Žiedadulkių kiekiui ore grėsmingai didėjant

Su bundančia gamta bei pavasariu prasideda ir sezoninių alergijų metas. Žinoma, malonu, kai akį pradeda džiuginti spalvotos gėlės ar pradedantys žydėti medžiai, bet šis grožis kai kuriems žmonėms sukelia nelabai malonius pojūčius – tai alergija. Pavasarėjant į medikus kreipiasi vis daugiau alergijos kamuojamų pacientų. Žydintiems augalams alergiški žmonės jau dabar turėtų pradėti profilaktiškai vartoti preparatus nuo alergijos. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau ūsų senoliai žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi?
 

Dažniausiai sezonines alergijas sukelia ore esančios žiedadulkės, kurias kaip labai smulkią pudrą ore paskleidžia medžiai, žolės ir krūmai. Dauguma medžių žydi pavasarį, žolės – pavasario pabaigoje ir vasarą. Yra ir tokių augalų, kurie žydi vėlyvą vasarą ir net ankstyvą rudenį. Taigi žmonėms, besiskundžiantiems sezoninėmis alergijomis, reikėtų vengti šių alergenų. Alergiškų žmonių savijauta pablogėja saulėtą, vėjuotą dieną. O palankesnės jų sveikatai – vėsios, apsiniaukusios, lietingos dienos.
 

Kas vyksta žmogaus organizme?


Žiedadulkės patenka į burnos ar nosies ertmę ir prasiskverbia pro gleivinę. Patekusios į audinius žiedadulkės susiduria su baltaisiais kraujo kūneliais (leukocitais). Jų yra daugybė rūšių, bet visi jie saugo organizmą nuo svetimos kilmės medžiagų. Leukocitai stengiasi sunaikinti žiedadulkes. Vieni jas pasiglemžia ir suvirškina, o kiti ima gaminti specialias medžiagas – antikūnus, kurie gina organizmą nuo į jį patekusių ir jam kenkiančių medžiagų.


Pirmą kartą žiedadulkėms patekus į organizmą, jame per tam tikrą laiką susidaro antikūnų. Kai tos pačios rūšies žiedadulkių vėl patenka, organizmas jau būna prisitaikęs gaminti tokius antikūnus – alergenas su antikūnu jungiasi daug greičiau. Kartais gali padidėti organizmo jautrumas. Tuomet kyla alerginė reakcija. Šis sudėtingas procesas vyksta po gleivine, pro kurią prasiskverbė alergenas. Prie kraujo ląstelių – bazofilų prisitvirtina gausybė antikūnų (Ig E) molekulių. Šios molekulės jungiasi su alergenais ir išskiria biologiškai veiklią medžiagą histaminą, kuris sukelia alergijos požymius: čiaudulį, slogą, akių peršėjimą, odos niežulį ir kt. Jau po kelių valandų ligonis pradeda dusti, silpnai užuodžia kvapus.
 

Kaip tai pasireiškia?


Alergija žydinčių augalų žiedadulkėms gali sukelti dilgėlinį bėrimą, Kvinkės edemą, bronchinę astmą ar jos paūmėjimą. Kenčia ir nervų sistema – aprašyti migrenos atvejai, netgi žiedadulkių epilepsija. Patekus žiedadulkėms į virškinamąjį traktą su maistu, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, ūminiai pilvo skausmai ir odos bėrimas. Žmonės, linkę sirgti žiedadulkių alergija, dažniausiai netoleruoja kelių rūšių žiedadulkių, todėl jiems reikėtų žinoti, kokie tai augalai ir kuriuo metu jie žydi (žr. lentelę).
Tokiems žmonėms prasideda nemalonūs pojūčiai, ypač tada, kai reikia dirbti, o nosis „varva“, niežti, vargina čiaudulys ir kvėpuoti praktiškai tenka ne pro nosį, o „kaip žuvytei ant kranto“. Šiais laikais, kai visi skuba, lekia, niekam „nereikalingos“ minėtos problemos, kurias, beje, nesunku palengvinti medikamentais.
 

Ką siūlo šiuolaikinė medicina?


Daugelis alergijos simptomams palengvinti renkasi nuo seno gerai žinomus, įprastus preparatus. Kai kurių iš jų galima įsigyti nepateikus gydytojo recepto, tačiau taip juos vartoti be gydytojo paskyrimo pavojinga. Tačiau senesnės kartos antihistamininiai vaistai gali turėti daugiau neigiamos nei teigiamos įtakos jūsų sveikatai. Tas ypač aktualu vyresniems žmonėms, kurie dažnai būna prisirišę prie „senųjų“ vaistų, jiems kartais tikrai būna sunku susigaudyti naujovėse. Dažnai daugelis vyresnių žmonių serga įvairiomis ligomis ir joms gydyti vartoja įvairių kitų vaistų, o jų tarpusavio sąveika gali būti pavojinga. Pavyzdžiui, kartu su vaistais nuo alergijos vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančių bei kitų kraujospūdį koreguojančių vaistų, kraujospūdis gali nukristi per daug, gali sutrikti širdies ritmas. Nedera minėtų vaistų vartoti ir sergant glaukoma ar prostatos adenoma, epilepsija, esant sutrikusiai kepenų, inkstų funkcijai. Dažnas išgėręs įprastą tabletę pajunta džiūstant burną, diskomfortą pilve, vidurių užkietėjimą ar, atvirkščiai, pradeda viduriuoti, o kai kuriems net būna sunku pasišlapinti. Visi tie nemalonūs simptomai – minėtų preparatų vartojimo pasekmė.
Pasak gydytojų alergologų, kaip gydant bet kurią alerginę ligą, svarbiausia nustatyti ligą sukėlusius alergenus, o tai gali padaryti tik alergologinius tyrimus atlikęs gydytojas. Nustačius alergeną, svarbu jo vengti ar kuo mažiau su juo kontaktuoti. Jei alergeno išvengti nepavyksta, atsižvelgiant į alerginės slogos sunkumą, skiriamas medikamentinis gydymas. Gydytojas alergologas pagal alerginės slogos požymių eigą ir sunkumo laipsnį parenka tinkamiausią vaistą. Dažniausiai alerginei slogai gydyti skiriami preparatai, kurie mažina visus alerginės slogos požymius.
Vienas iš tokių yra antros kartos antihistamininis vaistas yra loratidinas, vaistinėse parduodamas Claritine pavadinimu. Šis preparatas yra saugus ir patogus vartoti, nes nemigdo, netrukdo sukaupti dėmesio ar vairuoti automobilį, jei vartojamas nurodytomis dozėmis. Alergiją slopinantis poveikis pasireiškia jau po 15 min., alergijos simptomai veiksmingai ir saugiai mažinami visą parą. Vaistas parduodamas vaistinėse be recepto, gali būti 10 arba 30 tablečių pakuotėje. Preparatas paprastai vartojamas vieną kartą per dieną, o, esant reikalui, gali būti vartojamas ir kartu su migdomaisiais vaistais ar antidepresantais.
Tiriant žiedadulkių spektrą, aplinkos ore išskirti trys pikai, kurie skiriasi savo rūšimi ir koncentracija. Pavasario žiedadulkių pikas yra balandžio 1–gegužės 30 d. Vyrauja medžių žiedadulkės: beržo, ievos, tuopos, alksnio, klevo, uosio. Vasaros pikas – nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Šiuo metu ypač daug varpinių žolių žiedadulkių: šunažolės, motiejuko, miglės, varpučio, mažiau – gysločio. Vasaros–rudens piko metu varpinių augalų koncentracija mažesnė, atsiranda pelyno, balandos ir kitokių žiedadulkių.
Apibendrinant tinka šūkis: „Jei alergija kankina – reikia gerti klaritiną!“ Tai optimalus problemos sprendimas alergiškam žmogui, nes vaistas yra veiksmingas ir saugus.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai