Klastingoji šienligė

Atšilo, baigėsi peršalimų sezonas, o daugeliui žmonių kaip tik prasidėjo sloga... XX amžiaus pradžioje alergine sloga iš 100-to žmonių sirgo vienas, o amžiaus pabaigoje - dvidešimt. Vadinasi, tai jau tampa pasauline sveikatos problema. Kaip išvengti alerginės slogos? Ką turėtų žinoti sergantysis sezonine sloga, t.y. šienlige? Koks gydymas veiksmingas? Apie tai pasakoja KMUK Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Jūratė Staikūnienė.
 

Šienligė - alerginis nosies gleivinės uždegimas, kurį sukelia žiedadulkių alergenai. Tai viena iš alerginės slogos formų, kartu gali atsirasti odos bėrimų, alerginis akių junginės uždegimas, bronchų spazmas. Labiausiai alergiją kelia namų dulkių erkės ir žiedadulkės. Bene didžiausias alergijos veiksnys - užteršta žemės atmosfera. Pavyzdžiui, išmetamos dujos skatina augalus skleisti daugiau žiedadulkių ir daro jas agresyvesnes. Tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai daugiausia įsijautrina žydinčiam alksniui, lazdynui, beržui, ąžuolui, taip pat varpinėms žolėms - motiejukui, šunažolei. Alergiją kelia gluosnių “kačiukai”, lazdyno žirginėliai. Pastebėta, kad vienam augalui alergiški žmonės dažnai yra alergiški ir kitam.
 

Alerginės slogos požymiai


• Pagausėjusios išskyros (“bėga” iš nosies).
• Užburkusi nosis (sunku kvėpuoti).
• Nosies niežėjimas (“kutenimas”).
• Dažnas “serijinis” (iki 5-10 kartų) čiaudulys.
• Susilpnėjusi uoslė.
• Daugeliui būna ir akių alergijos požymių (akis peršti, akys parausta, traiškanoja, patinsta akių vokai).
95 proc. atvejų alerginis rinitas pasireiškia kartu su alerginiu akių uždegimu (konjunktyvitu).


 

Gydymas


Gydant alerginį rinitą svarbu surasti ligą sukėlusį alergeną. Kai alergenas yra žinomas, labai svarbu jo vengti. 50 proc. sergančiųjų alergine sloga negali valgyti medaus, kadangi meduje yra žiedadulkių, kurios paūmina alergiją. Apie trečdalis ligonių, ypač alergiškų beržui, negali valgyti lazdyno riešutų, obuolių, persikų, slyvų, salierų dėl alergijos šiems maisto produktams.
Alerginė sloga gydoma ir medikamentais. Gydytojas pagal alerginės slogos požymių eigą, sunkumo laipsnį parenka tinkamiausią vaistą. Dažniausiai skiriama naujųjų antihistamininių vaistų, mažinančių visus alerginės slogos požymius. Pavyzdžiui, antihistamininis vaistas loratadinas mažina ne tik alerginės slogos, bet ir akių alergijos simptomus. Šio vaisto reikėtų pradėti gerti prieš augalų žydėjimą ir dar gerti dvi savaites, alergijos požymiams išnykus. Šis vaistas nemigdo, netrukdo sukaupti dėmesio, vairuoti automobilio. Jis vartojamas vieną kartą per dieną, esant reikalui - kartu su migdomaisiais vaistais, antidepresantais. Nėščios, krūtimi žindančios moterys dėl šio vaisto vartojimo turėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kai vargina pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, galima vartoti sudėtinio antihistamininio ir kraujagysles sutraukiančio vaisto (dekongestanto). Tačiau šio vaisto nerekomenduojama vartoti ilgiau nei 7 dienas, nes dekongestantas pseudoefedrinas gali pažeisti nosies gleivinės kraujagyslių funkcijas. Šio preparato negalima vartoti, jei aukštas kraujo spaudimas, sergant širdies ligomis, taip pat vaikams iki 12 metų amžiaus. Dekongestantai lašinami į nosį, padeda lengviau kvėpuoti, tačiau nemažina nosies alergijos. Šių vaistų negalima lašinti ilgiau nei 7-10 dienų.
Stipriausiai alerginės slogos požymius sumažina hormoniniai preparatai - į nosį purškiami gliukokortikosteroidai. Rečiau yra skiriama leukotrienų antagonistų tabletės, kromonai, skirti lašinti į nosį, akis. Atsižvelgdamas į ligos sunkumą, vaistų turėtų paskirti tik gydantis gydytojas. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas taiko ir specifinę imunoterapiją alergenų vakcina, kuri sumažina ne tik alerginės slogos požymius, bet ir pačią alergiją ir gali apsaugoti nuo komplikacijų išsivystymo.  

Alerginės slogos požymiai


• Pagausėjusios išskyros (“bėga” iš nosies).
• Užburkusi nosis (sunku kvėpuoti).
• Nosies niežėjimas (“kutenimas”).
• Dažnas “serijinis” (iki 5-10 kartų) čiaudulys.
• Susilpnėjusi uoslė.
• Daugeliui būna ir akių alergijos požymių (akis peršti, akys parausta, traiškanoja, patinsta akių vokai).
95 proc. atvejų alerginis rinitas pasireiškia kartu su alerginiu akių uždegimu (konjunktyvitu).
 

Gydymas


Gydant alerginį rinitą svarbu surasti ligą sukėlusį alergeną. Kai alergenas yra žinomas, labai svarbu jo vengti. 50 proc. sergančiųjų alergine sloga negali valgyti medaus, kadangi meduje yra žiedadulkių, kurios paūmina alergiją. Apie trečdalis ligonių, ypač alergiškų beržui, negali valgyti lazdyno riešutų, obuolių, persikų, slyvų, salierų dėl alergijos šiems maisto produktams.
Alerginė sloga gydoma ir medikamentais. Gydytojas pagal alerginės slogos požymių eigą, sunkumo laipsnį parenka tinkamiausią vaistą. Dažniausiai skiriama naujųjų antihistamininių vaistų, mažinančių visus alerginės slogos požymius. Pavyzdžiui, antihistamininis vaistas loratadinas mažina ne tik alerginės slogos, bet ir akių alergijos simptomus. Šio vaisto reikėtų pradėti gerti prieš augalų žydėjimą ir dar gerti dvi savaites, alergijos požymiams išnykus. Šis vaistas nemigdo, netrukdo sukaupti dėmesio, vairuoti automobilio. Jis vartojamas vieną kartą per dieną, esant reikalui - kartu su migdomaisiais vaistais, antidepresantais. Nėščios, krūtimi žindančios moterys dėl šio vaisto vartojimo turėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kai vargina pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, galima vartoti sudėtinio antihistamininio ir kraujagysles sutraukiančio vaisto (dekongestanto). Tačiau šio vaisto nerekomenduojama vartoti ilgiau nei 7 dienas, nes dekongestantas pseudoefedrinas gali pažeisti nosies gleivinės kraujagyslių funkcijas. Šio preparato negalima vartoti, jei aukštas kraujo spaudimas, sergant širdies ligomis, taip pat vaikams iki 12 metų amžiaus. Dekongestantai lašinami į nosį, padeda lengviau kvėpuoti, tačiau nemažina nosies alergijos. Šių vaistų negalima lašinti ilgiau nei 7-10 dienų.
Stipriausiai alerginės slogos požymius sumažina hormoniniai preparatai - į nosį purškiami gliukokortikosteroidai. Rečiau yra skiriama leukotrienų antagonistų tabletės, kromonai, skirti lašinti į nosį, akis. Atsižvelgdamas į ligos sunkumą, vaistų turėtų paskirti tik gydantis gydytojas. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas taiko ir specifinę imunoterapiją alergenų vakcina, kuri sumažina ne tik alerginės slogos požymius, bet ir pačią alergiją ir gali apsaugoti nuo komplikacijų išsivystymo.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai