Ką reikėtų žinoti sergančiųjų nervine anoreksija šeimos nariams

Valgymo sutrikimai mūsų laikais paliečia vis daugiau jaunų žmonių. Vilniaus valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centro specialistai, atsižvelgdami į problemos aktualumą, šią vasarą surengė konferenciją-seminarą. Į seminarą buvo pakviestas žymus valgymo sutrikimų specialistas iš Jungtinės Karalystės profesorius Bryan Lask. Jis apžvelgė šeimos įtaką nervinei anoreksijai. Čia išdėstysime svarbiausias jo mintis.
 

Kaip atpažinti anorektiką?


Nervinė anoreksija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis sutrikusiu kūno formos suvokimu, perdėtu, nuolatiniu susirūpinimu kūno forma ir svoriu bei sąmoningu savo kūno svorio mažinimu. Šiuo sutrikimu dažniausiai suserga paauglės mergaitės ir jaunos moterys. Dėl maisto medžiagų, vitaminų, mineralinių druskų bei mikroelementų trūkumo organizme sutrinka beveik visų organų veikla: mergaitė nebeauga, išretėja kaulai, išnyksta mėnesinės, sumažėja kraujospūdis, sutrinka širdies veikla, lūžinėja nagai, oda tampa sausa, slenka plaukai, visas kūnas apauga plonais plaukeliais. Neretai ligones vargina nerimas, depresija, polinkis žaloti save, įkyrios mintys (dažnai apie maistą) ir veiksmai. Svarbu žinoti, kad sergančiosios nervine anoreksija gali mirti. Deja, dar vienas labai būdingas nervinės anoreksijos simptomas - ypač atkaklus ir ryžtingas pasipriešinimas gydymui.
 

Ar atrasime priežastis?


Kaip ir daugelio psichikos sutrikimų atvejais, nėra nustatytos vienos svarbiausios nervinės anoreksijos priežasties. Galima išskirti tris nervinę anoreksiją lemiančių veiksnių grupes: predisponuojančius (rodančius imlumą ligai), skatinamuosius ir palaikomuosius veiksnius. Predisponuojantys veiksniai yra kertiniai, be jų nervinė anoreksija negali pasireikšti. Šie veiksniai veikia žmogų nuo pat jo gimimo, kai dar nėra jokių ligos simptomų. Tai yra genetiškai perduodamas polinkis susirgti, tam tikrų medžiagų apykaitos sutrikimas galvos smegenyse, psichologiškai nepalanki vaikui aplinka pirmaisiais jo gyvenimo metais, kai formuojasi pagrindiniai asmenybės bruožai. Šie veiksniai sudaro sutrikimo pagrindą, tačiau vien jų susirgti nervine anoreksija nepakanka. Nervinės anoreksijos simptomai pasireiškia tada, kai predisponuojančių veiksnių sukeltą psichikos sutrikimą galutinai atskleidžia skatinamieji veiksniai. Tai lyg “paskutinis lašas, perpildantis stiklinę”. Skatinamieji veiksniai yra įvairūs stresogeniški vaikui ar paaugliui gyvenimo įvykiai: sunkumai mokykloje, blogi santykiai su bendraamžiais ir tėvais. Šie gyvenimo pokyčiai tampa ypač ryškūs paauglystėje. Jau pasireiškusią nervinę anoreksiją toliau remia palaikomieji veiksniai. Tai jau ir Lietuvoje paplitęs liesos moters grožio ir gyvenimo sėkmės etalonas.


 

Šeima – nekalta


Profesoriaus B.Lask nuomone, nėra jokių įrodymų, kad vaikui nervinę anoreksiją gali sukelti tėvai. Todėl didžiausią dėmesį rekomenduojama sutelkti į sutrikimą palaikančiuosius veiksnius, kuriuos, dažniausiai to nesuvokdama, šeima gali skatinti. Anot profesoriaus B.Lask, nė vienos sergančiosios nervine anoreksija paauglės negalima gydyti neįtraukus į gydymo procesą ir jos tėvų. Tik specialisto prižiūrimas tėvų ar visų šeimos narių dalyvavimas nervinės anoreksijos gydymo procese užtikrina sėkmę. Yra du glaudžiai susiję šeimos dalyvavimo nervinės anoreksijos gydymo procese būdai - šeimos konsultavimas ir šeimos psichoterapija. Šeimos konsultavimas - tai tam tikros medicininių ir psichologinių tyrimų metu patvirtintos žinios apie nervinę anoreksiją, kurias specialistas suteikia sergantį vaiką prižiūrintiems tėvams. Šios žinios pagerina visų trijų šalių - gydytojo, paciento ir šeimos narių - bendradarbiavimą žengiant pasveikimo link.
 

Svarbiausi akcentai tėvams


Jeigu sulėtėjo vaiko augimas, jis atsisako valgyti ir stipriai sulyso, tai nebūtinai gali būti tik nervinės anoreksijos požymiai. Būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų teisingą diagnozę. Nervinės anoreksijos diagnozavimas yra gana tikslus ir nėra ypač sudėtingas.
Labai prieštaringi būna tėvų jausmai sužinojus diagnozę. Vieni tėvai jaučiasi kalti dėl dukros ligos, kaltina save netinkama vaiko priežiūra, dėmesio stoka. Kaip minėta, tokio požiūrio mokslas nepagrindžia. Kiti tėvai nenori pripažinti, kad nervinė anoreksija yra psichikos liga. Jie atsisako psichikos sveikatos specialistų paslaugų, kreipiasi į kitų specialybių gydytojus, bando gydyti savo vaiką specialia dieta, vitaminais ir kt. Būtina žinoti, kad nervinė anoreksija prie psichikos sutrikimų priskirta jau prieš 50 metų ir dabar tuo neabejojama. Vitaminais, hormonais, apetitą skatinančiais preparatais šios ligos išgydyti neįmanoma. Netinkamai gydomas nuo nervinės anoreksijos vaikas gali mirti. Todėl į šį psichikos sutrikimą žiūrima labai rimtai, kai kada jį reikia ilgai, keletą mėnesių gydyti ligoninėje. Labai stipriai sulysusias ir išsekusias pacientes tenka maitinti zondu, įkištu pro nosį į skrandį.
Kadangi tai yra psichikos sutrikimas, jo neišgydysite ir grasinimais, griežtomis auklėjimo priemonėmis ar fizinėmis bausmėmis. Priešingai, kuo labiau tėvai verčia nervine anoreksija sergančią dukrą ką nors daryti, nepalikdami jai jokios pasirinkimo laisvės, tuo labiau jie skatina pasipriešinimą. Tėvai pagal specialisto rekomendacijas privalo kontroliuoti sergančiosios valgymą ir sveikatos būklę, tačiau jokiu būdu nereikia pradėti kontroliuoti visų vaiko ar paauglės gyvenimo aspektų: draugų, laisvalaikio, aprangos stiliaus ir pan. Tėvai turėtų prisiminti, kad sergančiosios nervine anoreksija naudojasi įvairiais kūno svorio sumažinimo būdais: slepia maistą, specialiai sukelia vėmimą, labai intensyviai sportuoja, vartoja apetitą slopinančių, liuosuojamųjų, šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų. Todėl jeigu sergančioji nervine anoreksija teigia suvalgiusi savo porciją ir jos lėkštėje nebėra maisto, tai dar nereiškia, kad ji tikrai gavo reikalingą maisto medžiagų kiekį.
Atvežta į gydymo įstaigą mergaitė gali skųstis, kad niekas jos nesupranta, kad įstaigos personalas yra priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu, ir prisiekti nuo šiol tinkamai valgyti, maldauti suteikti paskutinę galimybę. Tai - įprastas anoreksijos simptomas. Tėvai turi išlikti tvirti ir nepasiduoti šiems liguistiems įtikinėjimams. Nervinės anoreksijos gydymo pradžioje sergančioji labai dažnai tampa pikta, išreiškia daug stiprių neigiamų emocijų, kurias dažniausiai išlieja ant tėvų. Tėvus gąsdina toks pasikeitęs, nebūdingas jų vaiko elgesys, jie kaltina specialistus, kad jie savo gydymo metodais pakenkė vaikui. Tačiau specialistų požiūris į šiuos vaiko psichikos pokyčius yra teigiamas - jie rodo, kad pamažu prasideda sveikimo procesas. Tai yra laikini pokyčiai, jų slopinti paprastai nereikia.
Labai svarbu, kad kontroliuodami sergančiosios valgymą ir sveikatos būklę, tėvai veiktų vieningai. Pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų labai griežtai ir primygtinai skatina savo dukrą valgyti, o kitas daro visai kitaip - padeda lėkštę su maistu ant stalo ir neparaginęs valgyti pasišalina, tai nėra gerai. Pasitaiko, kad vaiko valgymu ir sveikata rūpinasi tik vienas iš tėvų. Tėvų nesutarimas ir elgesio skirtumai stipriai sumažina nervinės anoreksijos išgydymo galimybę.
Sergančiosios nervine anoreksija sveiksta pamažu, per keletą metų. Todėl atsakomybę dėl savo valgymo ir sveikatos būklės specialistai ir tėvai vaikui ar paaugliui perduoda pamažu. Kantrybė - labai svarbus dalykas gydant nervinę anoreksiją. Per didelė ir per greitai sergančiajai suteikta atsakomybė dėl valgymo ir savo sveikatos būklės visada tik atitolina pasveikimą. Sveikimo metu būklė gali pablogėti ir liga atsinaujinti.
Specialisto konsultacija besirūpinantiems savo sergančiu vaiku tėvams labai naudinga visais nervinės anoreksijos atvejais. Kartais norint išgydyti nervinę anoreksiją šeimos konsultavimo nebepakanka, papildomai reikalinga šeimos psichoterapija. Nuo šeimos konsultavimo ji skiriasi tuo, kad šeimos psichoterapijos metu psichoterapeutas (psichoterapeutu gali dirbti psichologas arba gydytojas psichiatras) padeda šeimos nariams įžvelgti ligą palaikantį šeimos narių elgesį. Įžvelgę ir geriau pažinę savo mintis, jausmus ir elgesį sergančiosios atžvilgiu, šeimos nariai gali reikšmingai pakeisti tarpusavio santykius ir užkirsti kelią nervinės anoreksijos simptomų palaikymui. Tinkamą gydymo metodą parenka nervinės anoreksijos specialistas - psichologas arba gydytojas psichiatras.
Pacientėms, kurių amžius yra daugiau nei 20 m., šeimos konsultacija ar psichoterapija nebetaikoma. Padėti įveikti savo ligą joms gali grupinė psichoterapija, orientuota į simptomo mažinimą, savarankiškumo bei individualumo ugdymą. Tačiau prieš tai joms dar tenka praeiti sunkią, skaudžią ir prieštaringą svorio normalizavimo programą.
 

Apibendrinimas


Kadangi nervinės anoreksijos pasireiškimą ir eigą nulemia daug įvairių veiksnių, geriausių gydymo rezultatų pasiekia su paciente ir jos tėvais bendradarbiaujanti specialistų komanda. Tai įrodė nervinės anoreksijos gydymo patirtis.  

Ar atrasime priežastis?


Kaip ir daugelio psichikos sutrikimų atvejais, nėra nustatytos vienos svarbiausios nervinės anoreksijos priežasties. Galima išskirti tris nervinę anoreksiją lemiančių veiksnių grupes: predisponuojančius (rodančius imlumą ligai), skatinamuosius ir palaikomuosius veiksnius. Predisponuojantys veiksniai yra kertiniai, be jų nervinė anoreksija negali pasireikšti. Šie veiksniai veikia žmogų nuo pat jo gimimo, kai dar nėra jokių ligos simptomų. Tai yra genetiškai perduodamas polinkis susirgti, tam tikrų medžiagų apykaitos sutrikimas galvos smegenyse, psichologiškai nepalanki vaikui aplinka pirmaisiais jo gyvenimo metais, kai formuojasi pagrindiniai asmenybės bruožai. Šie veiksniai sudaro sutrikimo pagrindą, tačiau vien jų susirgti nervine anoreksija nepakanka. Nervinės anoreksijos simptomai pasireiškia tada, kai predisponuojančių veiksnių sukeltą psichikos sutrikimą galutinai atskleidžia skatinamieji veiksniai. Tai lyg “paskutinis lašas, perpildantis stiklinę”. Skatinamieji veiksniai yra įvairūs stresogeniški vaikui ar paaugliui gyvenimo įvykiai: sunkumai mokykloje, blogi santykiai su bendraamžiais ir tėvais. Šie gyvenimo pokyčiai tampa ypač ryškūs paauglystėje. Jau pasireiškusią nervinę anoreksiją toliau remia palaikomieji veiksniai. Tai jau ir Lietuvoje paplitęs liesos moters grožio ir gyvenimo sėkmės etalonas.
 

Šeima – nekalta


Profesoriaus B.Lask nuomone, nėra jokių įrodymų, kad vaikui nervinę anoreksiją gali sukelti tėvai. Todėl didžiausią dėmesį rekomenduojama sutelkti į sutrikimą palaikančiuosius veiksnius, kuriuos, dažniausiai to nesuvokdama, šeima gali skatinti. Anot profesoriaus B.Lask, nė vienos sergančiosios nervine anoreksija paauglės negalima gydyti neįtraukus į gydymo procesą ir jos tėvų. Tik specialisto prižiūrimas tėvų ar visų šeimos narių dalyvavimas nervinės anoreksijos gydymo procese užtikrina sėkmę. Yra du glaudžiai susiję šeimos dalyvavimo nervinės anoreksijos gydymo procese būdai - šeimos konsultavimas ir šeimos psichoterapija. Šeimos konsultavimas - tai tam tikros medicininių ir psichologinių tyrimų metu patvirtintos žinios apie nervinę anoreksiją, kurias specialistas suteikia sergantį vaiką prižiūrintiems tėvams. Šios žinios pagerina visų trijų šalių - gydytojo, paciento ir šeimos narių - bendradarbiavimą žengiant pasveikimo link.
 

Svarbiausi akcentai tėvams


Jeigu sulėtėjo vaiko augimas, jis atsisako valgyti ir stipriai sulyso, tai nebūtinai gali būti tik nervinės anoreksijos požymiai. Būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų teisingą diagnozę. Nervinės anoreksijos diagnozavimas yra gana tikslus ir nėra ypač sudėtingas.
Labai prieštaringi būna tėvų jausmai sužinojus diagnozę. Vieni tėvai jaučiasi kalti dėl dukros ligos, kaltina save netinkama vaiko priežiūra, dėmesio stoka. Kaip minėta, tokio požiūrio mokslas nepagrindžia. Kiti tėvai nenori pripažinti, kad nervinė anoreksija yra psichikos liga. Jie atsisako psichikos sveikatos specialistų paslaugų, kreipiasi į kitų specialybių gydytojus, bando gydyti savo vaiką specialia dieta, vitaminais ir kt. Būtina žinoti, kad nervinė anoreksija prie psichikos sutrikimų priskirta jau prieš 50 metų ir dabar tuo neabejojama. Vitaminais, hormonais, apetitą skatinančiais preparatais šios ligos išgydyti neįmanoma. Netinkamai gydomas nuo nervinės anoreksijos vaikas gali mirti. Todėl į šį psichikos sutrikimą žiūrima labai rimtai, kai kada jį reikia ilgai, keletą mėnesių gydyti ligoninėje. Labai stipriai sulysusias ir išsekusias pacientes tenka maitinti zondu, įkištu pro nosį į skrandį.
Kadangi tai yra psichikos sutrikimas, jo neišgydysite ir grasinimais, griežtomis auklėjimo priemonėmis ar fizinėmis bausmėmis. Priešingai, kuo labiau tėvai verčia nervine anoreksija sergančią dukrą ką nors daryti, nepalikdami jai jokios pasirinkimo laisvės, tuo labiau jie skatina pasipriešinimą. Tėvai pagal specialisto rekomendacijas privalo kontroliuoti sergančiosios valgymą ir sveikatos būklę, tačiau jokiu būdu nereikia pradėti kontroliuoti visų vaiko ar paauglės gyvenimo aspektų: draugų, laisvalaikio, aprangos stiliaus ir pan. Tėvai turėtų prisiminti, kad sergančiosios nervine anoreksija naudojasi įvairiais kūno svorio sumažinimo būdais: slepia maistą, specialiai sukelia vėmimą, labai intensyviai sportuoja, vartoja apetitą slopinančių, liuosuojamųjų, šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų. Todėl jeigu sergančioji nervine anoreksija teigia suvalgiusi savo porciją ir jos lėkštėje nebėra maisto, tai dar nereiškia, kad ji tikrai gavo reikalingą maisto medžiagų kiekį.
Atvežta į gydymo įstaigą mergaitė gali skųstis, kad niekas jos nesupranta, kad įstaigos personalas yra priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu, ir prisiekti nuo šiol tinkamai valgyti, maldauti suteikti paskutinę galimybę. Tai - įprastas anoreksijos simptomas. Tėvai turi išlikti tvirti ir nepasiduoti šiems liguistiems įtikinėjimams. Nervinės anoreksijos gydymo pradžioje sergančioji labai dažnai tampa pikta, išreiškia daug stiprių neigiamų emocijų, kurias dažniausiai išlieja ant tėvų. Tėvus gąsdina toks pasikeitęs, nebūdingas jų vaiko elgesys, jie kaltina specialistus, kad jie savo gydymo metodais pakenkė vaikui. Tačiau specialistų požiūris į šiuos vaiko psichikos pokyčius yra teigiamas - jie rodo, kad pamažu prasideda sveikimo procesas. Tai yra laikini pokyčiai, jų slopinti paprastai nereikia.
Labai svarbu, kad kontroliuodami sergančiosios valgymą ir sveikatos būklę, tėvai veiktų vieningai. Pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų labai griežtai ir primygtinai skatina savo dukrą valgyti, o kitas daro visai kitaip - padeda lėkštę su maistu ant stalo ir neparaginęs valgyti pasišalina, tai nėra gerai. Pasitaiko, kad vaiko valgymu ir sveikata rūpinasi tik vienas iš tėvų. Tėvų nesutarimas ir elgesio skirtumai stipriai sumažina nervinės anoreksijos išgydymo galimybę.
Sergančiosios nervine anoreksija sveiksta pamažu, per keletą metų. Todėl atsakomybę dėl savo valgymo ir sveikatos būklės specialistai ir tėvai vaikui ar paaugliui perduoda pamažu. Kantrybė - labai svarbus dalykas gydant nervinę anoreksiją. Per didelė ir per greitai sergančiajai suteikta atsakomybė dėl valgymo ir savo sveikatos būklės visada tik atitolina pasveikimą. Sveikimo metu būklė gali pablogėti ir liga atsinaujinti.
Specialisto konsultacija besirūpinantiems savo sergančiu vaiku tėvams labai naudinga visais nervinės anoreksijos atvejais. Kartais norint išgydyti nervinę anoreksiją šeimos konsultavimo nebepakanka, papildomai reikalinga šeimos psichoterapija. Nuo šeimos konsultavimo ji skiriasi tuo, kad šeimos psichoterapijos metu psichoterapeutas (psichoterapeutu gali dirbti psichologas arba gydytojas psichiatras) padeda šeimos nariams įžvelgti ligą palaikantį šeimos narių elgesį. Įžvelgę ir geriau pažinę savo mintis, jausmus ir elgesį sergančiosios atžvilgiu, šeimos nariai gali reikšmingai pakeisti tarpusavio santykius ir užkirsti kelią nervinės anoreksijos simptomų palaikymui. Tinkamą gydymo metodą parenka nervinės anoreksijos specialistas - psichologas arba gydytojas psichiatras.
Pacientėms, kurių amžius yra daugiau nei 20 m., šeimos konsultacija ar psichoterapija nebetaikoma. Padėti įveikti savo ligą joms gali grupinė psichoterapija, orientuota į simptomo mažinimą, savarankiškumo bei individualumo ugdymą. Tačiau prieš tai joms dar tenka praeiti sunkią, skaudžią ir prieštaringą svorio normalizavimo programą.
 

Apibendrinimas


Kadangi nervinės anoreksijos pasireiškimą ir eigą nulemia daug įvairių veiksnių, geriausių gydymo rezultatų pasiekia su paciente ir jos tėvais bendradarbiaujanti specialistų komanda. Tai įrodė nervinės anoreksijos gydymo patirtis.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai