Ką pasirinkti nuo gerklės skausmo?

Gerklės skausmas - vienas pagrindinių persišaldymo simptomų. Praktika rodo, kad jis vienodai vargina tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku, tik priežastys būna kiek kitokios. Gerklės skausmas atsiranda dėl ryklės uždegimo (faringito). Uždegimo tikimybę didina nusilpusi imuninė sistema, alergenai, emociniai veiksniai. Ryklės uždegimą dažniausiai sukelia virusai, nors gali būti ir kitos priežastys - ligos, bakterijos, garsus ir ilgas kalbėjimas, dainavimas.
 

Tuomet jaučiamas sausumas burnoje, gerklę peršti, skauda, skausmas ypač sustiprėja valgant, geriant ar ryjant. Jaučiamas bendras silpnumas, karščiavimo pačioje pradžioje dažniausiai nebūna. Vėliau temperatūra dėl ryklės uždegimo gali pakilti per 380C.Gali pasireikšti kosulys, tačiau jis lengvas ir švelnus, bet gali tęstis iki kelių savaičių. Apžiūrėjus galima matyti, kad minkštojo gomurio, žiočių lankų ir užpakalinės ryklės sienos gleivinė paburkusi, paraudusi.
Gerklės skausmo priežastis gali būti ir stomatitas. Ši liga būdingesnė kūdikiams ir mažyliams nei ūgtelėjusiems vaikams.
Sergant visomis šiomis ligomis pirmiausia stengiamasi kuo greičiau numalšinti gerklės skausmą.
Šiuo metu vaistinėse galima rasti įvairiausių vaistų, jų galima pasirinkti pagal skonį, vartojimo būdą, veiksmingumą, būklę ir ligos priežastį, bet visų pirma tai yra vietiškai vartojami vaistai.
Aišku, ne į visus klausimus patys galėsite atsakyti, bet pasigilinti verta, nes nuo to labai priklausys, kuo ir kaip greitai įveiksite skausmą. Vaistininkas jums padės pasirinkti tinkamiausią preparatą arba parekomenduos kreiptis į specialistą.
 

Gerklės ir burnos ligoms gydyti skirti skysčiai ir aerozoliai


Dažniausiai purškiamieji ir skalavimo skysčiai vartojami kaip dezinfekuojamieji ir uždegimą slopinantys preparatai.
Jų gali būti vartojama ir profilaktiškai, jeigu uždegimas virusinis - kad peršalimas nesikomplikuotų ir neprisidėtų bakterinė infekcija.
Jeigu uždegimas yra bakterinės ar grybelinės kilmės, tuomet šie purškiamieji ir skalauti skirti skysčiai naikina gleivinės paviršiuje esančius sukėlėjus. Jie labai tinka papildomai gydyti su geriamaisiais antibiotikais, esant faringitui, tonzilitui, kartais - bronchitui. Preparatai taip pat mažina uždegimą.
Tačiau ne visi vaistai malšina skausmą. Iš skausmą malšinančiųjų būtų galima paminėti biklotimolį (Hexaspray), benzidamino hidrochloridą (Tantum verde), aeropropolį (šiek tiek).
Kai kurie skalavimo skysčiai ir purškalai tinka prieš burnos ertmės ir ryklės operacijas bei po jų, burnos higienai, blogam kvapui pašalinti (Myrrhamile, Hexoral), dantenų kraujavimui mažinti bei parodontozės progresavimui lėtinti (Aeropropolis, Hexoral).
Vaikams skalavimo skysčių patartina vartoti tik tuomet, kai jie išmoksta skalauti nenurydami skysčio. Dažniausiai tai būna mokykliniame amžiuje.
Aerozolio galima skirti tik vyresniems kaip 30 mėnesių vaikams ir tuo atveju, jeigu jie toleruoja svetimkūnį (aplikatorių) burnos ertmėje, moka sulaikyti kvėpavimą. Kai kurie iš purškiamųjų preparatų gali sukelti gerklų spazmą, todėl apsidraudžiant geriausia jų skirti ne jaunesniems nei šešerių metų vaikams.
Jodo turinčių preparatų (Jox, Liugolis) nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, nes jodo išsiskiria su pienu, todėl preparatas gali slopinti vaisiaus, naujagimio ir kūdikio skydliaukės veiklą. Jie taip pat nerekomenduojami jaunesniems nei 8 metų vaikams. Jų netikslinga vartoti su kitais vietiškai vartojamais vaistais, nes dažniausiai jie panaikina vienas kito veikimą. Be to, prieš vartojant preparatų su jodu reikia įsitikinti, ar nesate jiems alergiški. Tam prieš vartojimą preparato reiktų užtepti ant odos, palaukti keletą minučių ir stebėti, ar toje vietoje oda neparaus, jos neišbers.
Natūralių augalinių preparatų pavyzdžiai - Aeropropolis ir Myrrhamile. Jų patariama neskirti ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes jų sudėtyje yra didelės koncentracijos etanolio.
Vartoti visus tirpalus ir purškiamuosius skysčius geriausia po valgio ar prieš miegą, po to patariama mažiausiai pusę valandos nevalgyti ir negerti.
 

Čiulpiamųjų pastilių vartojimo ypatumai


Renkantis pastiles nuo gerklės skausmo, galioja panašūs principai, kaip ir renkantis skysčius ar aerozolius. Be to, kaip visada, reikia išsiaiškinti, kokia yra gerklės skausmo priežastis, tik tuomet rinktis vaistą.
Čiulpiamųjų pastilių pagrindinės veikliosios medžiagos - tai vietinio poveikio antiseptikai ir anestetikas.
Čiulpiamąsias pastiles pagal veikliąsias medžiagas būtų galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmoji - tai vietiškai veikiantys antiseptikai, pavyzdžiui, Faringosept, Chlorchinaldin, Efisol, Sebidin. Šių pastilių dažniausiai vartojama burnos ir ryklės gleivinės uždegimui gydyti.


Kita grupė - pastilės, kurių sudėtyje yra antiseptiko ir vietiškai veikiančio anestetiko, pavyzdžiui, Neo-angin, Strepsils, Coldrex, Septolete, Hexalyse, Propolki, Decatylen, Hexoraliten N, Trachisan, Toncils, Faringodol forte ir Tantum verde. Jie ne tik naikina bakterijas, grybelius, bet ir dėl papildomai juose esančio anestetiko slopina skausmą.
Jų visų nuskausminamasis poveikis labai skirtingas - nuo silpno iki stipraus, yra net sukeliančių vietinę nejautrą, pavyzdžiui, Trachisan, Decatilen, kurių sudėtyje yra lidokaino. Farigodol forte sudėtyje yra nesteroidinio anestetiko, todėl jis stipriai ir greitai slopina skausmą bei uždegimą. Vietinio poveikio anestetikas Falimint slopina skausmą, todėl gali būti vartojamas esant stipriam skausmui, prieš ir po burnos ertmės operacijų, esant dirginančiam, erzinančiam kosuliui.
Beje, reiktų paminėti, kad daugelis antiseptikų veikia bakterijas, kai kurie iš jų ir grybelius, ir tik nedidelė dalis - ir virusus. Todėl pirmųjų esant peršalimui ir gripo profilaktikai vartoti netikslinga, tuomet geriausia vartoti pastilių, kurios nuskausmina ar malšina uždegimą. Virusus veikia didelės dozės Sebidin, Hexoraletten N, Trachisan, Toncils, Propolki, Hexalyse.
Daugelio pastilių sudėtyje papildomai būna pridėta vitamino C, medaus, mentolio, timololio, eukalipto aliejaus, pipirmėčių aliejaus, anyžių. Visi jie papildo pastilių poveikį. Vieni jų didina organizmo atsparumą (vit. C, medus), kiti nestipriai malšina skausmą (mentolis, pipirmėčių aliejus, timololis, eukalipto aliejus), mažina užburkimą, lengvina kvėpavimą (mentolis, eukaliptas, pipirmėčių aliejus, anyžiai). Timololis, medus veikia antiseptiškai, medus, mentolis, pipirmėčių aliejus, anyžiai suteikia skonio.
Labai atsargiai čiulpiamuosius vaistus gerklės ligoms gydyti reiktų rinkti vaikams. Jų, kaip ir saldainiukų, vaikams galima duoti tada, kai jie išmoksta čiulpti, dažniausia - nuo trejų metų. Vieninteliai vaistai, nurodyti literatūroje, kurių galima duoti jau trimečiams - tai Sebidin ir Faringosept čiulpiamosios pastilės. Visų kitų galima duoti ne mažesniems nei ketverių šešerių metų vaikams. Tačiau jeigu reiktų rinktis, ką vis dėlto geriau vartoti - čiulpiamąsias tabletes, skalavimo skysčius ar aerozolius, vis dėlto geriau čiulpiamosios tabletės. Jos ilgiau išbūna burnoje nei purškalai, dėl to ilgiau veikia skaudamą gerklę.
Be to, atsargiai vaikams reiktų rinktis vaistus, kurių sudėtyje yra nuskausminamųjų medžiagų (vietiškai veikiančių anestetikų), ypač stipriau veikiančių, pavyzdžiui, lidokaido, dibukaino, acetilaminonitropropoksibenzeno (Falimint). Jie sukelia vietinę nejautrą, todėl vaikas nejausdamas gali susižaloti (pvz., įsikąsti) burnos gleivinę, liežuvį.
Esant užkimimui, dirginančiam kosuliui, pernelyg didelei balsų stygų įtampai, užgulusiai nosiai, galima vartoti preparatų su islandine kerpena (Islamoos, Islamint arba Septolete). Tik reiktų žinoti, kad islandinė kerpena didina skrandžio rūgščių išsiskyrimą, todėl žadina apetitą. Tokių preparatų geriau nevartoti tiems, kuriems yra skrandžio žaizdų ar erozijų.
Nėštumo metu ar žindyvėms vaistus taip pat reiktų rinktis atsargiai. Efisol, Tantum verde, Toncils, Propodez, Islamint ir Islamoos, Propolki pastiles nėščiosios ir žindyvės gali vartoti ir savarankiškai, visų kitų - tik pasitarusios su gydytoju.
Tie, kurie mėgsta homeopatinius vaistus, tonzilitui gydyti ir po tonzilių pašalinimo operacijos gali pasirinkti Tonsilotren. Tik jų reiktų nevartoti tiems, kurie yra alergiški chromui ir serga skydliaukės ligomis.
Kai kurių vaistų nuo gerklės skausmo galima vartoti tik ribotą laiką. Pavyzdžiui, Trachisan - ne ilgiau kaip 6 savaites, Hexalyse - ne ilgiau kaip 10 dienų, Faringodol forte - apie porą dienų.
Nesvarbu, kokių vaistų vartosite savarankiškai, gerklės skausmui užtrukus ilgiau nei tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.
Nereiktų išsigąsti, jeigu vartojant kai kurių čiulpiamųjų tablečių sutriko skonio jutimas, aptirpo burnos gleivinė (Trachisan, Tantum verde, Hexoraletten, Toncils), pakito dantų plombų, liežuvio spalva (Hexoralitten, Toncils) - visi pakitimai, nutraukus vaisto vartojimą, greitai išnyksta.
Labai dažnai pastilės džiovina burną, nes slopina seilių skyrimąsi. Tokio poveikio neturi Propolki, o Faringodol forte netgi skatina seilių skyrimąsi, o tai papildo uždegimą slopinantį poveikį.
 

Įdomu


Geriausias vertintojas, kas labiausiai tinka gerklės skausmui malšinti, - tai pats vartotojas. Tik pernai pasirodęs Faringodol forte tapo vienu populiariausių vaistų nuo gerklės skausmo. Tai rodo skaičiai ir apklausa. Per 2004 metus pagal pardavimą ir parduotų pakuočių skaičių šis preparatas pralenkė kitus gerai žinomus vaistus.
Kuo jis toks ypatingas? Tai vienintelis preparatas nuo gerklės skausmo, kurio veiklioji medžiaga yra vietiškai vartojamas nesteroidinis vaistas nuo skausmo ir uždegimo, todėl jis stipriai ir greitai slopina skausmą bei uždegimą.
Be to, Faringodol forte veikia ilgiau nei daugelis kitų vaistų nuo gerklės skausmo, todėl jo reikia vartoti rečiau. Faringodol forte suaugusiesiems ir vaikams reiktų čiulpti po vieną pastilę 4-6 kartus per dieną.
Dar vienas, atrodo, gal ir ne toks pastebimas, tačiau nulemiantis vaisto veiksmingumą požymis yra tai, kad Faringodol forte, skirtingai nei kitos pastilės nuo gerklės skausmo, nedžiovina burnos. Jos netgi skatina seilių skyrimąsi, o tai sustiprina uždegimą slopinantį poveikį. Vaisto gali vartoti ir vaikai nuo 12 metų amžiaus. 

Gerklės ir burnos ligoms gydyti skirti skysčiai ir aerozoliai


Dažniausiai purškiamieji ir skalavimo skysčiai vartojami kaip dezinfekuojamieji ir uždegimą slopinantys preparatai.
Jų gali būti vartojama ir profilaktiškai, jeigu uždegimas virusinis - kad peršalimas nesikomplikuotų ir neprisidėtų bakterinė infekcija.
Jeigu uždegimas yra bakterinės ar grybelinės kilmės, tuomet šie purškiamieji ir skalauti skirti skysčiai naikina gleivinės paviršiuje esančius sukėlėjus. Jie labai tinka papildomai gydyti su geriamaisiais antibiotikais, esant faringitui, tonzilitui, kartais - bronchitui. Preparatai taip pat mažina uždegimą.
Tačiau ne visi vaistai malšina skausmą. Iš skausmą malšinančiųjų būtų galima paminėti biklotimolį (Hexaspray), benzidamino hidrochloridą (Tantum verde), aeropropolį (šiek tiek).
Kai kurie skalavimo skysčiai ir purškalai tinka prieš burnos ertmės ir ryklės operacijas bei po jų, burnos higienai, blogam kvapui pašalinti (Myrrhamile, Hexoral), dantenų kraujavimui mažinti bei parodontozės progresavimui lėtinti (Aeropropolis, Hexoral).
Vaikams skalavimo skysčių patartina vartoti tik tuomet, kai jie išmoksta skalauti nenurydami skysčio. Dažniausiai tai būna mokykliniame amžiuje.
Aerozolio galima skirti tik vyresniems kaip 30 mėnesių vaikams ir tuo atveju, jeigu jie toleruoja svetimkūnį (aplikatorių) burnos ertmėje, moka sulaikyti kvėpavimą. Kai kurie iš purškiamųjų preparatų gali sukelti gerklų spazmą, todėl apsidraudžiant geriausia jų skirti ne jaunesniems nei šešerių metų vaikams.
Jodo turinčių preparatų (Jox, Liugolis) nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, nes jodo išsiskiria su pienu, todėl preparatas gali slopinti vaisiaus, naujagimio ir kūdikio skydliaukės veiklą. Jie taip pat nerekomenduojami jaunesniems nei 8 metų vaikams. Jų netikslinga vartoti su kitais vietiškai vartojamais vaistais, nes dažniausiai jie panaikina vienas kito veikimą. Be to, prieš vartojant preparatų su jodu reikia įsitikinti, ar nesate jiems alergiški. Tam prieš vartojimą preparato reiktų užtepti ant odos, palaukti keletą minučių ir stebėti, ar toje vietoje oda neparaus, jos neišbers.
Natūralių augalinių preparatų pavyzdžiai - Aeropropolis ir Myrrhamile. Jų patariama neskirti ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes jų sudėtyje yra didelės koncentracijos etanolio.
Vartoti visus tirpalus ir purškiamuosius skysčius geriausia po valgio ar prieš miegą, po to patariama mažiausiai pusę valandos nevalgyti ir negerti.
 

Čiulpiamųjų pastilių vartojimo ypatumai


Renkantis pastiles nuo gerklės skausmo, galioja panašūs principai, kaip ir renkantis skysčius ar aerozolius. Be to, kaip visada, reikia išsiaiškinti, kokia yra gerklės skausmo priežastis, tik tuomet rinktis vaistą.
Čiulpiamųjų pastilių pagrindinės veikliosios medžiagos - tai vietinio poveikio antiseptikai ir anestetikas.
Čiulpiamąsias pastiles pagal veikliąsias medžiagas būtų galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmoji - tai vietiškai veikiantys antiseptikai, pavyzdžiui, Faringosept, Chlorchinaldin, Efisol, Sebidin. Šių pastilių dažniausiai vartojama burnos ir ryklės gleivinės uždegimui gydyti.
Kita grupė - pastilės, kurių sudėtyje yra antiseptiko ir vietiškai veikiančio anestetiko, pavyzdžiui, Neo-angin, Strepsils, Coldrex, Septolete, Hexalyse, Propolki, Decatylen, Hexoraliten N, Trachisan, Toncils, Faringodol forte ir Tantum verde. Jie ne tik naikina bakterijas, grybelius, bet ir dėl papildomai juose esančio anestetiko slopina skausmą.
Jų visų nuskausminamasis poveikis labai skirtingas - nuo silpno iki stipraus, yra net sukeliančių vietinę nejautrą, pavyzdžiui, Trachisan, Decatilen, kurių sudėtyje yra lidokaino. Farigodol forte sudėtyje yra nesteroidinio anestetiko, todėl jis stipriai ir greitai slopina skausmą bei uždegimą. Vietinio poveikio anestetikas Falimint slopina skausmą, todėl gali būti vartojamas esant stipriam skausmui, prieš ir po burnos ertmės operacijų, esant dirginančiam, erzinančiam kosuliui.
Beje, reiktų paminėti, kad daugelis antiseptikų veikia bakterijas, kai kurie iš jų ir grybelius, ir tik nedidelė dalis - ir virusus. Todėl pirmųjų esant peršalimui ir gripo profilaktikai vartoti netikslinga, tuomet geriausia vartoti pastilių, kurios nuskausmina ar malšina uždegimą. Virusus veikia didelės dozės Sebidin, Hexoraletten N, Trachisan, Toncils, Propolki, Hexalyse.
Daugelio pastilių sudėtyje papildomai būna pridėta vitamino C, medaus, mentolio, timololio, eukalipto aliejaus, pipirmėčių aliejaus, anyžių. Visi jie papildo pastilių poveikį. Vieni jų didina organizmo atsparumą (vit. C, medus), kiti nestipriai malšina skausmą (mentolis, pipirmėčių aliejus, timololis, eukalipto aliejus), mažina užburkimą, lengvina kvėpavimą (mentolis, eukaliptas, pipirmėčių aliejus, anyžiai). Timololis, medus veikia antiseptiškai, medus, mentolis, pipirmėčių aliejus, anyžiai suteikia skonio.
Labai atsargiai čiulpiamuosius vaistus gerklės ligoms gydyti reiktų rinkti vaikams. Jų, kaip ir saldainiukų, vaikams galima duoti tada, kai jie išmoksta čiulpti, dažniausia - nuo trejų metų. Vieninteliai vaistai, nurodyti literatūroje, kurių galima duoti jau trimečiams - tai Sebidin ir Faringosept čiulpiamosios pastilės. Visų kitų galima duoti ne mažesniems nei ketverių šešerių metų vaikams. Tačiau jeigu reiktų rinktis, ką vis dėlto geriau vartoti - čiulpiamąsias tabletes, skalavimo skysčius ar aerozolius, vis dėlto geriau čiulpiamosios tabletės. Jos ilgiau išbūna burnoje nei purškalai, dėl to ilgiau veikia skaudamą gerklę.
Be to, atsargiai vaikams reiktų rinktis vaistus, kurių sudėtyje yra nuskausminamųjų medžiagų (vietiškai veikiančių anestetikų), ypač stipriau veikiančių, pavyzdžiui, lidokaido, dibukaino, acetilaminonitropropoksibenzeno (Falimint). Jie sukelia vietinę nejautrą, todėl vaikas nejausdamas gali susižaloti (pvz., įsikąsti) burnos gleivinę, liežuvį.
Esant užkimimui, dirginančiam kosuliui, pernelyg didelei balsų stygų įtampai, užgulusiai nosiai, galima vartoti preparatų su islandine kerpena (Islamoos, Islamint arba Septolete). Tik reiktų žinoti, kad islandinė kerpena didina skrandžio rūgščių išsiskyrimą, todėl žadina apetitą. Tokių preparatų geriau nevartoti tiems, kuriems yra skrandžio žaizdų ar erozijų.
Nėštumo metu ar žindyvėms vaistus taip pat reiktų rinktis atsargiai. Efisol, Tantum verde, Toncils, Propodez, Islamint ir Islamoos, Propolki pastiles nėščiosios ir žindyvės gali vartoti ir savarankiškai, visų kitų - tik pasitarusios su gydytoju.
Tie, kurie mėgsta homeopatinius vaistus, tonzilitui gydyti ir po tonzilių pašalinimo operacijos gali pasirinkti Tonsilotren. Tik jų reiktų nevartoti tiems, kurie yra alergiški chromui ir serga skydliaukės ligomis.
Kai kurių vaistų nuo gerklės skausmo galima vartoti tik ribotą laiką. Pavyzdžiui, Trachisan - ne ilgiau kaip 6 savaites, Hexalyse - ne ilgiau kaip 10 dienų, Faringodol forte - apie porą dienų.
Nesvarbu, kokių vaistų vartosite savarankiškai, gerklės skausmui užtrukus ilgiau nei tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.
Nereiktų išsigąsti, jeigu vartojant kai kurių čiulpiamųjų tablečių sutriko skonio jutimas, aptirpo burnos gleivinė (Trachisan, Tantum verde, Hexoraletten, Toncils), pakito dantų plombų, liežuvio spalva (Hexoralitten, Toncils) - visi pakitimai, nutraukus vaisto vartojimą, greitai išnyksta.
Labai dažnai pastilės džiovina burną, nes slopina seilių skyrimąsi. Tokio poveikio neturi Propolki, o Faringodol forte netgi skatina seilių skyrimąsi, o tai papildo uždegimą slopinantį poveikį.
 

Įdomu


Geriausias vertintojas, kas labiausiai tinka gerklės skausmui malšinti, - tai pats vartotojas. Tik pernai pasirodęs Faringodol forte tapo vienu populiariausių vaistų nuo gerklės skausmo. Tai rodo skaičiai ir apklausa. Per 2004 metus pagal pardavimą ir parduotų pakuočių skaičių šis preparatas pralenkė kitus gerai žinomus vaistus.
Kuo jis toks ypatingas? Tai vienintelis preparatas nuo gerklės skausmo, kurio veiklioji medžiaga yra vietiškai vartojamas nesteroidinis vaistas nuo skausmo ir uždegimo, todėl jis stipriai ir greitai slopina skausmą bei uždegimą.
Be to, Faringodol forte veikia ilgiau nei daugelis kitų vaistų nuo gerklės skausmo, todėl jo reikia vartoti rečiau. Faringodol forte suaugusiesiems ir vaikams reiktų čiulpti po vieną pastilę 4-6 kartus per dieną.
Dar vienas, atrodo, gal ir ne toks pastebimas, tačiau nulemiantis vaisto veiksmingumą požymis yra tai, kad Faringodol forte, skirtingai nei kitos pastilės nuo gerklės skausmo, nedžiovina burnos. Jos netgi skatina seilių skyrimąsi, o tai sustiprina uždegimą slopinantį poveikį. Vaisto gali vartoti ir vaikai nuo 12 metų amžiaus.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai