Ūminis tonzilitas: kada ir kodėl operuoti būtina?

Atšalus orams, į gydytojų kabinetus vis dažniau užsuka sergantieji angina (ūminiu tonzilitu). Ypač dažnai šia liga serga vaikai. Savaitė darželyje – trys namuose. Toks neretai yra mažylius auginančių mamų grafikas. Kodėl sergama ūminiu tonzilitu ir kada operacija būtina? Kokie pavojai gresia operacijos neatlikus? Konsultuoja Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos gydytojas otorinolaringologas dr. Giedrius Gylys.
 
Ūminis tonzilitas – infekcinė liga, pasireiškianti limfadenoidinio ryklės tonzilių (dažniausiai gomurio) audinio uždegimu. Dažniausia ūminio tonzilito priežastis – silpnas imunitetas, kuris ir nulemia tai, kad burnoje esančios arba iš išorės į mūsų organizmą patekusios bakterijos ima sparčiai daugintis. Gomurio tonzilės sudaro tam palankias sąlygas, nes turi vadinamąsias „kišenes“, kuriose bakterijos jaučiasi it šiltnamyje.
Tonzilitas skirstomas į lėtinį ir ūminį. Ūminis tonzilitas – kada pirmą (ar antrą) kartą susergama tonzilitu, kuris pasireiškia dideliu karščiavimu, stipriu gerklės skausmu, žmogui sunku išsižioti, iš burnos jaučiamas blogas kvapas, gausiai teka seilės ir ši būklė sunkiai pasiduoda gydoma.
Lėtinis tonzilitas pasireiškia lengvesniais simptomais: nedideliu karščiavimu ir skausmu, padidėjusiais limfmazgiais, tačiau tokios ūminės organizmo reakcijos, kaip pirmuoju atveju, nėra.
Lėtinis tonzilitas suaugusiam žmogui diagnozuojamas, jeigu pūlingos anginos vaizdas kartojasi bent du kartus per metus, vaikams – kai ūminiu tonzilitu suserga 3–4 kartus per metus.
Kada ir kaip operuoti
Tonzilektomija – gomurio migdolų (tonzilių) pašalinimo operacija – atliekama esant gana apibrėžtoms indikacijoms, kurios yra vienodos ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Pirmoji indikacija – lėtinis tonzilitas. Antroji – apnėja, t.y. kai dėl hipertrofavusių tonzilių žmogus neprakvėpuoja. Ir trečioji, kai žmogus ruošiamas transplantacijai, o antistreptolizino O (ASO) titras yra patologinis. Tokiais atvejais operacija atliekama profilaktikos tikslu, kad po transplantacijos tonzilės netaptų infekcijos šaltiniu.
ASO titras – tai specialus tyrimas, kurio rezultatai parodo, gyvena žmoguje anginą sukeliančios bakterijos ar ne. Dažniausias anginos sukėlėjas – A grupės beta hemolizinis streptokokas. Kaip žinoma, kiekviena iš bakterijų turi savo antigeninę struktūrą (specifinį baltymą), o organizmas, gindamasis nuo šių bakterijų, gamina antikūnus (irgi baltymus). Anginos atveju šis antikūnas yra antistreptolizinas O. Tad ASO testas ir parodo streptokoko O antigeno antikūnų kiekį. Jei šis tyrimas teigiamas, operacija būtina.
„Pastaruoju metu vaikams rečiau atliekama tonzilektomija, kurios metu sumažinamas tonzilių tūris, t.y. pašalinama tik dalis tonzilės. Šių operacijų neatliekame dėl to, kad po šios intervencijos pakartotinės tonzilių operacijos būna itin sunkios“, – pabrėžia dr. G.Gylys.
Tonzilektomija gali būti atlikta taikant bendrinę arba vietinę nejautrą. Anot pašnekovo, paprastai stengiamasi skirti bendrinę nejautrą, kad žmogui neliktų blogų atsiminimų.
Ar per pastaruosius dvidešimt metų operacijos pakito? „Taip. Visų pirma, kaip jau minėjau, dabar operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą. Antra, pasikeitė ir operavimo technika. Atsirado naujų galimybių, pvz., operuoti lazeriu, elektrokauteriu (medicinos prietaisas kūno audiniams prideginti elektra), kiti įvairūs technologiniai pasiekimai. Tačiau tai iš esmės gydymo rezultatų nepakeitė“, – pažymi dr. G.Gylys.
Kaip elgtis po operacijos?
Operacija trunka apie 45– 60 min. Pavojingiausios dienos po operacijos – pirma ir 7–9 paros. Ligoninėje žmogus laikomas 2–3 dienas, o nedarbingas būna apie 10–14 dienų.
Didžiausias pooperacinis pavojus – kraujavimas. Pirmą parą kraujavimas gali įvykti dėl operacijos pasekmių. Kitas pavojingas momentas, kai 7–8 parą žaizdos ima gyti, formuojasi jas apsaugantis šašas. Tad kartais dėl pooperacinio režimo pažeidimo ar dėl padidėjusio kraujo spaudimo šašas gali atšokti ir ima smarkiai kraujuoti.
Po operacijos skiriamas lovos režimas, pusiau sėdima padėtis. Nerekomenduojama maudytis vonioje, patariama praustis po dušu. Taip pat svarbu pirmąsias dvi savaites nevalgyti aštraus, sūraus, grubaus maisto, negerti gazuotų gėrimų. Negalima ir sportuoti. „Pirmas keturias paras žmonės paprastai šio režimo laikosi, nes jaučiasi silpni. Tačiau vėliau 6–7 parą ima jaustis stipresni ir pamiršta gydytojo rekomendacijas, pradeda daugiau judėti, užvalgo ko nors netinkamo. Tada ir gali grėsti kraujavimo komplikacijos“, – aiškina dr. G.Gylys.
Atlikus operaciją, žmogus daugiau niekada angina nesirgs. Tačiau neretai angina painiojama su faringitu. Ūminis faringitas – tai ryklės gleivinės uždegimas, kurio pagrindinis simptomas – gerklės skausmas. „Nuo gerklės skausmo ši operacija neišvaduoja“, – aiškina pašnekovas.
Mitai apie tonzilektomiją
Anginos operuoti neverta ir net negalima, nes operuojant bakterijos, užuot užstrigusios gomurio tonzilėse, pateks giliau į organizmą, ir žmogus dažniau sirgs bronchitu, plaučių uždegimu ir kt.
Sergant angina padidėja kaklo limfmazgiai, nes į juos patenka bakterijų, kurios vėliau per limfinę sistemą išnešiojamos po visą organizmą. Vadinasi, nuodijamas visas organizmas. Kas tuomet geriau? Pašalinti ar palikti nuodijimo priežastį? Mano nuomone, atlikti operaciją.
Be to, jau minėti antikūnai (antistreptolizinas O), kuriuos organizmas gamina anginą sukeliančioms bakterijoms, savo erdvine struktūra labai panašus į širdies, inkstų, sąnarių ląsteles. Todėl, nuolat sergant angina, šie antikūnai gali pradėti „graužti“ širdį, inkstus, sąnarius, dėl ko gali vystytis glomerulonefritas, reumatoidinis artritas, širdies ir kitos ligos.
Anginą galima „išaugti“
Gomurio tonzilių, kaip ir viso organizmo, limfoidinis audinys, metams bėgant, keičiasi, t.y. susitraukia, mažėja jo tūris. Tačiau tai nereiškia, kad vyresni žmonės neserga angina. Vyriausias žmogus, kurį teko operuoti, – 60-ies metų moteris. Beje, operacija buvo labai sunki. Kalbant apie tonzilektomiją, galioja taisyklė, kad kuo vyresnis žmogus, tuo sudėtingesnė gali būti operacija.
Negalima operuoti vaiko, kuris sveria mažiau nei 20 kg
Tokia situacija buvo prieš gerą dešimtmetį, nes tuomet turėjome prastus narkozės aparatus, nebuvo tinkamų anestezijos vaistų. Šio metu narkozės problemos išspręstos. Mažiausias vaikas, kurį teko operuoti dėl apnėjos, – 9 mėn. kūdikis. Tad šiais laikais operacijų dėl amžiaus neatidėliojame.
Tonziles rekomenduojama šalinti vyresniems kaip 7 m. vaikams, nes iki tol jos dalyvauja imuniteto formavime
Visų pirma, imunitetas susiformuoja iki 5 m. Tonzilės iš tikrųjų turi vaidmenį imuniteto formavimuisi ir antikūnių/antigenų santykiui. Kita vertus, jas ir operuojame dėl to, kad jos nebeatlieka savo funkcijos. Todėl iš dvejų blogybių renkamės mažesnę. Tačiau reikia žinoti, kad imuniteto formavimuisi įtakos turi ir kiti ryklės limfiniai audiniai, t.y. vadinamasis Valdejerio žiedas, jame irgi yra limfinių folikulų, kurie puikiai perima tonzilių vaidmenį, ir imunitetas nuo to nesuprastėja. Tyrimų duomenų, kurie įrodytų, kad, išoperavus tonziles, imunitetas susilpnėja arba žmonės ima dažniau sirgti, nėra. Užtat yra daug duomenų, kad po operacijos sergama mažiau.
Tad teoriškai, pašalinus tonziles, imunitetas susilpnėja, bet praktiškai taip nėra. Ar gali būti blogai, kad žmogus, nuolat sirgęs angina, vartojęs krūvas antibiotikų, po operacijos nustoja sirgti ir vartoti vaistų?

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai