){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Miego specialistai teigia, kad trečdalį gyvenimo žmogus pramiega. Miego reikšmė žmogaus organizmui yra itin svarbi, juolab kad apie du trečdalius žmonių miega blogai arba yra patyrę miego sutrikimų.
Statistika teigia, kad apie 35 proc. vidutinio amžiaus žmonių ryte jaučiasi nepailsėję, o pagyvenusius žmones miego sutrikimai vargina dar dažniau. Kodėl geras miegas toks svarbus ir kodėl reikėtų susirūpinti miego kokybe?
Sapiegos ligoninės, įsikūrusios Vilniuje, Miego laboratorijos gydytoja neurologė Raminta Masaitienė pabrėžia tris svarbiausius dalykus, dėl ko turėtume rūpintis savo miegu.
„Visų pirma, nekokybiškas miegas sukelia įvairių sveikatos problemų – nuovargio jausmą, mieguistumą darbo metu, virškinimo sutrikimus, galvos skausmus ir kt. Be to, silpnėja atmintis, suvokimo ir pažinimo gebėjimai, trukdantys mokytis ir įsisavinti naujas žinias. Taip pat didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir kiti sveikatos pavojai. Prastas miegas turi įtakos ir endokrininei sistemai, imuninės sistemos veiklai – tampame neatsparūs virusinėms ir infekcinėms ligoms. Taip pat įrodyta, kad nemigos varginamiems žmonėms rizika susirgti depresija padidėja 4 kartus, palyginti su statistiniu vidurkiu“, – pasakoja miego specialistė.
Antrasis labai svarbus aspektas, pasak R.Masaitienės, kai dėl nekokybiško miego sumažėja atidumas, kūrybingumas, dėmesio koncentracija, sulėtėja reakcija. Yra paskaičiuota, kad per mėnesį dėl nemigos žmogus vidutiniškai praranda 6 darbingas dienas.
Ir trečiasis prasto miego poveikis – padidėjusi rizika patekti į sveikatai ir gyvybei pavojingas situacijas. Žmogaus saugumas tiesiogiai priklauso nuo miego kokybės, nes blogai išmiegoję ar neišsimiegoję žmonės dažniau linkę pakliūti arba patys sukelti nelaimingus atsitikimus tiek darbe, tiek kelyje. Įrodyta, kad maždaug apie 25 proc. avarijų sukelia žmonės, kurie būna mieguisti dienos metu. Be to, blogai miegantys, neišsimiegoję žmonės dažniau pripranta prie alkoholio, narkotikų.
Jei dažnai neišsimiegate, o ryte jaučiatės nepailsėję ir tai trukdo dirbti, bendrauti su kitais žmonėmis, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tačiau ne visada reikia skubėti ieškoti brangių tyrimų ar vaistų – pirmiausia atkreipkite dėmesį į miego higieną.
Miego specialistai tvirtina, kad geram ir ramiam miegui būtina patogi aplinka. Tačiau kiekvienas žmogus tą komfortą supranta savaip. Vienam reikia visiškos tamsos, kitam – idealios tylos... Bet patogi lova, kokybiška pagalvė, tinkama oro temperatūra ir pakankamai tyli, rami aplinka yra pagrindiniai dalykai, kurie reikalingi geram miegui.
Miegas nebus kokybiškas, jei miegosite girgždančioje, kietoje lovoje. Nepatogiame guolyje miegantis žmogus gali manyti, kad išmiega gerai, tačiau prabudęs ryte jaus nuovargį, galvos, nugaros skausmus, bus irzlus. Visa tai – nekokybiško miego pasekmė. Tad, perkant lovą, didžiausią dėmesį reikia skirti čiužinio kokybei. Sveikiausia yra miegoti ant vidutinio kietumo čiužinio.
Kokybiškam miegui labai svarbi pagalvė. Vienam žmogui paprastai užtenka vienos, tačiau kokybiškos pagalvės. Pagalvė neturi būti tokia, kurioje galva „prasmegtų“ – padėjus galvą turi būti lengva kvėpuoti. Pagalvė turi būti nei per minkšta, nei per kieta, aptraukta tankiu medvilniniu ar lininiu prakaitą sugeriančiu užvalkalu. Nepatingėkite ir pasidomėkite pagalvių kokybe – mūsų rinkoje yra patogių gerą miegą garantuojančių ir netgi gydomųjų savybių turinčių pagalvių. Geriau kartą daugiau sumokėti už kokybę garantuojančio gamintojo gaminį nei pirkti abejotinos kokybės. Geras poilsis vertas daugiau nei banknotų kiekis jūsų piniginėje!
Aptarę jaukaus guolio sąlygas, t.y. pasikloję lovą, pereikime prie kitų ne mažiau svarbių dalykų.
Gydytojai teigia, kad daugelio žmonių miego kokybei įtakos turi pripratimas prie aplinkos. Jei esate pripratę prie nuolatinio vienodo triukšmo, tai jo beveik nejaučiate, ir tai netrukdo miegoti. Tačiau, jam padidėjus, pavyzdžiui, praskridus lėktuvui, pravažiavus mašinai, žmogus paprastai pabunda, ir tai yra normalu. Tiems, kurie negali išvengti kintančio stiprumo triukšmo, patariama miegant įsijungti ventiliatorių – negarsus jo burzgimas nuslopins kartkartėmis kylantį didelį triukšmą. Įdomu tai, kad vaikai yra mažiau jautrūs triukšmui negu suaugusieji, o vidutinio amžiaus žmonės mažiau jautrūs negu senesni. Toks pat triukšmas labiau trikdo moteris negu vyrus.
Vakare užmigti padeda malonus skaitymas, lengvos muzikos klausymas, nes tai mažina įtampą, atpalaiduoja. Tiesa, televizoriaus žiūrėjimas ar darbas prie kompiuterio turi atvirkštinį poveikį.
Miegamajame neturi būti nei televizoriaus, nei kompiuterio – ši patalpa yra skirta tik miegui ir seksui.
Gerai pailsėti padeda reguliarus vidutinio stiprumo fizinis aktyvumas, tačiau sportuoti reikia ne vėliau kaip 2–3 valandas iki eisite miegoti.
Alkis yra miego priešas, ir neginčijama tiesa, kad sotus žmogus lengviau užmiega (matyt, dėl tos pačios priežasties sočiai pavalgius norisi miegoti ir dieną). Naktį miegas sutriks, jei vakare išgersite per daug skysčių, nes norėsis šlapintis.
Vakare nepiktnaudžiaukite alkoholiniais gėrimais. Jeigu išgersite daugiau kaip 3 taures vyno (apie 420 g) arba 3 taureles viskio (84 g) užmigsite lengviau, bet po kelių valandų alkoholio raminamasis poveikis dings, ir jūs prabusite nepailsėję ar netgi sudirgę. Miegą trikdo ir tabako dūmai, nes nikotinas dirgina centrinę nervų sistemą.
„Jeigu dirbame ne per daug, protingai ilsimės, miegame ne mažiau kaip 7–8 valandas (tokia miego trukmė rekomenduotina suaugusiam žmogui ), tai patys pabundame ryte, net žadintuvo nereikia. Ir jaučiamės žvalūs“, – sako gydytoja neurologė R.Masaitienė.
Žvaliems būti linkime ir jums.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę