Meilė ir pavydas: dalykai, nederantys tarpusavyje?

Visi esame girdėję posakius „sveikas pavydas“ ar „baltas pavydas“. Vieni sako, kad jis egzistuoja, kiti mano, kad bet koks pavydas nėra gerai. O kaip su pavydu santykiuose? Ar jis reikalingas? Gal tai būdas pakurstyti aistrą ar parodyti žmogui, koks jis reikalingas? O gal jis, priešingai, yra kenksmingas? Kalbiname psichologę Editą Kuogienę.
 

Apie pavydą porų santykiuose


Nedidelis pavydas, kuris netrukdo gyventi nei pavydinčiajam, nei tam, kurio pavydi, yra normalus reiškinys. Toks pavydas reiškia, kad bijome netekti to, kas mums yra brangu, – santykių su mylimu žmogumi.
Dažnai galima išgirsti sakant: „jeigu pavydi, vadinasi, myli“. Kol pavydas nevargina, malonu yra pajusti, kad esi brangus ir reikalingas. Tačiau ne visada tai, kad manęs reikia kitam žmogui reiškia, kad jis mane myli. Stiprus pavydas, lydimas noro valdyti, turėti kitą žmogų, nėra meilės įrodymas. Tokiu atveju pavyduolis rūpinasi tik savo interesais, jam mažai rūpi, ko nori kitas žmogus.

 

Kaip išmokstame jausti pavydą?


Vaikystėje iš mus supančių žmonių mokomės užmegzti ir palaikyti santykius su jais. Jeigu tėvai vaiką lygina su kitais, geresniais, užaugęs jis daro tą patį. Rezultatas – nepasitenkinimas savimi, žema savivertė, o iš to baimė, kad esu nevertas meilės, visada yra geresnių, kurie gali pretenduoti į mano vietą, ir jos išraiška – pavydas.
Kai kurie vaikai šeimoje išmoksta tik imti, bet neišmoksta duoti, neišmoksta tenkinti savo poreikių, atsižvelgdami ir į kitų žmonių poreikius. Tokiu atveju didelė tikimybė, kad užaugę jie taps egoistais, kuriems kitų žmonių reikia tik tam, kad patenkintų savo poreikius, kuriems mažai rūpi šalia esančių interesai. O jeigu juos, tokius neišmokytus duoti, tėvai dar nuolat lygina su kitais, geresniais, štai ir turime egoistus su menka saviverte, t.y. nesugebančius mylėti pavyduolius.
Žmogus pradeda formuotis vaikystėje, savo šeimoje, tačiau po to mūsų asmenybė vystosi visą gyvenimą, iki pat mirties, todėl keisti ar tobulinti tai, ką vaikystėje gavome iš savo artimųjų, galime bet kokiame amžiuje.
 

Pavydas priežastį gali turėti ir neturėti


Kai esate patyrę išdavystę, neištikimybę, labai sunku pasitikėti mylimuoju vėl, o nepasitikėti – vadinasi, kankinti save pavyduliaujant. Tik jūs pats galite atsakyti: ar tai to verta? ar gaunu daugiau nei prarandu? kodėl aš tai darau?
Kartais pavydas būna be jokios priežasties, kankina įkyrios mintys, fantazijos, dėl to dingsta gyvenimo džiaugsmas, nėra laimės. Tokiu atveju verta pagalvoti, kas už jo slepiasi. Kokios baimės sukelia pavydą ir iš kur jos atsiranda? Kai leidžiame sau nevaržomai fantazuoti pavydo tema, – auginame „nerimo kamuolį“, tačiau mes galime jo ir neauginti, sustoti ir leisti sau suabejoti: o gal viskas gerai?


 

Pavydo prigimtis – baimė?


Pavydo be priežasties pagrindas yra baimė prarasti mylimą žmogų, o kartu ir santykius bei visa tai, ką iš jų galima gauti: meilę, dėmesį, švelnumą, rūpestį, jausmą, kad esi reikalingas.
Gali būti, kad tokia baimė gimsta ir mus kankina vien tik dėl nepasitikėjimo savimi, ir realiai neturi jokio pagrindo. Tuomet kelias į laimę yra ugdyti pasitikėjimą savimi, rasti savyje gerų, unikalių dalykų, paklausti partnerio, už ką jis mus myli, ir nepamiršti tuo pasidžiaugti.
 

Kada pavydas kenkia santykiams?


Pernelyg didelis pavydas, nepasitikėjimas atima daug energijos, išvargina. Ir pavyduolis, ir tas, kurio pavydi, jaučiasi nelaimingi, santykių aiškinimasis nėra pats maloniausias dalykas, todėl dažnai sugriauna santykius, ir poros išsiskiria – pavyduolio baimė prarasti mylimąjį išsipildo.
 

Kaip padėti sau ir santykiams, jeigu pavydi?


Nedidelė dozė pavydo yra ta konkurencijos jėga, kuri verčia mus pasitempti ir neleidžia apsileidimui ar per dideliam pasitikėjimui savimi sugriauti santykių.
Jeigu pavydas yra per didelis ir be priežasties, reikėtų atsakyti sau: ko aš bijau labiausiai? kodėl aš to bijau? ar tai turi realų pagrindą?
Ramiai pasikalbėti apie savo jausmus su partneriu, svarbiausia be kaltinimų.
Ugdyti pagarbą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą.
Mokytis mylėti save – jeigu savęs nemylite, tai sunku reikalauti mylėti jus iš kito žmogaus.
Nelyginkite savęs su kitais, jūsų unikalumas yra jūsų išskirtinis bruožas.
Jeigu pajutote, kad leidžiate sau fantazuoti pavydo tema ir savo mintimis auginate „nerimo kamuolį“, leiskite sau suabejoti, pagalvokite: o gal viskas gerai?
 

Mintis susimąstymui:


„Bėga tas, kurį vejasi.“
 

Mintis nusiraminimui:


„Kad išsaugočiau meilę, aš darau viską, ką galiu. Ištikimas man gali būti tik mano partneris. Aš už jį negaliu to padaryti. Jis bus man ištikimas tik tada, jei pats to norės.“

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

mergina
2010-02-20 19:40
As esu nesveikai ir perdetai pavydi, pati jauciu kaip tai kenkia mano sveikatai, nervams, ka jau kalbeti , kad tai griauna musu sanykius. Pastoviai prisigalvoju, kad mano vaikinas bendrauja su kitomis, apie bucinius ir seksa net baisu pagalvot... pavydziu net, jei jis kalbasi su darbo kolegemis.... neisivaizduoju kaip sita slykstu jausma is saves pasalinti :(
paduskyte
2009-06-19 00:00
ir as del nesveiko pavydo palikau ssavo berniuka :(

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai