Imunoterapija: gera, kai alergija nevargina

Alergija – civilizacijos liga, sergamumas kuria įgauna epidemijos pobūdį. Veikiausiai dėl to pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas alergenų specifinei imunoterapijai – kol kas vieninteliam gydymo būdui, kuris veikia ne tik simptomus, bet ir alergijos atsiradimo priežastis, o ilgalaikis terapinis poveikis išlieka ir pasibaigus gydymo laikotarpiui. Komentuoja Alergijos klinikos „CD8 klinika“ gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (<a href="http://www.cd8klinika.lt">www.cd8klinika.lt</a>).
 

Patikrintas laiko

Alergenų specifinė imunoterapija (toliau - imunoterapija) - nėra naujas tik ką išrastas gydymo būdas. Jis pradėtas taikyti dar 1911 m. Taigi šiemet švenčia 100 metų jubiliejų, vadinasi, išties yra patikrintas laiko. Metodo pradininkai - mokslininkai Freeman ir Noon, iš kurių vienas sirgo šienlige. Jie panaudojo žiedadulkių alergenus, kurie buvo švirkščiami po odą, dėl ko alergiškam žmogui sumažėjo ligos požymiai. Kitam poliežuvinės imunoterapijos gydymo būdui - 35-eri. Taigi ilgametė imunoterapijos taikymo patirtis savo ruožtu yra gydymo saugumo ir veiksmingumo įrodymas. Lietuvoje šis gydymo būdas taip pat taikomas nuo alergologijos tarnybos atsiradimo laikų, t.y. 1960-ųjų metų.

Imunoterapijos esmė

Norint išgydyti alergiją, visų pirma reikia nustatyti ligos sukėlėją - alergeną. Tam atliekami alerginiai odos dūrio mėginiai. Ant dilbio ar nugaros užlašinama po lašą kiekvieno alergeno tirpalo ir maža adatėle per lašą įduriama į odą. Jei yra alergija, dūrio vietoje atsiranda pūkšlė ir paraudimas (primena uodo įkandimą). Šis diagnostikos būdas greitas ir neskausmingas. Taip pat gali būti atliekamas ir kraujo tyrimas, nustatomi E imunoglobulinai.

Alergija - labai stiprus žmogaus imuninės sistemos atsakas į tam tikras medžiagas (alergenus), kurios paprastai daugeliui žmonių nedaro jokios įtakos, nes šie jas toleruoja. Kai žmogų kamuoja alergija, išsireguliuoja jo imuninė sistema, t.y. įvyksta imuninės sistemos klaida, ir gaminasi daugiau E klasės antikūnų, vadinamųjų imunoglobulinų E (IgE), kurie ir lemia alerginės ligos požymių atsiradimą.

Imunoterapijos metodo esmė - pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema į jį pradeda nereaguoti, t.y. veikiama ligos priežastis.

„Ši terapija atkuria imuninės sistemos balansą, t.y. sumažina imunoglobulino E gamybą. Ji pripratina organizmą prie alergeno. Imunoterapijos veikimo mechanizmas analogiškas skiepams, todėl ir preparatus vadiname vakcinomis. Kas dar svarbu? Kad vartojami natūralūs preparatai", - sako dr. J.Staikūnienė.

Alergenų vakcinos - natūralus produktas

„Dabartiniai imunoterapijoje naudojami preparatai yra natūralūs, vadiname juos alergenų vakcinomis, nes jų sudėtyje yra tų pačių žiedadulkių, namų dulkių erkių, kačių, šunų pleiskanų ar kitų alergenų. Pritaikius šiuolaikines technologijas, alergenas yra išgrynintas, tiksliai apskaičiuotas jo kiekis, stiprumas, t.y. šiandien gaminami vadinamieji standartizuoti alergenų preparatai, kurie leidžiami po odą ar geriami (lašai)", - aiškina gydytoja.






Gydymas individualus

Imunoterapija - individualus, kiekvienam pacientui pritaikytas gydymas. Yra du gydymo būdai. Pirmas, kai gydymo procesas vyksta namie, o pacientui paskirta poliežuvinė imunoterapija (alergenų tirpalas ar tabletės). Antras, poodinė imunoterapija, kai tirpalas leidžiamas po oda: kas savaitę suleidžiama vis didesnė alergeno dozė, o vėliau nustatyta doze leidžiama vieną kartą per mėnesį. Maždaug po pusės metų pajuntami pirmieji gydymo rezultatai: jeigu žmogaus būklė negerėja, imunoterapija nutraukiama, jei gerėja, - tęsiama.

Jei gydymas veiksmingas, alergeno dozė tęsiama palaikomojo kurso metu, mažiausiai 3-5 m., ir skiriant poliežuvinę, ir poodinę terapijas. Gydymas tinka ir vaikams nuo 5 m. (dažniausiai - poliežuvinė terapija), ir suaugusiems. Baigus palaikomąjį gydymą, rekomenduojama daryti 5-10 metų pertrauką, nes būtent tiek laiko išlieka imunoterapijos poveikis, t.y. silpnesni ligos simptomai, kuriems malšinti nereikia vaistų ar užtenka mažesnių vaistų dozių.

Nuo kokios alergijos tinka?

Imunoterapija galima gydyti sergančiuosius šienlige, alergine sloga (rinitu), alerginiu akių uždegimu (konjunktyvitu), alergine astma, dilgėline ir žmones, alergiškus bitės/vapsvos įkandimui.

Dažniausiai šioje terapijoje naudojami alergenai - namų dulkių erkių ir žiedadulkių (žolių, medžių ar piktžolių žiedadulkės). Rečiau gyvūnų, nes paprastai tokiu atveju pirmiausia siūloma atsisakyti augintinių. Tačiau, jeigu žmogaus darbas susijęs su gyvūnais, pvz., veterinaras, skiriamas gydymas gyvūnų alergenų preparatais. Dar viena alergenų skiepų grupė - vabzdžių preparatai.

Imunoterapijos veiksmingumas esant alergijai žiedadulkėms - apie 80 proc., o alergija vabzdžiams išgydoma daugiau kaip 90 proc. atvejų.




Galima tikėtis visiško pasveikimo

Imunoterapija - pagalbinis ar pagrindinis gydymo būdas? Gydymo pradžioje žmogus kartu vartoja ir kitų vaistų nuo alergijos, nes dažniausiai šis gydymas skiriamas esant vidutinei ir sunkiai alergijai, t.y. būklėms, kai žmogus be vaistų neišsiverčia. „Tačiau šis gydymo būdas ne tik sumažina ar pašalina alergijos požymius, bet jau ir per pirmuosius gydymo metus sumažina vaistų nuo alergijos poreikį, o kartais sulaukiama ir visiško pasveikimo. Mano praktikoje yra atvejų, kai žmonės po imunoterapijos visiškai išsigydė nuo šienligės. Žmogui tai išties neapsakomas džiaugsmas, kai po daugelio metų pertraukos jis vėl gali užsiimti malonia veikla, pvz., pjauti žolę, iškylauti gamtoje ir nebijoti ligos priepuolio ar simptomų paūmėjimo", - aiškina gydytoja. Imunoterapiją atlieka tik gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai.




Pajutę pagerėjimą - nebenori nutraukti

Pagrindinė pacientų baimė, anot doc. J.Staikūnienės, kad, leidžiant alergenus labai alergiškam žmogui, galime sukelti stiprią alerginę reakciją. „Būtent dėl to poodinė imunoterapija ir atliekama klinikoje, kvalifikuoto specialisto alergologo-klinikinio imunologo priežiūroje. Kita vertus, sunkios šio gydymo komplikacijos labai retos, - pabrėžia pašnekovė. - O poliežuvinė imunoterapija itin saugi ir pasaulyje tikrai nėra buvę atvejų, kad dėl jos įvyktų sveikatai grėsmingos reakcijos."

Ilgas 3-5 metus trunkantis gydymas sutrikdo tik nedaugelį pacientų, ir tai tik gydymo pradžioje. „Paprastai pacientai labai noriai renkasi šį gydymo būdą, nes tai, kaip minėjau, yra natūralūs preparatai, o ne cheminė medžiaga, kurią nustojus vartoti, vėl atsiras alergijos požymiai. Tuo tarpu, nustojus taikyti imunoterapiją, jos poveikis išlieka ne mažiau nei 5 m., o alergijos simptomai būna mažesni. Tai dar vienas gydymo privalumas", - pažymi gydytoja.

Imunoterapijos gydymas nėra kompensuojamas ligonių kasų ir per metus kainuoja apie 500-1000 litų. „Dažniausiai žmones, kuriuos itin vargina alergijos simptomai, kaina neišgąsdina, o noras tęsti gydymą dar labiau sustiprėja, kai alergijos požymiai smarkiai sumažėja ar išnyksta. Žmogus tiek būna patenkintas pagerėjusią gyvenimo kokybę, kad nebenori nutraukti šio gydymo ir praėjus 8-9 metams. Turime ir tokių pacientų! Jie buvo tiek iškankinti alergijos, kad beveik išsivadavę iš šios ligos, bijo jos atsinaujinimo. Tad reikia raginti ne tęsti gydymą, o nutraukti", - pasakoja gydytoja.

Gydymo kaina nublanksta ir kalbant apie žmones, kuriems, įgėlus vabzdžiams, gali išsivystyti anafilaksinis šokas ir alergija atneš mirtį. Juolab kad įrodyta, kad imunoterapija anafilaksinio šoko tikimybę sumažina nuo 75 proc. iki 5 proc.

Be to, vertinant gydymo kainą, reikėtų paskaičiuoti ir tai, kad po šio gydymo daugelis pacientų be antialerginių preparatų gali gyventi apie 10 m.




Alergijų pavojus negydant

Pagrindiniai pavojai, anot gydytojos, du. Vienas, kad sergant alergine sloga 2-3 kartus dažniau susergama alergine astma. Tai dar žino ne visi, todėl nereti užleistos alerginės slogos, ypač vaikams, atvejai. Įrodyta, kad imunoterapija apsaugo vaikus nuo astmos.

Kitas pavojus - kad, esant vienam alergenui, labai didelė tikimybė, jog ateityje jų bus ir daugiau. Gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie iš pradžių būna alergiški namų dulkėms, vėliau katėms, po to žiedadulkėms, t.y. plečiasi alergenų ratas. „Imunoterapija gali sustabdyti šį ratą ir neleisti plisti žmogaus įsijautrinimui kitiems alergenams", - pabrėžia pašnekovė.




Įrodyta tyrimais

Atlikti klinikiniai tyrimai, kurie lygino gydymo veiksmingumą pacientams, kuriems kartu su tradiciniu gydymu buvo skirta imunoterapija ir kuriems ne. Tyrimo rezultatai įrodė, kad, skiriant imunoterapiją, keičiasi IgE koncentracija kraujyje. Tokie tyrimai buvo atlikti ir Lietuvoje, įrodytas šio gydymo būdo poveikis alergijos simptomų sumažinimui po pirmojo kurso ir išliekantis penkerius metus.

„Klinikiniai tyrimai rodo, kad poodinė imunoterapija ir imunoterapija vartojant vaistą po liežuviu reikšmingai sumažina ligos simptomus, simptomus šalinančių vaistų poreikį, gali užkirsti kelią ligos progresavimui, įsijautrinimui kitiems alergenams. Taip pat įrodyta, kad poveikis išlieka ir po 5-erių metų nutraukus gydymą. Taigi žmogus vaistų nebevartoja, o jų poveikis išlieka", - sako gydytoja.

Daugiau informacijos ir registracija gydytojo konsultacijai tel + 370 609 97 880 ir info@cd8klinika.lt.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai