Neslopinkite tyro jausmo

Myliu, nes jis irgi gerai mokosi. Tokią frazę viena įsimylėjusi moksleivė yra pasakiusi psichologei Rasai SLONSKIENEI. Toks požiūris tik pagirtinas. Vis dėlto daugelis tėvų negali pripažinti paauglio meilės. Dėl to tarp tėvų ir vaiko atsiranda nesusikalbėjimas. Na kur jau, argi paauglys gali įsimylėti? Toks klausimas kamuoja ne vieną gimdytoją. Mes atsakome – taip, gali, ir dar kaip! Paauglių patiriamas meilės jausmas yra labai tyras ir jiems be galo svarbus.
 

Paauglys – nebe vaikas


Anot psichologės, didžiausia tėvų klaida ta, kad jie nesugeba priimti to fakto. Ir to, kad jų paauglys gali įsimylėti, ir kad tas jausmas jau nebe vaikiškas. Jie paprasčiausiai nepakeičia bendravimo strategijos paauglio atžvilgiu, bendrauja su juo kaip su vaiku. Dėl to kyla problemų – ir jų atžala jaučiasi nesuprastas, ir tėvai neranda bendros kalbos. Taip šeimoje išyra vieningumas.
Primename, kad tik ankstyvojoje paauglystėje (12–14 m.) vyrauja didelis jausmų nepastovumas, berniukai ir mergaitės greitai susižavi ir nori būti visų mylimi. Tada pasireiškia patys stipriausi susižavėjimai. Svarbiausia eiti susikabinus, vienas kitam sakyti, kad myli. Tuo tarpu vėlyvesnėje paauglystėje (17–19 m.) į susižavėjimus ir meiles jau žiūrima ramiau, vertinama kokybė.
Tuomet vystosi jausmų logika. Paaugliai jau kontroliuoja savo jausmus, jie, tarkime, jau gali užgožti pyktį ar neparodyti liūdesio. Jau žiūrima, kas patinka, už ką patinka, kas vertinama tame žmoguje. Žiūrima, kad tas žmogus atitiktų interesus, kad su juo/ja būtų įdomu kalbėtis. Atsiranda jausmų gilumas, pastovumas. Išmokstama užsidėti kaukę, kas būdinga suaugusiems žmonėms. Ir dar vienas pastebėjimas. „Įsimylėję paaugliai prie seksualinių santykių nepuola,“ – sako psichologė. Ir taip jie gali išdraugauti metus ir daugiau.
Taigi apie meilę ankstyvojoje paauglystėje nedrįstume kalbėti. Tuomet būna tik susižavėjimų. Viduriniojoje paauglystėje (15–16 m.) būna meilė, bet labai retai tikra.. „Galėčiau drąsiai teigti, kad tikros meilės akcentas būna ryškus tik vėlyvojoje paauglystėje (17–19 m.),” – sako R.Slonskienė.

 

Tyro jausmo slopinti nereikia!


Vaikų ir paauglių patiriami jausmai yra be galo nuoširdūs ir tyri. Dėl to, jei tėvai vaiko įsimylėjimą bando ignoruoti ar žeminti, jie klysta. „Kokia čia tarp jūsų ta meilė gali būti...”, – neretai taip sureaguojama. Pasak R.Slonskienės, paaugliui tie žodžiai yra patys skaudžiausi. Jis meilės jausmą idealizuoja ir jeigu paaugliui sakoma, tarkime, netikėk tu tais berniukais ar mergaitėmis, jie išduos ir apgaus tave, – jie to nesuvokia ir paprasčiausiai nepriima ir tėvų neklauso. „Tai pats jautriausias jausmas, o tėvai į jį kartais reaguoja taip šaltai, apatiškai, ir paskui stebisi, kad paauglys nuo jų nusisuka,” – teigia R.Slonskienė. „Vien tai, kad paauglys pasisako, jog jis įsimylėjęs, rodo, kad santykiai tarp tėvų ir vaiko yra glaudūs, – teigia psichologė. – Vadinasi, jis pasitiki tėvais. Tuomet susėsti ir padiskutuoti kartu“.
„Viską reikia vertinti humanistiškai,” – įsitikinusi paauglių psichologė. Visais atvejais vaiką reikia gerbti. Jeigu, tarkime, aptinkate paauglį neįprastoje jums situacijoje, pasistenkite praeiti pro šalį ir pasikalbėti apie tai namuose. Nežeminkite vaiko prie draugų. Pamatysite, ir jis jums atsakys tuo pačiu.


 

Meilė ir kančia – šalia


„Patikėkit, kiek daug yra meilės kančių paaugliams, net sunku apsakyti. Kančios iš tikrųjų yra baisios, praradę savo meilės objektą, jie tikrai sunkiai išgyvena,” – teigia specialistė. Tokiu atveju jie praranda pasitikėjimą savimi, jiems nebesiseka mokytis, jie negali susikaupti, jų mąstymas pasidaro padrikas, jie nebevalgo. Galbūt labiau kenčia merginos nei vaikinai, nes jos jausmingesnės? „Toli gražu ne,” – strereotipą paneigia psichologė. Vaikinai kenčia lygiai taip pat, gal netgi labiau. Ir kai jų klausaisi apie jų patiriamus meilės išgyvenimus, pagalvoji, „Dieve, kokie mes, suaugusieji, tapome buki ir taip tą meilės jausmą ironizuojame, juo nebetikime”..
Kai paaugliai įsimyli, vienas kitą laiko kaip vienumą. Domisi tais pačiais dalykais, vaikšto susikibę ar apsikabinę, visur kartu. Todėl kai vienas kitą palieka, paliktajam būna ypač skaudu. Todėl tuoj pat puola ieškoti naujos antros pusės. „Aš visada patariu, sakau, išsimaudykite toje vienatvėje kaip po dušu, kad joje pabūtumėte, išsigydytumėt ir tik tada ieškotumėte naujų pažinčių,” – teigia psichologė. Beje, šis patarimas labai tinkamas ir suaugusiems.
Džiugu, kai paaugliai įsimyli dėl juos patraukiančių teigiamų kitos pusės savybių „Jeigu jie gražiai elgiasi, jei juos ta meilė sustiprina, jei jie vienas su kitu pasitaria ir iš to išeina daug nuostabių dalykų – tai kodėl tai drausti?” – teigia R.Slonskienė.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai