Alkūninis riešo tunelinis sindromas (Guyon kanalo sindromas) (G 56.2)

Apibūdinimas. Tai yra alkūninio nervo, n. ulnaris, išeminė- kompresinė neuropatija. Guyon kanalas yra į priekį ir į vidų nuo riešo stipininio kanalo, ties riešo stipininiais kauliukais. Kanalas yra trikampės prizmės formos, apie 10 mm aukščio. Iš vidaus jis ribojasi su žirnakauliu, iš priekio ir iš užpakalio – su dviem skersinio riešo stipininio raiščio lapeliais. Šiame kanale yra alkūninis nervas, kartu su juo einančios kraujagyslės, riebalinis darinys, palengvinantis nervų ir kraujagyslių pluoštelio slydimą vykstant judesiui.

Klinika. Šio sindromo klinika priklauso nuo nervo pažaidos aukščio. Pažeidus nervą 2/3 Guyon kanalo prieš sensorinės ir motorinės šakos atsiskyrimą (lūžis ar gangliono cista), skausmas ir jutimo sutrikimai pasireiškia delniniame IV ir V piršto paviršiuje, taip pat nugariniame šių pirštų paviršiuje prie nago guolio. Išlieka hypothenar odos jutimai (palmarinė šaka atsišakoja prieš nervui įeinant į kanalą). Motorikos sutrikimai būdingi alkūninio nervo neuropatijai („vanago plaštaka“), tik labiau nei įprastai yra sulenktos IV ir V distalinės falangos, nes išsaugota m. flexor digitorum profundus funkcija, nustatomas Wartenburgo požymis, t. y. esant neutraliai plaštakos padėčiai V pirštas šiek tiek atsitraukęs, Fromeno požymis – nykščio adukcijai nusilpus pacientas negali išlaikyti popieriaus lapo tarp I piršto medialinio paviršiaus ir delno lateralinio paviršiaus, pacientas stengiasi sulenkti nykščio distalinę falangą, siekdamas išlaikyti popieriaus lapą (n. medianus funkcija). Pažeidus motorinę nervo šaką distalinėje kanalo dalyje, sutrinka hypothenar raumenų funkcija, o jutimai lieka nesutrikę. Pažeidus tik sensorinę šaką (dažniausiai esant distalinės alkūninės arterijos trombozei ar aneurizmai), sutrinka jutimai ar atsiranda V piršto delninio paviršiaus skausmas. Diagnozė patikslinama ENMG tyrimu ir echoskopija, o esant reikalui ir MRT tyrimais.

Gydymas. Lokalus gydymas taikant fizioterapiją ir kineziterapiją, būklei negerėjant – gliukokortikoidų injekcijos (atliekamos šiek tiek aukščiau žirnakaulio išorinio paviršiaus). Jei po 6–12 savaičių nepagerėja arba neurofiziologijos metodais nustatyta aksonopatija bei įrodyta nervo kompresija (dar anksčiau), atliekama chirurginė nervo dekompresija.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Mūsų draugai