Neregimas jaunų vyrų žudikas

Kai 35-erių metų vyrui gydytojas diagnozuoja padidėjusį kraujo spaudimą, jokių nusiskundimų dėl sveikatos neturinčiam žmogui, tai neatrodo rimta sveikatos problema. Jaunas kupinas jėgų vyras dažniausiai būna įsitikinęs, kad padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS), o kartu ir arterinė hipertenzija (AH), – tai pagyvenusių žmonių ligos. Tad ir jis šio negalavimo gydymą gali drąsiai atidėti – bent jau penkeriems metams. Kokie pavojai tyko ligą užleidus ir kodėl svarbu gydyti padidėjusį AKS, konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė.
 

Kodėl dažniau serga vyrai?
AH – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis AKS padidėjimas. Epidemiologinių tyrimų ir apklausų metu buvo nustatyta, kad Lietuvoje AH serga trečdalis žmonių. Be abejo, vyresni žmonės serga dažniau. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad tarp 34-65 m. Kauno gyventojų AH serga 50 proc. vyrų ir 39 proc. moterų. Panaši sergamumo statistika ir Lietuvos mastu. Didžiausią nerimą medikams kelia skaičius, kad Lietuvoje net 33 proc. mirčių įvyksta dėl pirminės AH komplikacijų.
Arterinė hipertenzija gali būti pirminė arba antrinė. 90 proc. atvejų gydytojai diagnozuoja pirminę AH, kada vienos aiškios ligos priežasties nerandama. Pirminės AH atsiradimui įtakos turi daug veiksnių: išoriniai, vidiniai, genetiniai. Kartu su genetiniu polinkiu sirgti AH ligą išprovokuoja vadinamieji rizikos veiksniai. Tai – rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus sūraus-riebaus maisto vartojimas, alkoholis, nejudra, nervinė įtampa, naktinis darbas. Kadangi visi išvardinti rizikos veiksniai būdingesni vyrams, AH dažniau ir serga vyrai. Ir tik 10 proc. atvejų AH būna antrinė, t.y. kada liga atsiranda dėl kitų sutrikimų (inkstų, kraujagyslių ligų).
Jeigu medikai negydytų pacientų, sergančių AH, pusė sergančiųjų mirtų nuo išeminės širdies ligos (t.y. miokardo infarkto, širdies nepakankamumo), trečdalis – nuo insulto ir apie 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo.
Kas turėtų susirūpinti?
Visi išvardyti rizikos veiksniai skatina padidėjusį AKS. Todėl, esant bent vienam iš rizikos veiksnių, vertėtų išsiaiškinti, ar AKS nėra padidėjęs.
Jauniems AH sergantiems vyrams neretai nustatomas ir metabolinis sindromas. Metabolinį sindromą sudaro daugybė metabolinės kilmės rizikos veiksnių, kurie padidina širdies ir kraujagyslių ligų ir 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Šie rizikos veiksniai yra didelė cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje, padidėjęs kraujo spaudimas. Du svarbiausi metabolinio sindromo rizikos veiksniai yra nutukimas ir atsparumas insulinui; būklę sunkinantys veiksniai yra fizinio aktyvumo stoka, vyresnis amžius, endokrininiai ir genetiniai veiksniai.
Turint minty, kad Lietuvoje ypač nutukę yra vyrai, kad pilvo apimtis padidėjusi daugeliui 40-mečių, daugėja jaunų sergančiųjų AH vyrų. Genetinis smulkiųjų kraujagyslių polinkis susitraukti skatinamas gausiu sūraus-aštraus maisto vartojimu, alkoholiu. Dėl to kraujagyslės sudirginamos, paburksta, jų spindis susiaurėja ir AKS kyla.


Todėl jau nuo 20-ies metų amžiaus rekomenduojama stebėti AKS. Dabartiniai darbo krūviai, įtemptas gyvenimo rimtas, sėdimas darbas, netinkama mityba, lemia, kad AH „jaunėja“.
Klastinga besimptomė liga
Kuo pavojingas padidėjęs AKS – kad jo negydant ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai, t.y. širdies, smegenų, inkstų ir akių kraujagyslės. Bėda dar ir ta, kad pirmuosius 15–20 m. sergantieji AH jokių nusiskundimų nejaučia.
Todėl gydytojui svarbu išsiaiškinti, ar ilgai laikosi padidėjęs AKS, tai pirminė ar antrinė hipertenzija, atlikus specialius tyrimus nustatyti, kokie organai pažeisti. Jei AH nustatoma jaunam žmogui, tai gali būti antrinė AH. Tokiu atveju intensyviai ieškoma priežastis.
Deja, bet vis dar daugelis žmonių apie padidėjusį AKS sužino ištikus komplikacijoms. Pavyzdžiui, teko gydyti ligonį, kuris į šeimos gydytoją kreipėsi dėl smarkiai pablogėjusio regėjimo. Tačiau ligonį ištyrus paaiškėjo, kad pagrindinės jo bėdos – cukrinis diabetas ir AH, o suprastėjęs regėjimas yra šių ligų komplikacija. Ligonio brolis sirgo AH, tačiau tai nepaskatino jį laiku kreiptis į medikus. Žmogus kreipėsi pavėluotai, kai sutriko regėjimas, o vėliau įvyko miokardo infarktas.
Gydyti būtina net nejaučiant negalavimų
AKS gydyti būtina, net jeigu žmogus nejaučia jokių negalavimų. Gydymas pradedamas nuo rizikos veiksnių korekcijos. Tačiau dažniausiai vien tai nepadeda, ir gydytojas parenka vaistų. Be abejo, nejaučiant ligos simptomų, sunku, ir ypač vyrams, įsiūlyti vartoti vaistų. Kažkodėl į padidėjusį AKS rimtai nežiūrima. Tuo tarpu, jeigu gydytojas nustatytų 1 stadijos vėžį ir žmogus nejaustų jokių simptomų, jis gydymo neatsisakytų. Padidėjęs AKS ilgainiui sukelia rimtas sveikatos problemas ir gydymas yra būtinas.
Netipiniai AKS simptomai
Kai kurie autoriai pateikia duomenų, kad knarkimas, apnėja gali pranešti apie padidėjusį AKS. Iš tiesų, esant padidėjusiam spaudimui, išburksta smegenų kraujagyslės, jos nepakankamai aprūpinamos deguonimi bei kitomis maisto medžiagomis ir dėl to gali atsirasti šie netipiniai simptomai.
Ryšis tarp AKS ir potencijos
Yra duomenų, kad AH sergantiems vyrams yra 2,5 karto didesnė erektilinės disfunkcijos rizika. Esant padidėjusiam AKS, pablogėja kraujo priplūdimas į lytinius organus erekcijos metu, ir padidėjęs AKS gali būti viena iš impotencijos priežasčių.
Jaunų ir vyresnių AKS skirtumai
Jaunesniam žmogui padidėja ir sistolinis (viršutinis), ir diastolinis (apatinis) AKS. Tuo tarpu vyresniam, ypač vyresniam nei 65 m. amžiaus žmogui, dėl sustandėjusių kraujagyslių dažniausia nustatomas aukštas sistolinis ir žemas diastolinis spaudimas. Tad vyresniam žmogui skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo bus didesnis.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai