Ryte skauda galvą? Pasimatuokite kraujospūdį!

Didžiausias skaičius miokardo infarktų įvyksta rytinėmis valandomis. Dėl to kaltinamas rytinis kraujospūdžio padidėjimas, jis net vadinamas rytine hipertenzija. „Naktinio ir rytinio kraujospūdžio padidėjimas yra nepageidautinas ir pavojingas reiškinys“, – sako doc. Žaneta Petrulionienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologė.
 

Naktį kraujospūdis turi mažėti


Rytinė hipertenzija – tai per didelis kraujospūdis žmogui atsibudus. Rytinė hipertenzija yra tuomet, kai kraujospūdis viršija 140/90 mm Hg. Pasak docentės Petrulionienės, jeigu kraujospūdžio padidėjimas ryte yra labai akivaizdus ir tai yra dažnas reiškinys, tuomet žmogui padidėja rizika patirti miokardo infarktą.
„Pagal rytinį kraujospūdį mes galime spręsti ir apie nakties kraujospūdį. Jei ryte kraujospūdis padidėjęs, galime įtarti ne tik rytinę, bet ir naktinę hipertenziją. Tai dar blogiau“, – aiškino gydytoja kardiologė. Sveiko žmogaus arterinis kraujospūdis didžiausias dienos metu. Kai fiziškai ir protiškai dirbama, judama, tuomet dieninis kraujospūdis būna didesnis nei naktinis. Taip ir turėtų būti.
Miegant sveiko žmogaus kraujospūdis turėtų sumažėti. Visą naktį jis privalo būti mažesnis nei dieną. Tačiau yra tam tikras procentas žmonių, kuriems užmigus kraujospūdis nesumažėja, jis išlieka padidėjęs. Labai nedideliam procentui kraujospūdis naktį išlieka toks pats aukštas, koks buvo dieną. Ypač retais atvejais kraujospūdis miegant gali būti netgi aukštesnis.
 

Dėl ryto kaltinkite vakarą


Šiais metais Europos kardiologų draugija ir Hipertenzijos draugija išleido labai svarbų dokumentą – naujas arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gaires. Šiose rekomendacijose yra keletas naujienų. Viena iš jų – pacientas kraujospūdį turėtų matuoti ne tik pas gydytoją, bet ir kuo dažniau namuose. „Taip pat šiemet labai rekomenduojama matuoti kraujospūdį ankstyvą rytą, tik atsibudus. Rytinis kraujospūdis suteikia labai daug informacijos apie padidėjusią riziką, apie galimą naktinį padidėjimą ir apie vaistų tinkamumą“, – sako kardiologė.
Jeigu pacientas gydomas tinkamai, paros metu neturėtų būti didelių kraujospūdžio šokinėjimų. Kadangi dauguma kraujospūdį mažinančių vaistų yra ilgai veikiantys, veikia keletą valandų, kai kurie net visą parą, todėl tinkami intervalai tarp vaistų vartojimo turėtų užtikrinti optimalaus kraujospūdžio išlaikymą visą parą. „Didžiausia pacientų klaida – vaistų geriama tik tada, kai nustatomas padidėjęs kraujospūdis. Tuomet jiems skauda galvą ir jie tai jaučia. Jeigu kraujospūdis ryte yra aukštas, vadinasi, buvo nepakankama vakarinio vaisto dozė. Aukštas rytinis kraujospūdis turi būti mažinamas reguliuojant vakare vartojamų vaistų dozes“, – kalbėjo doc. Žaneta Petrulionienė.


 

Rytinis kraujospūdis – geras pranašas


Jeigu žmogui dar nediagnozuota arterinė hipertenzija, bet ryte jis jaučia padidėjusį spaudimą, tai yra ženklas, kad arterinė hipertenzija vystosi. Žmogus turėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, ar neserga arterinės hipertenzijos liga. „Dieną po konflikto, po cigaretės, kavos puodelio, emocinio sukrėtimo kraujospūdis gali pašokti, tai yra normalu. Bet sveikam žmogui anksti ryte kraujospūdis neturi būti padidėjęs“, – sakė gydytoja kardiologė.
Vienas iš požymių, kad ryte jūsų kraujospūdis pakilęs – prabusti skaudama galva. Kartais galvos skausmas priverčia prabusti labai anksti, 4–5 val. ryto. Pasak doc. Žanetos Petrulionienės, tokiais atvejais labai verta pasimatuoti kraujospūdį namuose, nes po kelių valandų atėjus į gydytojo kabinetą, jis gali jau būti normalus.
 

Tam tikrai daliai žmonių rytais pasireiškia kitokie simptomai, bylojantys apie padidėjusį kraujospūdį:



· spaudžia pakaušį,
· sunkumas galvoje,
· galvos svaigimas,
· mirgėjimas akyse,
· pykinimas.
Paradoksalu, bet tam tikra dalis žmonių visai nieko nejaučia. Jie tiesiog toleruoja aukštą kraujospūdį. Docentė Petrulionienė sergantiesiems arterine hipertenzija ar turintiems polinkį sirgti šia liga pataria turėti namuose kraujospūdžio matuoklį ir prabudus kas rytą pasimatuoti kraujo spaudimą.
Pripažinta, kad kraujospūdį bei riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis mažina šios priemonės:
1. metimas rūkyti,
2. kūno masės sumažinimas,
3. saikingesnis alkoholio vartojimas,
4. fiziniai pratimai,
5. saikingesnis druskos vartojimas,
6. gausesnis vaisių ir daržovių vartojimas bei saikingesnis sočiųjų riebalų rūgščių ir kitų riebalų vartojimas.
 

Kraujospūdžio matavimas namuose


Savarankiškas kraujospūdžio matavimas namuose gali suteikti informacijos apie kraujospūdžio reikšmes skirtingomis dienomis. Šių reikšmių neveikia „balto chalato fenomenas“, jos padeda numatyti organų taikinių pažeidimų progresavimą ir širdies ir kraujagyslių pažeidimų riziką geriau nei kraujospūdžio, matuoto gydytojo kabinete, reikšmės. Todėl kraujospūdį matuoti namuose prieš gydymą ir jo metu rekomenduojama ir todėl, kad ši nebrangi procedūra padeda pacientams laikytis gydymo režimo.
 

Kaip matuoti kraujospūdį namuose


· Naudokite tinkamus matuoklius. Jie turi būti pripažinti medikų.
· Matavimo metu patariama laikyti ranką širdies lygyje.
· Siekdami išvengti matavimo sunkumų ir klaidų, naudokite pusiau automatinius prietaisus vietoj gyvsidabrinio sfigmomanometro.
· Matuokite kraujospūdį sėdėdami, prieš tai pailsėję kelias minutes, geriausiai ryte ir vakare.
· Atsiminkite, kad kraujospūdžio reikšmės matuojant namuose yra mažesnės nei matuojant gydytojo kabinete. Matuojant namuose 130–135/85 mm Hg reikšmės apytiksliai atitinka 140/90 mm Hg reikšmes matuojant gydytojui.
· Pateikite jus prižiūrinčiam kardiologui užrašytus matavimo rezultatus.
· Savarankiškai nekeiskite gydymo režimo. 

Dėl ryto kaltinkite vakarą


Šiais metais Europos kardiologų draugija ir Hipertenzijos draugija išleido labai svarbų dokumentą – naujas arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gaires. Šiose rekomendacijose yra keletas naujienų. Viena iš jų – pacientas kraujospūdį turėtų matuoti ne tik pas gydytoją, bet ir kuo dažniau namuose. „Taip pat šiemet labai rekomenduojama matuoti kraujospūdį ankstyvą rytą, tik atsibudus. Rytinis kraujospūdis suteikia labai daug informacijos apie padidėjusią riziką, apie galimą naktinį padidėjimą ir apie vaistų tinkamumą“, – sako kardiologė.
Jeigu pacientas gydomas tinkamai, paros metu neturėtų būti didelių kraujospūdžio šokinėjimų. Kadangi dauguma kraujospūdį mažinančių vaistų yra ilgai veikiantys, veikia keletą valandų, kai kurie net visą parą, todėl tinkami intervalai tarp vaistų vartojimo turėtų užtikrinti optimalaus kraujospūdžio išlaikymą visą parą. „Didžiausia pacientų klaida – vaistų geriama tik tada, kai nustatomas padidėjęs kraujospūdis. Tuomet jiems skauda galvą ir jie tai jaučia. Jeigu kraujospūdis ryte yra aukštas, vadinasi, buvo nepakankama vakarinio vaisto dozė. Aukštas rytinis kraujospūdis turi būti mažinamas reguliuojant vakare vartojamų vaistų dozes“, – kalbėjo doc. Žaneta Petrulionienė.
 

Rytinis kraujospūdis – geras pranašas


Jeigu žmogui dar nediagnozuota arterinė hipertenzija, bet ryte jis jaučia padidėjusį spaudimą, tai yra ženklas, kad arterinė hipertenzija vystosi. Žmogus turėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, ar neserga arterinės hipertenzijos liga. „Dieną po konflikto, po cigaretės, kavos puodelio, emocinio sukrėtimo kraujospūdis gali pašokti, tai yra normalu. Bet sveikam žmogui anksti ryte kraujospūdis neturi būti padidėjęs“, – sakė gydytoja kardiologė.
Vienas iš požymių, kad ryte jūsų kraujospūdis pakilęs – prabusti skaudama galva. Kartais galvos skausmas priverčia prabusti labai anksti, 4–5 val. ryto. Pasak doc. Žanetos Petrulionienės, tokiais atvejais labai verta pasimatuoti kraujospūdį namuose, nes po kelių valandų atėjus į gydytojo kabinetą, jis gali jau būti normalus.
 

Tam tikrai daliai žmonių rytais pasireiškia kitokie simptomai, bylojantys apie padidėjusį kraujospūdį:



· spaudžia pakaušį,
· sunkumas galvoje,
· galvos svaigimas,
· mirgėjimas akyse,
· pykinimas.
Paradoksalu, bet tam tikra dalis žmonių visai nieko nejaučia. Jie tiesiog toleruoja aukštą kraujospūdį. Docentė Petrulionienė sergantiesiems arterine hipertenzija ar turintiems polinkį sirgti šia liga pataria turėti namuose kraujospūdžio matuoklį ir prabudus kas rytą pasimatuoti kraujo spaudimą.
Pripažinta, kad kraujospūdį bei riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis mažina šios priemonės:
1. metimas rūkyti,
2. kūno masės sumažinimas,
3. saikingesnis alkoholio vartojimas,
4. fiziniai pratimai,
5. saikingesnis druskos vartojimas,
6. gausesnis vaisių ir daržovių vartojimas bei saikingesnis sočiųjų riebalų rūgščių ir kitų riebalų vartojimas.
 

Kraujospūdžio matavimas namuose


Savarankiškas kraujospūdžio matavimas namuose gali suteikti informacijos apie kraujospūdžio reikšmes skirtingomis dienomis. Šių reikšmių neveikia „balto chalato fenomenas“, jos padeda numatyti organų taikinių pažeidimų progresavimą ir širdies ir kraujagyslių pažeidimų riziką geriau nei kraujospūdžio, matuoto gydytojo kabinete, reikšmės. Todėl kraujospūdį matuoti namuose prieš gydymą ir jo metu rekomenduojama ir todėl, kad ši nebrangi procedūra padeda pacientams laikytis gydymo režimo.
 

Kaip matuoti kraujospūdį namuose


· Naudokite tinkamus matuoklius. Jie turi būti pripažinti medikų.
· Matavimo metu patariama laikyti ranką širdies lygyje.
· Siekdami išvengti matavimo sunkumų ir klaidų, naudokite pusiau automatinius prietaisus vietoj gyvsidabrinio sfigmomanometro.
· Matuokite kraujospūdį sėdėdami, prieš tai pailsėję kelias minutes, geriausiai ryte ir vakare.
· Atsiminkite, kad kraujospūdžio reikšmės matuojant namuose yra mažesnės nei matuojant gydytojo kabinete. Matuojant namuose 130–135/85 mm Hg reikšmės apytiksliai atitinka 140/90 mm Hg reikšmes matuojant gydytojui.
· Pateikite jus prižiūrinčiam kardiologui užrašytus matavimo rezultatus.
· Savarankiškai nekeiskite gydymo režimo.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai