problema. Ir tai suprantama: vienas iš trijų pasaulio suaugusiųjų serga hipertenzija, ir net 13 proc. (2009 m. duomenimis) visų mirčių sukelta aukšto kraujospūdžio. Kaip nesusirgti širdies ligomis? Kokios kiekvienam prieinamos priemonės atitolintų šias ligas?...
Skaityti daugiauKiekvienais metais gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena buvo pradėta minėti norint pabrėžti, kad galima išvengti tokių hipertenzijos sukeltų ligų kaip insultas, infarktas ar inkstų nepakankamumas, bei informuoti visuomenę apie hipertenzijos prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Šių metų Pasaulinės hipertenzijos dienos šūkis – sveikas kraujo spaudimas – sveikas širdies plakimas. Prieširdžių virpėjimą, kitaip širdies aritmiją, dažnai sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl išlaikydami normalų kraujo spaudimą išlaikysite ir normalų širdies ritmą. ...
Skaityti daugiauParadoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija – viena žinomiausių ligų. Tačiau, nepaisant aiškiai įrodytos arterinio kraujo spaudimo mažinimo naudos, ligi šiol didelė dalis pacientų efektyviai nesigydo. Daugelis jų mano, kad nedidelė hipertenzija nėra rimtas sveikatos sutrikimas, o su gydytojų teigimu, kad tai liga, kurią dažnai reikia gydyti visą gyvenimą, išvis nenori sutikti. Svarbius padidėjusio kraujospūdžio liga sergančių pacientų klausimus komentuoja Kauno klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė....
Skaityti daugiauŠeima, darbas, mokslai, svajonės, užsibrėžti tikslai – yra daugybė dalykų, dėl kurių nuo ryto iki vakario skubame negalvodami. Kol vieną dieną liga staiga priverčia sustoti. Ir visa, kiek pasiekta, tą pačią akimirką netenka prasmės. Kalbame apie padidėjusį kraujospūdį, kuris dažniausiai apie save praneša per vėlai, kai liga jau progresavusi ir pasekmės gali būti grėsmingos....
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų skirtingai reaguojame į mums skirtus likimo išbandymus, į tai, ką sako gydytojai. Kai kurie laikosi pozicijos: paklausau ką sako, bet darau kaip man reikia. Kiti net nesiklauso patarimų. Šiandien siūlau paskaityti apie vieną ganėtinai nesudėtingą, tačiau pamokantį atvejį, beje, tai nėra kazuistinis atvejis, tai – neretai ištinkanti realybė. Taigi – apie arterinę hipertenziją ir jos pasekmes....
Skaityti daugiauPirminė arterinė hipertenzija dėl didelio paplitimo yra aktuali problema, ja serga apie 50 proc. žmonių. Tai vienas iš pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji....
Skaityti daugiauGyvendami XXI amžiuje neišvengiame streso, įtempto gyvenimo ritmo, buitinių problemų, nespėjame pavalgyti arba, atvirkščiai – persivalgome. Yra vartojančių alkoholį, rūkančių. Todėl dažnai susiduriame su įvairiomis sveikatos problemomis. Įdomu tai, kad pacientais tampa vis jaunesni žmonės. Jeigu anksčiau tam tikromis ligomis sirgdavo tik vyresnio amžiaus, tai dabar tomis ligomis serga jauni, veiklūs asmenys. Viena iš tokių ligų, iš pradžių nerodanti jokių simptomų, – tylioji arterinė hipertenzija. Tačiau dažnai jos ir su ja susijusių rimtų sveikatos sutrikimų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų. Išsamiau apie tai konsultuoja gydytoja kardiologė Sigita LIPOVIENĖ....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos.Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!! ...
Skaityti daugiauTęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS. ...
Skaityti daugiauNorint maksimaliai kontroliuoti pirminę arterinę hipertenziją ir užkirsti kelią naujiems ligų atvejams bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikia nuosekliai vykdyti ne tik antrinę, bet ir pirminę bei tretinę profilaktiką....
Skaityti daugiauSpalio pabaigoje Vilniuje vyko vienas svarbiausių hipertenzijos forumų pasaulyje - 3-iasis Baltijos ir Šiaurės šalių hipertenzijos kongresas. Jame dalyvavo daugiau nei 600 žymiausių Europos širdies ir kraujagyslių ligų specialistų. Jie dalijosi naujausia informacija apie padidėjusio kraujo spaudimo prevenciją bei gydymą. Pranešimus skaitė 40 žymiausių šios srities specialistų, jie pristatė moderniausius diagnozavimo, gydymo metodus ir vaistus....
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija, arba aukšto kraujospūdžio liga, yra vienas pagrindinių išeminės ligos rizikos veiksnių. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) duomenimis, išeminė širdies liga – trečioji pagal dažnumą asmenų iki 65 metų mirties priežastis. Apie aukštą kraujospūdį ir jo gydymo ypatybes kalbamės su KMU Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadove, KMU Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorijos vedėja prof., habil. dr. Rūta BABARSKIENE....
Skaityti daugiauŽiemos šventės didina infarkto riziką [i]naujausiais duomenimis, net 81 proc....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauStaigiausiai kraujospūdis pakyla rytinėmis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterinės hipertenzijos komplikacijų – insultas, miokardo infarktas, aterosklerozinės plokštelės, pilvo aortos aneurizmos plyšimas ir kt. Todėl taip svarbu šią ligą laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti....
Skaityti daugiauŽmonėms, kurie nepaiso aukšto kraujospūdžio ir nesigydo, yra 7 kartus didesnė rizika susirgti insultu, 6 kartus – širdies nepakankamumu. Ėmusis tinkamų priemonių ši rizika sumažėja beveik perpus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija (AH) – padidėjusio kraujospūdžio liga, į kurią kartais rimtai nežiūrima. Kodėl? Padidėjęs arterinis kraujospūdis šiandien traktuojamas kaip įprastas dalykas, ypač vyresniame amžiuje. „Toks supratimas verčia ignoruoti būtinybę tinkamai gydyti šią ligą, ilgą laiką nepasireiškiančią jokiais simptomais. Iš tiesų, prabėga ne vieneri metai, kol dėl pažeistų širdies, inkstų ar smegenų arterijų išsivysto sunki, dažnai nebeišgydoma komplikacija. Ko gero, pagrindinė problema – kad ir sirgdami AH ilgą laiką daugelis jaučiasi gerai“, – pažymi Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė....
Skaityti daugiauPastaruoju metu pasaulyje arterinė hipertenzija (AH) virsta epidemija, su kuria mes lyg ir susitaikėme. Kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Tai daugiau negu žūsta avarijose. Ar mūsų žmonės jau suvokia, kad sveikata – vertybė, kuria turi pasirūpinti patys? Kaip jiems įskiepyti mintį, kad vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio reikės vartoti visą likusį gyvenimą? Kuo pavojingas vaistų vartojimo nutraukimas? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų kardiologe doc. Audrone Statkevičiene....
Skaityti daugiauNepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius. Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga – arterinė hipertenzija (AH). Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Aleksandru Laucevičiumi....
Skaityti daugiau
