Mitas ar tikrovė. Nakvišos nežadinti!

Nakvišos nežadinti! Lunatizmas, arba dar kitaip somnambulizmas, nakvišumas, – tai sutrikimas, apibūdinamas kaip sudėtingas procesas, vykstantis miego metu. Lunatizmo paveikti asmenys pakyla iš lovos ir pradeda atlikti jiems įprastus veiksmus – vaikštinėja aplink, gamina valgį, groja, perstatinėja baldus, valo kambarį ir vairuoja automobilį. Jų veido išraiška bereikšmė, nustebusi, akys pusiau atmerktos. Jie labai silpnai reaguoja į aplinkinių bandymus jį paveikti ar bendrauti su juo, o jiems pažadinti reikia labai didelių pastangų. Ko nors paklaustas, žmogus kažką neaiškiai sumurma ar atsako vienu žodžiu. Daugelį metų manyta, kad lunatiko negalima žadinti. Tačiau ar tai mitas, ar tikrovė, dar iki šių laikų diskutuotinas klausimas, į kurį atsakyti nėra taip paprasta.
 

Kas sukelia lunatizmą?


Priežastys nėra gerai žinomos, tačiau galima drąsiai tvirtinti, kad somnambulizmas susijęs su genetika, mat jo atvejų kur kas dažniau pasitaiko tarp identiškų dvynių nei tarp kraujo ryšiais nesusijusių individų, be to, šeimose šis sutrikimas dažnai eina iš kartos į kartą.
Nakvišumą gali sukelti nuovargis, miego trūkumas, nerimas, įtampa, karščiavimas bei magnio trūkumas. Prie jo prisideda ir alkoholis bei kai kuriai vaistai ir tam tikri negalavimai: širdies ritmo sutrikimai, gastroezofaginis refliuksas, dauginiai asmenybės sutrikimai ir kt.
Lunatizmas dažniausiai užklumpa pirmajame miego trečdalyje, dar vadinamame lėto miego faze. Dažna klaidinga prielaida yra ta, jog nakvišai įgyvendina savo sapnų scenarijus – sapnai aplanko jau vėlesnėje miego stadijoje. Lunatizmo „seansas“ gali trukti nuo kelių sekundžių iki pusvalandžio ir ilgiau.


 

Ką teigia gydytojai?


Gydytojai teigia, kad lunatizmas yra rimta problema, nes su juo susidūrusiems žmonėms iškylą pavojus jų pačių ir aplinkinių gyvybei ir kad paplitęs neteisingas požiūris, jog per miegus vaikštantis žmogus negali susižeisti. Iš tiesų tokie žmonės dažnai (manoma, kad ne mažiau kaip 1 proc. nakvišų) susižeidžia dėl vikrumo stokos ir pusiausvyros sutrikimo. Giliai užmigęs arba pusiau prabudęs nakviša atsisėda lovoje ir nusprendžia pasivaikščioti. Gerai, jei tik po miegamąjį ar savo butą. Blogiau, jei išeina į gatvę, ir visai blogai, kai duris sumaišo su langu, ypač jei gyvena aukštai.
Lunatizmas dažniau pasireiškia vaikams negu suaugusiesiems, jis paprastai prasideda ankstyvame amžiuje – iki lytinio brendimo, dažniausiai 6–12 metų vaikams, dažniau berniukams negu mergaitėms. Net 15–30 proc. sveikų vaikų yra ištikę vienas ar keli lunatizmo priepuoliai. Dauguma vaikų, kurie vaikšto miegodami, šį sutrikimą vėliau „išauga“. Tačiau kai kada nakvišumo epizodai kartojasi ir suaugus. Tarp suaugusiųjų lunatizmas pasireiškia maždaug 1 iš 200 ir yra pavojingesnis nei vaikų. Suaugę žmonės dažniau būna agresyvūs kitų atžvilgiu arba susižaloja patys. Daugelyje šalių jiems neleidžiama tarnauti armijoje, nes miegodami gali neatsakingai pasinaudoti ginklais ir kita karine įranga.
 

Ar gydytojai paneigia mitą, kad nakvišos negalima žadinti?


Nuomonės skirtingos. Vieni specialistai teigia, kad lunatizmo priepuolio ištiktąjį reikia švelniai paimti už alkūnės ir nuvesti atgal į lovą. Kiti, pvz., Bostono vaikų miego sutrikimų gydymo centro specialistai, pataria jokiu būdu tokio žmogaus neliesti, nes tai gali paskatinti išsiveržti viduje sukauptą agresiją ir artimieji gali patekti į pavojų.
Diskutuotina ir nuomonė, ar priepuolio ištiktą asmenį galima žadinti. Vis dėlto dauguma specialistų teigia, kad juos žadinti nėra pavojinga, kai kuriais atvejais netgi gali išgelbėti jiems gyvybę. Tačiau pažadinti gali būti ne taip lengva. Svarbiausia, tai darykite švelniai ir saugioje vietoje. Taigi, jei nakviša užsiropštė ant stogo, geriau palaukite, kol jis nulips žemėn. Gal būtent dėl pavojaus jį žadinant kai kurie specialistai ir nerekomenduoja to daryti.
Kalbėti su nakviša dažniausiai yra beprasmiška, todėl geriau būtų jį saugiai nuvesti į lovą. Tačiau net ir tai padaryti gali būti sunku, mat nakvišas gali vėl keltis, kad pabaigtų daryti tai, ką buvo sugalvojęs. Tokiai atvejais geriausia padėti saugiai įvykdyti jo sumanymą, o tada palydėti atgal į lovą.
Kiekvienas nakviša turi savo „grafiką“ – vieni vaikštinėja 1–2 kartus per mėnesį, kiti – beveik kasnakt.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

  • Miego laboratorija

    Plačiau
  • Vėlyvojo miego sindromas (studentų liga)

    Plačiau
  • Nemigų gydymas

    Plačiau
  • Miego sutrikimų klasifikacija

    Plačiau
  • Nemigų priežastys

    Plačiau
  • Kodėl neužmiegame?!

    Plačiau
  • Nemiga vargina apie 30-40% gyventojų

    Plačiau
  • Pagyvenusių žmonių miego pakitimai ir nemigos

    Plačiau
  • Vaikų miego sutrikimai

    Plačiau
  • Kas turi įtakos miego kokybei

    Plačiau
  • Kai kamuoja nemiga

    Plačiau
  • Saldus miegas

    Plačiau
  • Miego higienos taisyklės

    Plačiau
  • Mitai apie miegą

    Plačiau
  • Miego trukmė

    Plačiau
  • Padėkite paaugliui geriau išsimiegoti

    Plačiau
  • Miego fazių klasifikacija

    Plačiau
  • Gero miego žingsniai

    Plačiau
  • Miegas - dalykas rimtas

    Plačiau
  • Mitas ar tikrovė. Nakvišos nežadinti!

    Plačiau
  • Blogas miegas: psichiatrinės ligos priežastis ar simptomas?

    Plačiau
  • Pasirūpinkime savo miegu

    Plačiau
  • Lunatizmas – juokinga, baisu, o gal – visai paprasta?

    Plačiau
  • Alerginių ligų priežastis - netinkama patalynė

    Plačiau
  • Įžymybių ligos: miego sutrikimus kenčiančios žvaigždės

    Plačiau

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai