Kai suskausta gerklę

Beveik kiekvienam vaikui ir suaugusiajam vieną ar du kartus per metus tenka patirti gerklės skausmą. Gerklės skausmas, varvanti nosis ir kiti peršalimo ligų simptomai gali užklupti ir vasarą, bet dažniausiai jie priverčia sunerimti orams atšalus, o ypač žiemą, kai kvėpavimo takų ligos paplitimas yra didžiausias. Bet kokia peršalimo liga paprastai pasireiškia ir gerklės skausmu. Tad ką daryti, kai tai atsitinka?
 

Skausmams gali būti įvairus


Gerklės skausmą dažniausiai sukelia virusai (iki 70 proc. atvejų), bakterijos (dauguma likusių atvejų), grybeliai ir parazitai. Dažniausia gerklės skausmo priežastis yra rinovirusai, kurie sukelia ir peršalimo ligas. Prie uždegimo kilmės prisideda ir nusilpusi imuninė sistema, emociniai veiksniai, alergenai.
Gerklę gali skaudėti be galo įvairiai. Skausmas gali būti aštrus, pjaunantis, duriantis arba bukas, gali atsirasti maudžiantis skausmas arba iš viso jaučiamas tik perštėjimas ar gerklės sausumas. Bet ne visada gerklės skausmas būna sukeltas peršalimo. Tai gali būti ir dėl svetimkūnio, ryklės traumos, gerklės pūlinio ir kt. Todėl savigydos ne visada pakanka. Savarankiškai patariama gydyti tik paprasčiausius skausmus, pavyzdžiui, perštėjimą.
Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmas yra stiprus ir trunka ilgai, be gerklės skausmo, prasidėjo sąnarių, ausų skausmai arba patino kaklas, daugiau nei 38 °C pakilo temperatūra arba užkimimas neslopsta ilgiau nei 2 savaites.
Tokiais atvejais jau reikia ne ieškoti naujų savigydos receptų, o kreiptis į gydytoją.
 

Kaip gelbėtis?


Jei gerklę tik peršti, galima pabandyti numalšinti šį simptomą patiems. Šie pojūčiai dažniausiai sustiprėja kalbant ar iš ryto pirmųjų rijimo judesių metu. Skausmas sumažėja ar išnyksta sudrėkinus ryklės gleivinę, pavyzdžiui, atsigėrus. Kvėpavimas garais iš drėkintuvo arba garintuvas gali palaikyti gerklės gleivinės drėgnumą ir sumažinti skausmą. Beje, tokį patį rezultatą galima gauti palinkus virš kriauklės su tekančiu karštu vandeniu.
Pradėjus skaudėti gerklei, reikia gerti kuo daugiau šiltos vaistažolių arbatos su medumi. Ji padės organizmui pašalinti nuodingąsias medžiagas. Arbata turi būti ne karšta, bet šilta, nes karštis sunaikina vertingąsias medaus medžiagas.
Nuo užkimimo ir gerklės skausmo padeda išspaustos svogūnų sultys, sumaišytos su medumi. Taip reikia papildomai pavartoti vitamino C.
Peršalimo metu pasireiškiantis kosulys taip pat gali dirginti gerklę. Beje, prasidėjus kosuliui, labai veiksminga priemonė taip pat yra medus. Nesenų JAV mokslininkų tyrimų metu netgi įrodyta, kad medus vaikų kosulį gydo efektyviau nei vaistai. Medus, ypač tamsus, pvz., grikių, jau seniai žinomas kaip produktas, kuris turi daug antioksidantų.
 

Ar valgyti ir ką valgyti?


Kai skauda gerklę ar net pakyla temperatūra, kamuoja kiti peršalimo simptomai, paprastai prarandamas apetitas. Iš tiesų nėra reikalo versti save valgyti per prievartą, bet tai dar nereiškia, kad būtina badauti. Tiesiog vertėtų atsižvelgti į tai, ką valgote.
Pirmiausia, aišku, reikia daugiau gerti. Ypač jei kyla temperatūra, organizmas praranda daug skysčių. Be vaistažolių arbatų, tinka šviežių vaisių ir daržovių sultys, nes jose yra daug vitaminų ir mineralų. sultiniai, pavyzdžiui, vištienos sultinys arba trinta daržovių sriuba.
Taip pat gali prireikti maisto, kuriame yra probiotikų, kurie stimuliuoja imunitetą, taigi labai tinka jogurtas, tačiau reikėtų vengti kitų pieno produktų. Apskritai maistas turi būti lengvas.
Šiuo laikotarpiu reikėtų susilaikyti nuo lengvai virškinamų angliavandenių – pyragaičių, tortų, pyragų, baltos duonos, cukraus. Taip vengti mėsos. Nes daug baltymų turinčiam ir riebiam maistui apdoroti reikia daugiau energijos, o organizmui jos reikia kovojant su peršalimu.
 

Paprastas būdas imunitetui stiprinti


Gerai žinoma tiesa, kad, norint neperšalti, privalu grūdintis, stiprinti savo imunitetą. Gaila, bet retas kuris skiria laiko tiems dalykams, kol liga nepaguldo. Vis nėra laiko ar per daug sudėtinga tuo užsiimti. Bet štai neseni tyrimai rodo, kad vienas iš imuniteto stiprinimo būdų yra visai paprastas...Tereikia tik tinkamai išsimiegoti.
Taip tvirtina Carnegie Mellon universiteto Pitsburge, Pensilvanijos valstijoje, atlikę mokslininkai ir tai pagrindžia savo tyrimo rezultatais.
Tyrimo su 153 sveikais vyrais ir moterimis, nuo 21 ir 55 amžiaus, metu buvo stengiamasi išsiaiškinti, kaip miego trūkumas gali paveikti imunitetą. Mokslininkai stebėjo miegojimo įpročius ir jų kokybę dvi savaites. Tada visiems dalyviams sąmoningai buvo skirta nosies lašų, kurių sudėtyje buvo rinoviruso.
Ir penkių dienų laikotarpiu buvo stebimi dalyviams pasireiškiantys simptomai, taip pat buvo imami kraujo mėginiai rinoviruso antikūnams nustatyti.
Rezultatai parodė, kad tie dalyviams, kurie miegojo mažiau nei 7 valandas per parą, buvo tris kartus didesnė tikimybė susirgti peršalimo ligomis, palyginti su tais, kurie miegojo 8 valandas ar ilgiau.
Žinoma, kad miego stoka gali sukelti tam tikrų imuninės sistemos pokyčių, pavyzdžiui, sumažėti T-limfocitų, kurie kovoja su virusais ir bakterijomis, skaičius, taip pat baltymų, kurie stimuliuoja šių ląstelių augimą.
Kita vertus, pats peršalimas yra stresas, galintis pakenkti imuninei funkcijai ir padidinti riziką susirgti kitomis ligoms.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai