Dėl nepakankamo geležies kiekio organizme sumažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamyba, sumažėja jų skaičius kraujyje, todėl sutrinka kūno organų ir audinių aprūpinimas deguonimi (nes pagrindinė eritrocitų funkcija – su hemoglobinu, esančiu jų viduje, pernešti deguonį iš plaučių į visus organus ir audinius).
1. Latentinė, kai anemijos dar nėra, tik geležies stoka audiniuose.
2. Geležies stokos anemija.
Geležies stokos anemija pasireiškia bendru silpnumu ir greitu nuovargiu, sumažėja fizinė galia ir ištvermė. Geležies stokai būdingi distrofinio pobūdžio odos, nagų ir plaukų pokyčiai. Oda plona, sausa, gali atsirasti skausmingų įtrūkimų. Plaukai lėčiau auga, plonėja, netenka blizgesio, tampa sausi, ima lūžinėti. Klasikinis požymis – skonio jutimo susilpnėjimas, išnykimas, rijimo sutrikimas (disfagija), virškinimo sutrikimas. Būdinga nuotaikų kaita, polinkis į depresiją. Atsiranda mieguistumas, širdies plakimas, dusulys. Ligai sunkėjant, aprašytieji simptomai stiprėja, atsiranda galvos svaigimas. Vėliau dėl deguonies trūkumo smegenyse pasidaro sunku susikaupti ir dirbti protinį darbą. Aplinkiniai pastebi ligonio odos blyškumą, kuriam būdingas žalsvas atspalvis.
Geležies stokos anemijos gydymas pradedamas stengiantis pašalinti geležies stoką sukėlusią priežastį. Geležies stoką stengiamasi koreguoti gydant geriamaisiais (rečiau parenteriniu būdu vartojamais) geležies preparatais 3–6 mėnesius. Geležies stokos anemija dažna ir ilgai gydoma, tad, be abejo, geriau jos išvengti koreguojant mitybą.
Geležies yra daugybėje maisto produktų. Ypač – raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje, kepenyse), gana daug žuvyje, paukštienoje, burokėliuose, pupose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, raudongūžiuose kopūstuose, krienuose, petražolėse, dilgėlių, burokų lapuose, grybuose, kiaušinių tryniuose, avižiniuose dribsniuose, džiovintuose vaisiuose, riešutuose, slyvose, granatuose, žemuogėse, vynuogėse, morkose, pomidoruose, net bulvėse.
Labai mažai geležies yra piene, jo produktuose, įvairiuose riebalų produktuose, daugumoje vaisių, šakniavaisių, aukščiausios rūšies miltuose.
Viena iš galimų anemijos priežasčių nurodomas vegetarizmas, nors, kaip matome, daugelyje vaisių ir daržovių geležies yra. Taip atsitinka todėl, kad geležis iš maisto produktų pasisavinama labai nevienodai. Geriausiai – iš gyvulinės kilmės maisto produktų (paprasčiau sakant – mėsos).
Vertingiausia šiuo požiūriu geležis, esanti liežuvyje (5 mg/100g), triušienoje (4,4 mg/100 g), kalakutienoje (4 mg/100 g), vištienoje (3 mg/100 g), jautienoje (2,8 mg/100 g). Blogiau pasisavinama geležis, esanti kepenyse (nors bendras geležies kiekis kepenyse yra 3 kartus didesnis nei mėsoje) bei žuvyje.
Iš augalinės kilmės produktų organizmas geležies pasisavina mažiau. Tyrimų duomenimis, iš daržovių absorbuojama 2–10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos – net 20–40 proc.
Kad organizmas iš maisto pasisavintų kuo daugiau geležies, reikia ne tik pasirinkti tinkamus produktus, bet ir mokėti derinti maistą. Visi žinome, kad nepatariama mėsos užsigerti pienu. Kodėl? Mat pieno produktai trukdo pasisavinti geležį. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis, be to, valgant daržoves kartu su mėsa, žuvimi ar paukštiena, geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja net 3 kartus! Tai dviguba nauda.
Geležį iš organizmo šalina ne tik pienas, bet ir kava, arbata, ypač stipri, sėlenos, špinatai, augalinė ląsteliena, kalcio ir fosforo junginiai.
Antacidiniai vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio, magnio ir kalcio, arba kolestiraminas su geležimi sudaro netirpius junginius, todėl pastarosios įsiurbiama mažiau.
Dažniausiai tokius simptomus, kaip nuovargis, silpnumas, dusulys, rankų ir kojų tirpimas, išblyškusi oda, dirglumas ar nemiga, žmonės priskiria pavasariniam vitaminų trūkumui. Tačiau tai ne visada teisinga. Priežastis gali būti mažakraujystė. Ką daryti, jei gydytojas diagnozavo mažakraujystę? Apsimesti it niekur nieko ir gyventi toliau?...
Skaityti daugiauMūsų kraujas, cirkuliuodamas kraujagyslėmis, aprūpina įvairiomis medžiagomis organizmo audinius. Kad kraujas galėtų gerai atlikti savo darbą ir visi organai veiktų darniai, svarbu, kad organizmas gautų pakankamą kiekį kraujodarai reikalingų maisto medžiagų. ...
Skaityti daugiauNors pavasarį, rodos, tereikia gėrėtis bundančia gamta ir vis šiltesne saulute, tačiau neretai džiaugtis vienu gražiausių metų laiku trukdo nuolatinis nuovargis, jėgų trūkumas. Tokiu atveju dažnai būna kalta mažakraujystė, ypač dabar, kai organizmas dar neatsigavęs po žiemos. Kad kraujas gerai atliktų savo darbą, turime gauti pakankamai reikalingų maistingųjų medžiagų. Deja, neretai tam vien tinkamo maisto nepakanka....
Skaityti daugiauVyresnio amžiaus žmonės dar mena biologijos vadovėlyje parašytą frazę: jeigu motinos kraujo rezus faktorius yra neigiamas, o tėvo – rezus teigiamas, jie saugiai gali turėti tik vieną vaiką. Laimei, medicina žengia į priekį, dabar tokių ribojimų jau nebėra, tačiau, kad naujovės padėtų užkirsti kelią gresiančioms nelaimėms, vien ramaus laukimo nepakanka....
Skaityti daugiauDvejus metus (2005–2007 m.) Vilniaus medikų vykdytas tyrimas parodė, kad net 87 proc. vaikų anemija (geležies stokos sukelta mažakraujystė) buvo nustatyta jau pirmo bendrojo kraujo tyrimo metu....
Skaityti daugiauPraėjusiame žurnalo numeryje rašėme apie mažakraujystės priežastis, simptomus, gydymą, mitybą bei geležies trūkumą sergant šia liga. Tačiau mažakraujystė gali prasidėti ne tik dėl geležies trūkumo. Liga prasideda ir kai trūksta vitamino B12 ar folinės rūgšties. Šiame straipsnyje trumpai pakalbėsime apie šiuos vitaminus bei pateiksime laisvai parduodamų preparatų nuo mažakraujystės aprašus su trumpu komentaru....
Skaityti daugiauPavasarinis nuovargis – šiuo laiku ypač dažnai girdima frazė. Kas tai – kasmet pasireiškiantis sveikatos sutrikimas ar kitų ligų simptomas? Konsultuoja psichologė Vita ČIORAITIENĖ....
Skaityti daugiauVis greitėjant gyvenimo tempui, sunku pakankamai dėmesio skirti savo mitybai. Nuolatinis laiko stygius verčia maitintis greitai paruošiamu maistu. Bulvių traškučių pakelis ir buteliukas kokakolos – gana dažni moksleivio priešpiečiai. Toks maistas ne tik sukelia virškinimo sutrikimų, bet iš jo negaunama žmogaus organizmui reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Jame nėra ir organizmui reikalingo mikroelemento – geležies (Fe). Per parą su maistu organizmas jos turi gauti iki 10–15 mg, kitaip gali vystytis geležies stokos anemija (mažakraujystė), Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių anemijų rūšis, ypač moterims ir vaikams. Apie tai, ką turėtume daryti, kad organizmas nepritrūktų geležies, pasakoja VšĮ Alytaus poliklinika bendrosios praktikos gydytoja Zita KIGUOLIENĖ....
Skaityti daugiau