Įsimylėjimas dažnai apibūdinamas kaip žaibiškai pakitusi sielos būsena, savo trukme ir intensyvumu besiskirianti nuo draugystės, santuokinės, artimo meilės ir turinti panašumų į kai kuriuos psichikos sutrikimus. Jau Platonas įsimylėjimą vadino viena iš manijos formų, kurią, skirtingai nuo patologijos, jis laikė dievų dovana. Įsimylėjimas siejamas su smarkiais nuotaikų pokyčiais: hipomanijai (pakiliai nuotaikai) būdingu laimės jausmu susipažinus ir giliais emociniais sukrėtimais, prislėgtumu, kai apninka abejonės. Specht 1977 m. pareiškė, kad įsimylėjimo esmė - kito žmogaus idealizavimas.
Nors romantinis įsimylėjimas ir meilė daugeliui žmonių turi didžiulę reikšmę, šios srities tyrimai pradėti daryti palyginti neseniai. Mėginimo “išmatuoti neišmatuojamą” (meilę) pionieriumi laikomas Rubin.
1991-1992 m. porų konsultantas J.Willi Šveicarijoje ir Austrijoje skaitė paskaitas iš savo knygos “Kas padeda porai išlikti drauge”. Norėdamas išsiaiškinti įsimylėjimo reikšmę jis surengė anoniminę apklausą: ar dažnai įsimylima, ar skiriasi vyrų ir moterų išgyvenimai įsimylėjus? kokius kūno ir sielos pokyčius pastebi įsimylėję vyrai ir moterys? kas įsimyli greičiau: vyrai ar moterys? ar skiriasi porų, kurios buvo įsimylėjusios savo partnerį, ir porų, kurios užmezgė santykius dėl kitų priežasčių, pasitenkinimas santuoka?
Buvo pritaikyta 58 klausimų įsimylėjimo ir partnerystės anketa: klausimai apie sociodemografinius duomenis, apie laimę ir pasitenkinimą partneryste, apie įsimylėjimą (kada įsimylėjo dabartinį partnerį ir kaip mano, kada jis pajutęs tą patį?). Atsakymai variavo nuo “iš pirmo žvilgsnio” iki “daugiau kaip po 1 metų”. Naudojant penkiabalę skalę įvertintas savo ir įsivaizduojamas partnerio įsimylėjimo intensyvumas: “Ar kitą asmenį tiriamasis buvo įsimylėjęs labiau nei dabartinį partnerį?”; “Ar dabartinis ryšys yra tiesiogiai kilęs iš nusivylimo meile?”. Taip pat buvo pateikti klausimai apie savijautos pokyčius įsimylėjus.
Tyrime dalyvavo 187 vyrai (31 proc.) ir 419 moterų (69 proc.), jų amžius svyravo nuo 18 iki 82 m. Apklausos metu 533 (88 proc.) dalyviai turėjo ilgalaikį partnerį, 443 (80 proc.) iš jų gyveno kartu su partneriu. Apie 2/3 apklaustųjų buvo vedę, 59 (9,8 proc.) - išsiskyrę, 5 proc. - našliai. 1/3 dalyvių vaikų neturėjo, o dauguma augino po du vaikus.
98,3 proc. apklaustųjų buvo patyrę intensyvų įsimylėjimą: 65,5 proc. - 2-5 kartus, apie 20 proc. - 6-15 kartų, apie 1 proc. - daugiau kaip 16 kartų. Pagal įsimylėjimo dažnį ir ilgalaikių santykių sukūrimą įsimylėjus patikimo skirtumo tarp vyrų ir moterų nenustatyta. 95 proc. apklaustųjų įsimylėję sugebėjo sukurti ilgalaikius santykius: apie 30 proc. - kartą ar du kartus, 30 proc. - daugiau kartų. Tik 5,4 proc. apklaustųjų (amžiaus vidurkis - apie 20 m.) iki šiol nepavyko įsimylėjus užmegzti ilgalaikio ryšio. 25 proc. apklaustųjų teigė, jog kartą ar du kartus palaikė svarbius ir ilgalaikius partneriškus santykius, nebūdami įsimylėję. 5 proc. apklaustųjų ilgalaikiai santykiai neįsimylėjus buvo pasitaikę dažniau negu įsimylėjus, todėl neteisinga būtų teigti, jog romantinė meilė yra vienintelis partnerystės stabilumo garantas.
Apie 30 proc. apklaustųjų teigė įsimylėję “iš pirmo žvilgsnio” ar “pirmąją pažinties dieną”, kiti 30 proc. - pirmaisiais pažinties metais ar dar vėliau, apie 40 proc. - “per pirmas 8 pažinties savaites”. Įsimylėjimo greičio priklausomybės nuo lyties nepastebėta, nors moterys dažniau tikėjo, kad partneriai įsimylėję jas “iš pirmo žvilgsnio”, o vyrai manė, jog partnerės įsimylėjo juos “per pirmuosius pažinties metus ar dar vėliau”. Įsimylėjusieji “pirmąją pažinties dieną” arba “iš pirmo žvilgsnio” taip pat dažnai sugebėjo išugdyti darnią partnerystę kaip ir įsimylėję “pirmaisiais pažinties metais ar dar vėliau”. Literatūros duomenimis, vyrai įsimyli greičiau nei moterys, tačiau ne visi tyrimai tai patvirtino.
Taigi tyrimo duomenys buvo artimi stereotipiniam lyčių vaidmenų aiškinimui: nepaisant moterų emancipacijos, vyras ir toliau suvokiamas kaip “riteris-užkariautojas”, o moteris -“jausmus slepianti karalaitė”.
Pusė apklaustųjų teigė, jog savo gyvenime jie buvo intensyviau įsimylėję kitą žmogų nei dabartinį partnerį. Be to, moterys dažniau prisipažindavo, kad kitą žmogų buvo įsimylėjusios labiau ir kad jų dabartinė partnerystė yra kilusi iš prieš tai buvusio nusivylimo meile. Moterims, priešingai nei vyrams, laikui bėgant prisirišimas prie partnerio stiprėja, tampa tikroviškesnis ir pragmatiškesnis. Pragmatiškesnio moterų požiūrio priežastis ta, kad vėlesnis bendro gyvenimo standartas vis dar labiau priklauso nuo vyro socialinės padėties. Kol mergaitės mokomos, kad moters identitetas labiausiai siejamas su namų židiniu ir motinyste, užaugusios jos rinksis tuos partnerius, kurie užtikrins jų ekonominį saugumą. Keičiantis tradiciniams lyčių vaidmenims, šis skirtumas turėtų išnykti.
Visi apklaustieji pažymėjo, jog įsimylėję jautėsi energingesni, džiaugsmingesni, jausmingesni, sumažėjo miego poreikis. Vyrai nepastebėjo, jog jų apetitas įsimylėjus pakistų, o moterys pabrėžė įsimylėjus susilpnėjusį apetitą. Geidulingumo, švelnumo poreikio stiprumą abiejų lyčių žmonės nurodė vienodai. Beveik visus išvardintus savijautos pokyčius moterys apibūdino kaip intensyvesnius nei vyrai, ir tai patvirtina literatūros duomenis. Šis skirtumas tarp lyčių taip pat aiškinamas vaidmenų stereotipais: didesniu moterų jausmingumu, ekspresyvumu. Tai leidžia galvoti, kad moterų savijautos pokyčiai nebūtinai yra stipresni nei vyrų, tiesiog jos tai labiau pastebi ir atviriau apie tai kalba.
86 proc. vedusiųjų (iš viso - 328 apklaustieji) teigė, jog savo partnerį buvo įsimylėję “smarkokai” ar “labai”; 5 proc. - “niekada” arba “šiek tiek” ir 10 proc. - “vidutiniškai”. Vedusieji didžiąją savo gyvenimo meilę arba buvę labai įsimylėję (iš viso - 353 apklaustieji) save apibūdina kaip laimingesnius nei tie asmenys (iš viso - 33), kurių tarpusavio santykių pagrindas buvo ne romantinė meilė. Laimė, kaip ir pasitenkinimas partneryste, labai siejasi su teigiamu vienas kito vertinimu.
Įsimylėjimą taip pat intensyviai išgyveno vedusieji ir nevedusieji, neatsižvelgiant į tai, ar gyveno kartu su partneriu, ar atskirai. Neseniai ištekėjusios moterys (iki 5 m.) jautėsi laimingesnės už seniai santuokoje gyvenančias (daugiau 20 m.) moteris. Vyrų laimė nuo santuokos trukmės nepriklausė.
Porų konsultantai įsimylėjimą ilgą laiką vertino gana skeptiškai. Jie matydavo, kad ši “simbolinė būsena”, kai abu partneriai “vienas kitą mato pro rožinius akinių stiklus”, dažnai provokuoja krizę ir galiausiai atveda porą į šeimos terapiją. Šis spėjimas remiasi Z.Freudo įsimylėjimo teorija - ankstyvas įsimylėjimas atitinka pasąmonės troškimą sugrįžti į kažkada patirtą idealią būseną (galbūt vaikystėje). Šioje būsenoje retai pavyksta neidealizuojant matyti partnerį tokį, koks jis yra, todėl “praregėjus” neišvengiamai apima neviltis.
Naujesni mokslininkų darbai teigia priešingai - įsimylėjimui būdingi resursai ir potencialai. Vadinasi, vienas kitą idealizuodami įsimylėjėliai išmoksta geriau prisitaikyti prie bendro gyvenimo, partnerystės, tėvystės ir sėkmingiau atitolsta nuo savo tėvų. Įsimylėjimas yra prasmingiausia pradinė bendro gyvenimo fazė: “įsimylėjėlių lydinys” gali būti suvokiamas kaip procesas, įvairiais keliais atvedantis partnerius vieną pas kitą ir įskiepijantis jiems stabilų tarpusavio priklausomybės jausmą.
Vis dėlto sudėtinga šia tema kalbėti tiek nenukrypstant į patologiją, tiek nepradedant idealizuoti. Porų psichoterapeutų nuomone, partnerystės stabilumui ir kokybei įsimylėjimo intensyvumas yra ne tiek svarbus, kiek reikšminga tai, jog pats įsimylėjimas tampa konfliktų potencialu: praktikoje sutinkame porų, kurios kuo ilgiau stengiasi išlikti labai simbolinėje pradinėje santykių stadijoje. Artumo troškimas, neviltis, partneriams kiek atitolus, gali greitai įgauti “griaunančias” formas. Kitos, niekada intensyvaus įsimylėjimo kartu nepatyrusios poros nežino, kaip elgtis, kai vienas iš partnerių kitą yra įsimylėjęs labiau, arba kaip kovoti su baime, kad partneris niekada nebuvo tavęs įsimylėjęs. Labai destruktyvios gali tapti ir situacijos, kai neatitikimas tarp norų ir realybės tampa nepakeliamas ir nuviltasis “nuodija atmosferą” savo prieštaringais jausmais. Kitus žmones didelis emocinis artumas, dažnai užplūstantis įsimylėjus, taip gąsdina, kad bendraudami jie mieliau palaiko atstumą arba “saugią” santuoką ir intensyvius meilės ryšius su skirtingais asmenimis.
Svarbiausias klausimas ieškant išeities susiklosčius minėtiems scenarijams: ar pora gali keistis, vystytis, tobulėti?
Šiandien populiari samprata, kad poros ryšys yra ne būsena, o procesas, turintis vystymosi fazes, parodo, kad kinta ne tik vyras ir moteris, bet ir jų, kaip poros ir šeimos, santykiai. Šiems santykiams įtaką daro besikeičiančios visuomeninės sąlygos. Partnerystė turi vystytis ir tobulėti, kitaip tenka sumokėti bendro ir asmeninio sunykimo kainą. Įsimylėjėliams būtina išmokti iš susiliejimo ir abipusio idealizavimo pereiti į tolerancijos, didesnių apribojimų, nusivylimo, asmeninės ir bendros tapatybės ieškojimo kelią.
Kiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauKiekvienam labai svarbu turėti palikuonių, pratęsti savo giminę. Tam reikalinga sveika sėkla (sperma – skystis, susidedantis iš spermatozoidų ir pridėtinių lytinių liaukų sekreto)....
Skaityti daugiauKai kuriose kultūros oralinis seksas yra uždraustas. Draudimai dažniausiai remiasi tuo, jog po tokių santykių vaikų nebus – todėl tai beprasmiška, nuodėminga, tai nusikaltimas gamtai. Kunilingas didelio nepalankumo susilaukdavo dar ir todėl, kad ilgą laiką jis buvo laikomas išimtinai tik lesbiečių meilės forma. Negana to, netgi dabar kai kuriose JAV valstijose teisiškai uždraustas burnos ir lytinių organų kontaktas. Tačiau dažniausiai šis draudimas taip ir lieka dulkėti knygų lentynose… ...
Skaityti daugiauPasaulyje vis nesiliauja diskusijos dėl varpos didinimo operacijų. Nors tai nėra pigus malonumas, tačiau į plastikos centrus kreipiasi vis daugiau vyrų, norinčių atsikratyti savo „gėdos“. Niekas taip nenuginkluoja ir nepažemina „stipriosios“ lyties atstovų, kaip juokelis apie mažą varpą. Nefridos klinikos ir radijo stoties „Vox Maris“ laidos „Apie tai...“ vedėjas dermatovenerologas-seksologas Pragiedrulis VELIČKA skuba nuraminti tokius nusivylusius vyrus: legendinis Kazanova irgi nepasižymėjo dideliais gabaritais, tačiau jam tai netrukdė būti puikiu meilužiu....
Skaityti daugiau1. burokėlis neišvaizdi, bet naudinga daržovė. kodėl sveika? burokėlis – ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauVienas iš didžiausią atgarsį sukėlusių TV laidos siužetų paskutiniuoju metu buvo pasakojimas apie pirmąjį ir kol kas vienintelį kontraceptinį pleistrą. Akivaizdu, kad šia veiksminga, saugia ir turinčia daug kitų praktiškų privalumų apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemone moterys domisi. Sulaukėme prašymų apie šį būdą papasakoti žurnale. Į dažniausius mūsų žiūrovių ir skaitytojų klausimus paprašėme atsakyti dr. Lolitos JAKUBAUSKIENĖS....
Skaityti daugiauPagaliau po sunkios darbo savaitės atėjo ilgai lauktas savaitgalis. Visą dieną praleidote drauge, pasilepinote puikia vakariene, o ir intymus vakaras prie žvakių šviesos ir liepsnojančio židinio turėjo būti kaip niekada malonus, tačiau... Deja, neretai moteriai romantiška nuotaika dingsta vos tik pagalvojus apie skausmingus intymius santykius. Dažna to priežastis - makšties sausumas. Plačiau apie šią problemą papasakoti paprašėme Kauno Medicinos universiteto Klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoją rezidentą GEORGE HAROUN....
Skaityti daugiauVidutinio amžiaus krizė – problema, su kuria tam tikru amžiaus tarpsniu neišvengiamai susiduria kiekvienas vyras. Tačiau ne kiekvienas, pametęs šeimą, lekia į jaunesnės moters glėbį. Nuo ko priklauso šis pasirinkimas ir apskritai, ar valia tokius vyrus teisti, klausiame Kauno medicinos universiteto klinikų psichologės-psichoterapeutės dr. Viktorijos GRIGALIŪNIENĖS. ...
Skaityti daugiauSekso biologinė paskirtis, kaip visi žinome, yra giminės pratęsimas, vaikų atsiradimas. Poreikį turėti palikuonių jaučia daugelis žmonių, tačiau ne visi vienodai. Kai kas tariasi visai nenorintys turėti vaikų. Mat lytinį instinktą didžia dalimi lemia galvos smegenų žievės veikla, t.y. žmogaus protas. Be jo žmogus, kaip ir visi gyvūnai, rūpintųsi vaikų atsiradimu tik instinktyviai. Tačiau sekso funkcija vaikais neapsiriboja. Žmonės, kaip ir dalis laukinių gyvūnų (pvz., liūtai) lytiškai santykiauja daug dažniau nei reikia giminei pratęsti. Tokį elgesį lemia lytinio instinkto savybės: periodiškai kyla specifinė fiziologinė įtampa, kai instinktas patenkinamas, įtampa atslūgsta, atsiranda malonumo pojūtis, po tam tikro laiko įtampa vėl atsiranda... Šis "užburtas ratas", jei nėra sutrikimų ar nukrypimų, sukasi beveik visą gyvenimą. Intelektas, išgyvenimai, seksualinės nesėkmės gali visiškai ar ilgesniam laikui "užblokuoti" lytinį potraukį. Pasitaiko ir kitų lytinių santykių nukrypimų, pvz., keršto tikslais, siekiant patirti ypatingų pojūčių, imami "kolekcionuoti" priešingos lyties atstovai ir kt. Tuomet žmogus sąmoningai suaktyvina savo seksualinę veiklą ir padidina patį lytinį potraukį....
Skaityti daugiauProf. Balys Dainys, paklaustas, kiek kartų reikėtų „mylėtis dėl sveikatos“, atsako vienos liaudies dainos žodžiais: „Tris kartus per savaitę, 160 kartų per metus“. Pasak urologo, reguliarus seksualinis gyvenimas – tai puikios prostatos būklės užtikrinimas....
Skaityti daugiauPastaruoju metu medicinos pasaulyje vis dažniau imama kalbėti apie šalutinį kontraceptinių tablečių poveikį – libido slopinimą. Vartojančios kontraceptines priemones moterys, nelaukdamos medikų išvadų ir ilgalaikių tyrimų rezultatų, uždaruose vakarėliuose, internete ir mažose kavinukėse drąsiai kalba apie mažėjantį seksualumą. Moterys įsitikinusios, kad jų nenorą mylėtis nulemia kasdien geriamos kontraceptinės tabletės. ...
Skaityti daugiauŠiaulių apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centro direktorė ginekologė lektorė Asta DAMKUVIENĖ, remdamasi savo dirbo su paaugliais praktika, pastebi tendencijas, verčiančias labiau pritarti pirmajam teiginiui. ...
Skaityti daugiauSkirtingai nei vyrams, moterims, kad įvyktų lytinis aktas, nebūtina susijaudinti, šiaip ar taip makštis bus atvira kontaktui. Tačiau pasitaiko, kad visavertis lytinis aktas tampa neįmanomas dėl makšties būklės, vadinamos vaginizmu....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę