Miego trukmė

Buvo nustatyta, kad ilgai miegantieji turi daugiau psichologinių ir so­cialinių rūpesčių. Literatūroje pastaruoju metu vis daugiau rašoma apie moks­leivių ir studentų miego deprivacijas. Nemiegoję jaunuoliai būna mieguisti dienos metu. Ištyrus miego ilgumo ir sergamumo bei mirštamumo koreliaci­ją 10 metų laikotarpiu, nustatyti tokie duomenys:

  1. vidutinis miego laikas dažniausiai sudaro 7-8 val.
  2. su­trumpėjus miegui iki 6 val. mirštamumas buvo di­desnis negu 13%, iki 5 val. - 20%, iki 4 val. - 40% ir miegant mažiau negu 4 val. - 48%.
  3. miegant ilgiau kaip 10 val., mirštamumas padidėjo 82%.
Miego ilgį galima keisti valingai, trumpinant pamažu, pvz., po 30 min. kas dvi savaitės. Tokiu būdu net sutrumpinus miegą iki 6 val., jokių ryškių pakitimų neatsiranda. Tačiau abejojama, ar nesusilpnėja atsparumas stresui, ar nesutrinka neuroimuninė pusiausvyra ir vegetacinių funkcijų reguliacija.


Amžiniai miego pakitimai 

  • Fiziologinio miego struktūros vaisius dar neturi, jis būna nejudrus ir laikas nuo laiko juda. Aktyvusis miegas tarsi PM pradžia pasirodo tik 28-ąją savaitę, o LM užuomazgos stebimos apie 30-ąją savaite.
  • Nau­jagimis miega apie 16 val. per dieną
  • Kūdikis naktį miega 9-12 val.
  • Keturmečių-dvylikamečių vaikų labai ryški lėtojo miego fazė, ir jie budrūs per visą dieną.
  • Paaug­liai vėl pradeda jaustis mieguisti dienos metu, mažėja jų lėtojo miego truk­mė naktį. Kai kurie paaugliai net nori pamiegoti po pietų. Jie vidutiniškai miega 9-10 val.
  • Subrendusio žmogaus po 30 m. pradeda mažėti lėtasis mie­gas, jis miega 7-8 val. Miego trukmė ir įo fazės bei stadijos kinta metams bėgant dėl tam tikrų fiziologinių būklių, ir taip pat priklauso nuo genetinių veiksnių.
  • Penkiasdešimtmečiai-šešiasdešimtmečiai pradeda daž­niau prabudinėti nakties metu, o dieną keletą kartų miega. Taip pat pakinta miego laikas - anksčiau užmiegamą ir nubundama. Miegas dažniausiai vėl prailgėja iki 8-9 val.
  • Senatvėje miegas sutrumpėja iki 6,5 val. Miego efektyvumas ilgainiui mažėja.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

  • Miego laboratorija

    Plačiau
  • Vėlyvojo miego sindromas (studentų liga)

    Plačiau
  • Nemigų gydymas

    Plačiau
  • Miego sutrikimų klasifikacija

    Plačiau
  • Nemigų priežastys

    Plačiau
  • Kodėl neužmiegame?!

    Plačiau
  • Nemiga vargina apie 30-40% gyventojų

    Plačiau
  • Pagyvenusių žmonių miego pakitimai ir nemigos

    Plačiau
  • Vaikų miego sutrikimai

    Plačiau
  • Kas turi įtakos miego kokybei

    Plačiau
  • Kai kamuoja nemiga

    Plačiau
  • Saldus miegas

    Plačiau
  • Miego higienos taisyklės

    Plačiau
  • Mitai apie miegą

    Plačiau
  • Miego trukmė

    Plačiau
  • Padėkite paaugliui geriau išsimiegoti

    Plačiau
  • Miego fazių klasifikacija

    Plačiau
  • Gero miego žingsniai

    Plačiau
  • Miegas - dalykas rimtas

    Plačiau
  • Mitas ar tikrovė. Nakvišos nežadinti!

    Plačiau
  • Blogas miegas: psichiatrinės ligos priežastis ar simptomas?

    Plačiau
  • Pasirūpinkime savo miegu

    Plačiau
  • Lunatizmas – juokinga, baisu, o gal – visai paprasta?

    Plačiau
  • Alerginių ligų priežastis - netinkama patalynė

    Plačiau
  • Įžymybių ligos: miego sutrikimus kenčiančios žvaigždės

    Plačiau

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai