Nepraverkite atostogų

Dauguma mūsų vasaros laukia ne tik kaip šilumos, bet ir kaip poilsio. Tačiau kai kuriems pirmieji saulės spinduliai ir išsprogę pumpurai sukelia ne laimės šypsnį, bet... ašaras. Vos išsigydžius pavasario alergiją, mus pasitinka karštojo laikotarpio nemalonumai. Kaip išvengti alergijos, kur geriausia atostogauti ir ką įsidėti į kelioninį krepšį, mums papasakos Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Violeta KVEDARIENĖ.
 

Kokios alergijos paūmėja vasarą?
Vasarą alergija gali pasireikšti keliomis formomis. Viena pagrindinių – šienligė (augalų žiedadulkių sukeliama sloga, akių raudimas). Taip pat vasaros laikotarpiui būdingos alerginė bronchinė astma, saulės spindulių sukeliamas dermatitas, šilumos provokuojama dilgėlinė, net šalčio alergija. Dažnai šiuo metų laiku pasitaiko ir alergija vabzdžių įkandimui, todėl gamtoje reikia būti ypač atsargiems.
Ką turi žinoti šienlige sergantis žmogus? Kur jam važiuoti šiltuoju metų laiku ir ko vengti?
Vieną populiariausių alergijų – šienligę – ypač suaktyvina žiedadulkės. Todėl šienligės kamuojami žmonės karštuoju periodu laiką turėtų leisti gerai išvėdintose ir, pageidautina, drėgnesnėse patalpose. Daugiausia žiedadulkių ore skraido kylant saulei, todėl alergiškiems žmonėms nepatariama namus vėdinti naktį ar ankstyvą rytą. Siekiant, kad gyvenamoji patalpa būtų drėgnesnė, galima paprasčiausiai sudrėkinti užuolaidą, o, norint išvengti žiedadulkių, – įsigyti specialų tinklelį, nepraleidžiantį jų į kambarį. Sandariai uždaryti namų ar automobilio langai taip pat padeda išvengti žiedadulkių, tačiau vertėtų atsiminti, kad oro kondicionavimo sistema turi būti teisingai prižiūrima. Seni filtrai ir pelėsiai juose gali ne tik nepagerinti, bet gerokai pabloginti savijautą. Taip pat reikia stebėti, kad lauko ir vidaus oro temperatūros nebūtų labai skirtingos. Temperatūrų svyravimai gali paūminti slogą, o astma sergantiems žmonėms sukelti kosulio ir dusulio priepuolius. Norint pakvėpuoti grynu oru, pasivaikščioti geriausia tik ką palijus, ypač vakare.
Jei svarstote, kurioje šalyje praleisti laisvas dienas, – šienlige sergančiam ir žiedadulkėms alergiškam žmogui atostogoms patarčiau rinktis drėgnesnio klimato šalį, kalnuotas vietoves ar vartymąsi prie jūros. Oras ten yra drėgnesnis, todėl mažesnė tikimybė, kad atostogaujant pasireikš nemalonūs alergijos priepuoliai.
Ką patartumėte sergantiesiems alergine bronchine astma?
Uždarant paskui save namų duris alergine bronchine astma sergantiems žmonėms būtina pasitikrinti, ar kelioniniame krepšyje yra visų šiai ligai gydyti skirtų vaistų. Vasarą jų reikėtų vartoti reguliariai, net jei dusulio priepuolių nėra. Ligos paūmėjimus gali sukelti ir viešbučiai ar kaimo sodybos, kuriose visą žiemą spintose praleido sukrauti nevėdinami daiktai, patalynė, pagalvės. Tokiu atveju viešbučio kambarį ar vasarvietę labai gerai išvėdinkite. Taip, įkvėpdami į plaučius savo „naujųjų namų“ oro, išvengsite ne tik dusulį sukeliančių didelės koncentracijos namų dulkių, erkių, pelėsių, bet ir dirginančių kvėpavimo sistemą tabako dūmų ir cheminių valiklių kvapo.


Alergiškas žiedadulkėms žmogus gali kentėti ir nuo kai kurių maisto produktų. Pavyzdžiui, jautrūs beržo žiedadulkėms žmonės turėtų vengti morkų ir obuolių. Jei negalite pakęsti ambrozijos žiedadulkių, atsisakykite ir salierų, kivių bei ličio vaisių. Pelynui alergiški žmonės gamindami maistą turėtų vengti salierų, morkų, petražolių. Siekdami išvengti galimų sudirgimų, maistui alergiški žmonės neturėtų ragauti egzotiškų nežinomų patiekalų, konditerijos gaminių.
Ar alergiją gali sukelti saulė? Ir ką būtina žinoti apie vabzdžių sukeliamą alergiją?
Pati saulė ar jos šiluma gali provokuoti odos bėrimus ir ne tik tada, kai per ilgai lepinamasi spindulių voniomis. Jei jums nustatyta fotosensibilizacija ar šilumos sukelta dilgėlinė, būtina turėti apsauginį kremą su geru filtru nuo saulės ir kiek įmanoma labiau vengti tiesioginių saulės spindulių.
Paradoksas, bet šalčio alergija taip pat gali paūmėti vasarą. Karštą saulėtą dieną besimaudant jūroje ar ežere išlipus iš šalto vandens jus nemaloniai gali nustebinti netikėtai niežtinčiu bėrimu nusėtas kūnas ar net patinimai. Deja, tokios maudynės gali baigtis ir mirtimi.
Žmonės, alergiški vabzdžių įkandimui, ypač bičių ir vapsvų, turėtų vengti ryškių spalvų drabužių, gamtoje nevalgyti saldžių ar sultingų vaisių, negerti cukraus turinčių gėrimų – būtent tai labiausiai traukia vabzdžius. O, jei „susidūrimo“ neišvengėte ir dėl bitės ar vapsvos įkandimo jus stipriai išbėrė ar sugelta vieta gerokai ištino, ypač veido ir kaklo srityse, – būtina išgerti antihistamininių vaistų tabletę. Jei reakcija labai greitai progresuoja, nieko nelaukiant būtina suleisti adrenalino ir skubiai kviesti gydytoją. Jei tokių „susidūrimų“ su vabzdžiais turėjote anksčiau, prieš vasaros sezoną būtinai kreipkitės į gydytoją, jis jums paskirs vaistų būtinajai pagalbai (leidžiamojo adrenalino, antihistamininių vaistų, jei reikia, ir stipriai veikiančių hormoninių tablečių).
Gal yra kokių nors specialių patarimų alergiškiems žmonėms?
Pirma. Išsiaiškinkite savo negalavimų priežastį. Žinodamas priežastį, gydytojas alergologas visada padės išsiaiškinti, kokios atostogos ir kur jums geriausiai tiks, taip pat kokiu metu jūs gerai pailsėsite ir nevargsite dėl savo ligos simptomų.
Antra. Jei jūs jau žinote, kad esate alergiškas, pasitarkite su savo gydytoju alergologu, kaip kontroliuoti savo alerginę ligą.
Trečia. Visuomet turėkite su savimi pakankamai visų alerginei ligai gydyti reikalingų vaistų.
Ketvirta. Pasitarkite su savo gydytoju dėl nešiojamosios pirmosios pagalbos vaistinėlės turinio, ypač jei gyvenime patyrėte sunkių alerginių reakcijų (buvo tinimų veido, kaklo, lūpų srityse, anafilaksinių reakcijų, praradote sąmonę, buvo atsiradę išplitusių odos bėrimų).
Ką reikia įsidėti į pirmosios pagalbos vaistinėlę? Gal yra kokių nors vaistų, kurių žmogui tiesiog būtina pasiimti į bet kokią kelionę?
Siekiant išvengti žiedadulkių sukeliamų alerginių reakcijų, būtina turėti tablečių nuo alergijos. Pačios populiariausios nemigdančios ir netrukdančios vairuoti tabletės yra vadinamieji antrosios kartos antihistamininiai vaistai. Jie yra skiriami kovai su visomis alerginėmis ligomis. Optimaliausia dozė – 1 tabletė per parą. Tinkamiausią vaistą jums parinks gydytojas.
Jei žinote, kad esate alergiški, – pirmajai pagalbai po ranka visuomet turėkite jūsų gydytojo skirtų vaistų. „Bendrosios“ vaistinėlės sudėtis visada priklauso nuo to, kokia liga sergate. Jei sergate astma, pasireiškė dusulio priepuolis, turite naudoti gretai bronchus plečiančius aerozolius.
Jei yra buvę anafilaksinių reakcijų, jums padės nuolat su savimi nešiojamas adrenalino pripildytas švirkštas. O, norėdami išvengti saulės spindulių sukeliamo jautrumo, neužmirškite kokybiškų kremų nuo saulės.
Alergija mažina smegenų auglio riziką
Jungtinių Valstijų mokslininkai paskelbė neįtikėtinus tyrimų rezultatus. Esą alergija ir autoimuninės ligos (prostatitas, reumatoidinis artritas, raudonoji vilkligė) saugo smegenis nuo navikų. Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai ištyrė beveik tūkstantį žmonių, kuriems buvo diagnozuoti navikai, ir gautus duomenis palygino su grupės pacientų, besiskundžiančių minėtomis imuninės sistemos sutrikimo ligomis. Specialistai įsitikino, kad alergiškiems žmonėms galimybė „įsigyti“ vienos formos smegenų naviką (glijos ląstelių auglį) sumažėja trečdaliu, o autoimuninėmis ligomis besiskundžiantiems žmonėms rizika susirgti minėtos rūšies vėžiu sumažėja net per pusę.
Alergija... seksui
Olandijos mokslininkai paskelbė, kad besimylintys vyrai gali ne tik užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, bet ir susirgti dėl paties sekso. Šią žinią pranešusio vienos Olandijos ligoninės psichiatrijos ir neuroseksologijos skyriaus vedėjo Marselo Valdingerio (Marcel Waldinger) teigimu, jis atrado gana retą vyresnio amžiaus vyrams pasireiškiantį postorgazminį sindromą. Esą šį sindromą turintys žmonės po meilės nakties pajunta įvairius nepatogumus, tokius kaip gerklės skausmas, didelis nuovargis, padidėjęs prakaitavimas ir akių sudirgimas. M. Valdingeris paskelbė, kad per savo darbo metus jis sutiko penkis olandus, kurie skundėsi į peršalimą labai panašiais simptomais. Vienas skirtumas – jie pasireikšdavo praėjus trims septynioms dienoms po patirto orgazmo. Sunkų gripą primenančius simptomus ištyrę medikai pareiškė, kad šiuos nemalonius pojūčius sukelia alergija spermoje esančioms medžiagoms.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai