Viena avis, dvi avys, trys avys....

Pasitaiko naktų, kad net ir iki šimto avių suskaičiavus miegas niekaip neateina. O vaikystėje, mamai patarus prieš miegą skaičiuoti avis, suskaičiuodavau vos dvidešimt. Na, jei gerai susikaupdavau, gal net trisdešimt tris! Kodėl einant metams kinta miegas, o, perkopęs dvidešimt, jau žinai, kas yra nemiga?
 

Nenori avarijos? Išsimiegok!


Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro vadovo prof. habil. dr. Giedriaus Varonecko teigimu, miegas yra vienas esminių gyvenimo poreikių, toks pat svarbus žmogaus sveikatai, kaip oras, maistas ir vanduo. Jau Aristotelis mokė, kad miegas ne tik reikalingas, bet ir naudingas. Vėlesni tyrinėtojai įrodė, kad miega visi žinduoliai. Poreikis miegoti yra nepaneigiamas, o miego trūkumas neišvengiamai sukelia pablogėjusį viso organizmo funkcionavimą ir mieguistumą. „Buvo įrodyta, kad žmonės, kurie patiria reikšmingą miego stygių arba serga specifiniais miego sutrikimais, daug labiau rizikuoja patekti į su miegu susijusią autoavariją. Be to, žmonės, patiriantys miego stygių, dažnai skundžiasi dėmesio koncentracijos sutrikimais atlikdami kasdienines užduotis, būna dirglesni ir mažiau motyvuoti baigti darbus“, – teigia prof. G. Varoneckas.
Miego tyrinėtojai miego stygių taip pat susiejo su esminėmis biologinėmis funkcijomis. Tyrinėtojai įrodė, kad miego stygius neigiamai veikia daugelį sveikatos aspektų. Dažnas neišsimiegojimas gali paveikti sugebėjimą išlaikyti tinkamą kūno temperatūrą, taip pat sukelti organizmo imuninių funkcijų pokyčių. Įrodyta, kad miego sutrikimai didina hipertenzijos ir širdies ligų riziką. Be to, žmonės, varginami lėtinės nemigos, labiau rizikuoja, kad jiems išsivystys psichinės ligos. Nepaisant to, pasak profesoriaus Giedriaus Varonecko, moksliniai tyrimai rodo, kad vis daug žmonių pasaulyje kenčia nuo miego trūkumo ir dėl to yra pavojingai mieguisti dieną. Teigiama, kad per pastarąjį amžių vidutinis bendras miego laikas nakties metu sumažėjo daugiau nei 20 proc. „Paplitus pamaininiam darbui, tolimiems skrydžiams reaktyviniais lėktuvais ir kitiems šiuolaikiniams miego trikdžiams, problemos smarkiai padidėjo, o tai ne tik pablogino gyvenimo kokybę, bet ir kelia pavojų visuomenės saugumui dėl keliuose ir darbe įvykstančių nelaimingų atsitikimų“, – pastebi profesorius.

 

Bėdos, kai man šešiolika, tau – trisdešimt šeši


„Miego struktūra metams bėgant labai kinta. Jei naujagimis per parą miega apie 16–18 val. ir jo miegas nėra griežtai organizuotas, tai jau šešiolikos savaičių kūdikiui pakanka ir 14–15 val. Matyti, kad laikui bėgant miego trukmė palaipsniui mažėja: 3–5 metų amžiaus vaikai miega 12 val., 10 metų – mažiau 10 val. ir paauglystėje miegas toliau trumpėja, kol susiformuoja subrendusio žmogaus miego paternas, – pasakoja G. Varoneckas. – Be to, vaikui augant, miegas vis labiau sutapatinamas su naktimi. Jei naujagimis miega neatsižvelgdamas į dienos–nakties cikliškumą, tai suaugusieji dažniausiai miega naktį“. Kartu su amžiumi kinta ir miego trukmė. Subrendusiam žmogui pakanka 6–8 val. miego, o štai pagyvenusių asmenų miegas tampa labiau fragmentuotas, t. y. sutrikdomas prabudimų. Viena iš priežasčių yra ta, kad metams bėgant žmonės tampa jautresni triukšmui miego metu. Taip pat dažnai miegą sutrikdo ir ligos, tokios kaip miego apnėja (kvėpavimo sustojimai miegant), periodinių galūnių judesių liga, krūtinės angina ir kitos somatinės ligos, pasireiškiančios naktį.


Taip pat kinta ne tik bendra miego trukmė, bet ir lėtojo ir aktyviojo miego santykis. „Dažnai asmenims, sulaukusiems 60–75 metų, ypač vyrams, miego metu pastebime gilaus lėtojo miego sumažėjimą iki visiško jo išnykimo, – patirtimi dalijasi prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas. – Aktyvusis miegas ryškesnis naujagimiams (sudaro apie 50 proc.), ypač gimusiems anksčiau laiko. Tačiau vėliau aktyviojo miego kiekis greitai mažėja ir, sulaukus 2 metukų, tesudaro apie 20–25 proc. bendrojo miego trukmės. Šis procentas lieka gana stabilus tiek paaugliams, tiek ir jauniems bei subrendusiems asmenims“. Didelė aktyviojo miego trukmė pirmais gyvenimo metais aiškinama tuo, kad šio miego metu vyksta smegenų žievės ir okulomotorinės sistemos vystymasis, formuojasi neuroniniai ryšiai. Kūdikiams, skirtingai nei suaugusiems asmenims, greitasis miegas gali išsivystyti tiesiai iš budrumo, praleidžiant lėtąjį miegą. Tiesa, kai kurie mokslininkai pažymi, kad patologiniais senėjimo atvejais (kaip sergant Alzhaimerio liga), aktyvusis miegas sutrumpėja dėl sumažėjusios cholinerginės funkcijos šios ligos atveju.
 

Kas geriau – vyturys ar pelėda?


„Miego procesą reguliuoja cirkadiniai ritmai, kitaip tariant, paprastai žmogus dieną yra budrus, o naktį miega. Šį genetiškai užprogramuotą procesą reguliuoja „cirkadinis laikrodis“, kuris yra hipotalamo suprachiazmatiniame branduolyje“, – sako G. Varoneckas.
Tarp žmonių, turinčių sveiką „cirkadinį laikrodį“, būna „vyturių“ (kurie gulasi ir keliasi anksti) ir „pelėdų“ (atvirkščiai, gulasi ir keliasi vėlai). Įrodyta, kad sveiki asmenys gali paankstinti savo miegojimo ritmą viena valanda per parą, nejausdami didesnio poveikio organizmo fiziologinėms sistemoms. Metams bėgant, veikiant įvairiems veiksniams, gali keistis miego ritmas, tačiau genetiškai užprogramuotas „cirkadinio laikrodžio“ mechanizmas išlieka. Medikų teigimu, būtent pelėdų normalus cirkadinis ritmas, todėl gali lengvai prisitaikyti prie pakitusio miego ritmo, naktinio darbo.
Dirbdamas naktinį darbą žmogus turi išlikti budrus, nors tai prieštarauja gamtos nustatytai tvarkai. Kai kurie mokslininkai teigia, kad pratinimasis prie naktinio darbo gali trukti net iki 3 metų. Kitų tyrėjų nuomone, žmogaus organizmas išvis nepajėgus prisitaikyti prie nenormalaus miego/būdravimo režimo, todėl asmenys, dirbantys naktimis, nuolatos jaučia miego trūkumą. Nustatyta, kad jie miega maždaug 2–4 val. trumpiau nei dirbantys dieninį darbą, be to, jų miegas yra paviršutiniškas ir su dažnais prabudimais. Taigi dirbantieji pamainomis labai dažnai patiria miego trūkumą, nemigą, jie dažniau nei kiti asmenys serga narkolepsija ar miego apnėja.
„Jei jūs dirbate pamaininį darbą ir įtariate, kad jūsų miegas sutriko, būtinai kreipkitės į savo gydytoją, – perspėja G. Varoneckas. – Gydymo būdas parenkamas individualiai, priklauso nuo asmens amžiaus, asmenybės ypatybių ir darbo pobūdžio. Manoma, kad trumpos pertraukėlės didina budrumą ir mažina nuovargį. Be to, didėja darbo produktyvumas ir dirbančiųjų pasitenkinimas darbu“. Naktinį darbą dirbantys asmenys visą savaitę turėtų laikytis vienodo miego režimo, net savaitgaliais ar per atostogas. Antraip sugrįžus į darbą juos ims kankinti nemiga.
Slenkančiu grafiku dirbantys žmonės lengviau prisitaiko prie kintamo miego laiko. Atidirbęs 2 naktines pamainas asmuo gali keletą dienų eiti miegoti ir keltis 1–2 val. vėliau. Taip jis pamažu prisitaiko prie naktinio darbo laiko. Tuo tarpu asmenys, kurių darbas yra laukti telefono skambučių ir vykti į iškvietimus, pvz., gydytojai, gaisrininkai ir kt., patiria kitokio pobūdžio miego sutrikimus nei naktinio ar pamaininio darbo atstovai. Mat dirbantieji „pagal iškvietimus“ negali nusistatyti nekintamo miego/būdravimo režimo, todėl jiems patariama pamiegoti dieną.
Nors teigiama, kad geriausias miegas yra vientisas nakties miegas, bet jei sąlygų tam nėra, patariama keletą kartų nusnausti dieną. Trumpi poguliai gali pagerinti savijautą ir darbo produktyvumą, tačiau jie neatstoja nakties miego. Trumpas nusnaudimas laukiant iškvietimo gali kuriam laikui padidinti budrumą, tačiau pavojinga miego inercija – mieguista būsena, kuri tęsiasi 15 min. po prabudimo, ji gali sumažinti darbo produktyvumą, ypač tada, kai reikia labai greitai reaguoti į iškvietimą.
Viena avis, antra avis, trečia avis... Labanaktis!

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Ana
2010-06-27 13:59
man nebereikia jau skaiciuoti aviu, nes tik atsigulu ir jauciu kaip maloniai tempur prisitaikoprie kuno ir apima toks snaudulys svelnus kad ismiegu labai giliai.
lape
2009-03-06 15:48
man pasitaikydavoirgi tokių naktų. kol nesuradau, mano nuomone, maisto papildo ”tonussan”. jis sureguliavo mano miegotvarkia ir dabar nei avių, nei vinių nei nieko skaičiuoti nebereikia. augalines kilmes preparatas (sveikas, nedirgina skrandžio ir veikia) puikiai susitvarko su mano nemiga. plius, pastebėjau dar tokį poveikį - rytais nebesijaučiu mieguista, nejaučiu nuovargio, darbo diena produktyvesnė ir jokio streso. be to, dabar tokie neprognozuojami orai, o norisi išlikti žvaliai ir sveikai. šis maisto papildas atstato ir apsaugo imunitetą. taigi yra pigus, efektyvus ir greitas.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

  • Miego laboratorija

    Plačiau
  • Vėlyvojo miego sindromas (studentų liga)

    Plačiau
  • Nemigų gydymas

    Plačiau
  • Miego sutrikimų klasifikacija

    Plačiau
  • Nemigų priežastys

    Plačiau
  • Kodėl neužmiegame?!

    Plačiau
  • Nemiga vargina apie 30-40% gyventojų

    Plačiau
  • Pagyvenusių žmonių miego pakitimai ir nemigos

    Plačiau
  • Vaikų miego sutrikimai

    Plačiau
  • Kas turi įtakos miego kokybei

    Plačiau
  • Kai kamuoja nemiga

    Plačiau
  • Saldus miegas

    Plačiau
  • Miego higienos taisyklės

    Plačiau
  • Mitai apie miegą

    Plačiau
  • Miego trukmė

    Plačiau
  • Padėkite paaugliui geriau išsimiegoti

    Plačiau
  • Miego fazių klasifikacija

    Plačiau
  • Gero miego žingsniai

    Plačiau
  • Miegas - dalykas rimtas

    Plačiau
  • Mitas ar tikrovė. Nakvišos nežadinti!

    Plačiau
  • Blogas miegas: psichiatrinės ligos priežastis ar simptomas?

    Plačiau
  • Pasirūpinkime savo miegu

    Plačiau
  • Lunatizmas – juokinga, baisu, o gal – visai paprasta?

    Plačiau
  • Alerginių ligų priežastis - netinkama patalynė

    Plačiau
  • Įžymybių ligos: miego sutrikimus kenčiančios žvaigždės

    Plačiau

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai