Alkoholinė polineuropatija (G 62.1)

Apibūdinimas. Simetrinė distalinė sensorinė ir motorinė polineuropatija yra tipiška lėtinio alkoholizmo komplikacija. Ji gali būti izoliuota arba kartu su kitomis komplikacijomis: Vernikė encefalopatija, Korsakovo amnezija. Periferinio nervo pažeidimą sukelia ir toksinis alkoholio poveikis, ir lėtinis tiamino (vit. B1) trūkumas, sukeliantis aksonuose Valero degeneraciją ir greta neišreikštą demielinizaciją. Alkoholis neturi tiesioginio toksinio poveikio nugaros smegenims ir neuronų organėlėms. Alkoholio metabolitas acetaldehidas veikia neurotoksiškai tiesiogiai. Šis poveikis sustiprėja esant hipovitaminozei. Proteinkinazės A ir C dalyvauja neuropatinio skausmo mechanizmuose. Alkoholis taip pat sukelia ir autonomines neuropatijas (širdies autonominė neuropatiją, n. vagus neuropatiją), taip pat optinę neuropatiją.

Patogenezė. Atliekant n. suralis biopsiją pastebėta, kad alkoholio lėtinio vartojimo atveju, skirtingai nuo beri-beri ligos, vystosi smulkiųjų (plonųjų) skaidulų aksonopatija, mielino dangalas tampa nevientisas, vyksta nervų regeneracija.

Paplitimas. Tikras paplitimas nežinomas. Tai priklauso ir nuo alkoholizmo apibrėžties. Viename tyrime remiantis DSM IV alkoholizmo diagnostikos kriterijais nustatyta, kad 25– 66 % lėtiniu alkoholizmu sergančių pacientų yra ir neuropatija. Veiksniai, tiesiogiai turėję įtakos alkoholinės neuropatijos išsivystymui, – alkoholio vartojimo trukmė ir bendras per gyvenimą suvartoto alkoholio kiekis. Periferinė neuropatija vartojant alkoholio lengviau išsivysto tiems, kurių tėvai sirgo alkoholizmu. Moterims, vartojančioms alkoholio, neuropatija išsivysto dažniau ir greičiau.

Klinika. Pacientai pradinėse stadijose nurodo sensorinius simptomus, nestiprų periferinį kojų silpnumą, o esant tiamino deficitui simptomai labiau išplitę ir varijuoja. Dažniausias simptomas – pėdų ir padų deginimas. Retai simptomai atsiranda staiga. Tik vėliau sutrinka gilusis jutimas – pacientai sunkiai vaikšto, dažnai krinta. Rankų polineuropatijos simptomai pasireiškia labai vėlyvose ligos stadijose. Tiriant neurologiškai nustatomas distalinių sričių, paprastai kojų (kaip kojinių), visos jutiminės sferos sutrikimas, anksčiau nei terminio jutimo, vėliau propriorecepcijos hipoestezija; taip pat distalinis motorikos pėdų fleksijos (ekstenzijos) silpnumas ir susilpnėję (išnykę) sausgysliniai refleksai, pėdos ir blauzdos distalinės dalies hipotrofija, kartais – autonominės disfunkcijos požymiai. Vėliau pacientas nepaeina nei ant kulnų, nei ant pirštų. Būtina išsiaiškinti paciento mitybos ir intoksikacijos istoriją.

Diferencinė diagnostika. Jei reikia, diagnozei patvirtinti atliekama ENMG, kurios metu aksonopatija atskiriama nuo mielinopatijos, patikslinamas pažeidimo gylis. Diferencijuojant nuo radikulopatijos gali prireikti vaizdinių tyrimų (KT, MRT). Diabetinė neuropatija kliniškai neatskiriama nuo alkoholinės polineuropatijos, todėl svarbu sužinoti diabeto kontrolę pagal glikuotą hemoglobiną (A1C). Alkoholio vartojimo intensyvumą netiesiogiai galima nustatyti pagal kepenų fermentų būklę. Hipovitaminozės nustatomos pagal vit B1, vit B12 ir folinės rūgšties koncentraciją kraujyje. Patikslinama, ar nėra intoksikacijos sunkiaisiais metalais, nustatomas ENG, siekiant įsitikinti, ar nėra paraneoplastinio sindromo. Atliekamas testas ŽIV, sifiliui nustatyti.

Gydymas. Psichiatro konsultacija reikalinga siekiant atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, nes, silpnėjant intoksikacijai, gerėja regeneracija. Reabilitacijos priemonės – išmokoma vaikščioti naudojantis pagalbinėmis priemonėmis, treniruojama pusiausvyra, judesių koordinacija. Pėdų ortezų gali prireikti, nusilpus pėdų dorzifleksijai. Reikalinga speciali avalynę, siekiant išvengti pėdų sužalojimo, nulemto nejautros. Neuropatiniam skausmui malšinti skiriama vaistų nuo epilepsijos, triciklių ir SNRI antidepresantų, esant poreikiui – tramadolio.

Prognozė. Nustojus vartoti alkoholio, polineuropatijos simptomai iš dalies ar visiškai (retai) regresuoja.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai