Tik pavasaris atėjo, ir vėl slogos prasidėjo

Jau džiugina pirmieji saulės blyksniai, ir pievos greitai ims žaliuoti ir žydėti. Kodėl, kai taip gražu, sloga aplanko?
 

Aplinkos įtaka


Rinitas (sloga) būna alerginis ir nealerginis. Jų simptomai iš dalies sutampa, tačiau atsiradimo priežastys visiškai skirtingos. Alerginį sukelia kontaktas su alergenais, kurių dažniausi: sezoniniai – įvairių augalų žiedadulkės; nuolatiniai – namų dulkių erkės, kambariniai gyvūnai; profesiniai – laboratoriniai gyvūnai (žiurkės, pelės), grūdai, kavos pupelės, medienos dulkės, lateksas.
 

Alerginės slogos „portretas”


Alerginė sloga 80 proc. atvejų prasideda iki 20 metų amžiaus. Tai nosies gleivinės uždegimas, inicijuotas imunoglobulino E imunologinės reakcijos. Alergenai susijungia su Ig E, kuris prisijungia prie putliųjų ląstelių ir bazofilų, sukeldamas vietinį uždegimo mediatorių išsiskyrimą. Tai pasireiškia nosies ir akių niežėjimu, skaidrių gleivių tekėjimu iš nosies (nosies varvėjimu), nosies užburkimu, čiaudėjimu, akių junginės uždegimu, ašarojimu, neretai kvėpuojama pro burną, kartais patamsėja paakiai.
 

Nuolatinė problema ar tik epizodas?


Alerginis rinitas klasifikuojamas atsižvelgiant į simptomus. Pagal jų atsiradimo laiką ir periodiškumą – į sezoninį ir nuolatinį. Pirmasis pasireiškia tam tikru metų laiku, antrasis – ištisus metus, nors sezoniniai paūmėjimai jam taip pat būdingi.
Pagal simptomų trukmę – į epizodinį ir nuolatinį. Nuolatinis trunka 4 dienas ar savaitę ir ilgiau nei 4 sav., epizodinis – trumpiau.
Atsižvelgiant į simptomų kliniką, skirstomas į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų.
 

„Kenčia“ ne tik nosis


Alerginis rinitas – sisteminė liga, kuri siejama su tokiais simptomais, kaip nuovargis, nerimas, galvos skausmas, bloga koncentracija.


Visi minėti simptomai pablogina gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. Neretai sutrinka miegas: būna sunku užmigti, kankina nemiga, vargina kėlimasis naktį ar per anksti ryte, knarkimas, neišsimiegojimo jausmas, mieguistumas dieną. Pastebėta, kad, kuo sunkesnė alerginio rinito forma, tuo daugiau miego sutrikimų; todėl reguliariai vartojami raminamieji preparatai.
 

Paveldėjimo nepakeisi


Pastebėtas ryšys su kitomis alerginėmis ligomis – bronchų astma, atopiniu dermatitu, kurie neretai pasireiškia sergantiesiems alerginiu rinitu. Šeimose, kur sergama alerginėmis ligomis, didesnė alerginio rinito atsiradimo tikimybė.
 

Tiksli diagnozė – gydymo sėkmės užtikrinimas


Tiksli diagnozė yra svarbi, kadangi veiksmingas alerginio rinito gydymo būdas gali būti neveiksmingas gydant kitus rinitus.
Esant klasikiniams ligos simptomams ir teigiamai alergijos anamnezei, pradedama gydyti be papildomų tyrimų.
Jei vargina labai ryškūs, sunkiai kontroliuojami simptomai, nepasiduodantys standartiniam gydymui, esant neaiškiai diagnozei ar komplikuotam atvejui, keičiant gydymą, planuojant imunoterapiją, įtariant alergiją tik keliems alergenams, kurių galima vengti, tikslinga atlikti odos dūrio mėginius.
Tam naudojama 15–40 potencialių standartizuotų alergenų. Preparatų suleidžiama į paviršinį odos sluoksnį ar giliau į odą. Esant teigiamai reakcijai, alergenai reaguoja su organizme esančiu specifiniu Ig E, sukeldami histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių, tai pasireiškia vietiniu odos paraudimu, paburkimu. Greito tipo alerginė reakcija vertinama po 15 min., lėto tipo – po kelių valandų (4–8 ar daugiau).
Odos mėginiai patogūs, saugūs ir plačiausiai taikomi. Kaip alternatyva jiems atliekamas specifinių Ig E antikūnų kiekio nustatymas kraujyje, kai odos alerginių mėginių atlikti nėra galimybės ar pacientas vartoja vaistų, galinčių iškreipti odos reakciją (antialerginių, antidepresantų ir kt.), taip pat vaikams iki 3 metų.
Neretai, be Ig E, būna padidėjęs eozinofilų kiekis kraujyje. Yra ir kitų diagnostinių tyrimų.
Dokumentais patvirtintas jautrumas specifiniam alergenui gali būti tik po šių mėginių. Jais nustatomi dažniausi alergenai: kambarinių gyvūnų, dulkių erkių, žiedadulkių ir kt.
 

Trys gydymo žingsniai


Vengti aplinkos alergenų
Kuo daugiau laiko praleisti patalpose tam tikrų augalų žydėjimo piko metu, naudoti specialius alergenams nepralaidžius apvalkalus čiužiniams bei pagalvėms, atsisakyti kilimų bei kiliminių dangų, dažniau valyti namus, nebendrauti su kambariniais gyvūnais (katės, šunys).
Jeigu taip atsitinka, prieš kontaktą pavartoti vaistų nuo alergijos, o augalų žydėjimo metu – padidinti jų dozę.
Gydymas vaistais
Juo siekiama kontroliuoti ligos simptomus ir užkirsti kelią jos paūmėjimui.
Dažniausiai gydoma antihistamininiais vaistais. Jiems veikiant susilpnėja tokie simptomai, kaip čiaudėjimas, nosies varvėjimas, niežėjimas, ašarojimas, užburkimas dažniausiai lieka. Yra vietinio (nosies, akių lašai) ir sisteminio poveikio (geriamieji) I ir II kartos vaistų.
I kartos preparatai turi nemažai nepageidaujamų poveikių: gali sukelti mieguistumą, burnos džiūvimą, galvos svaigimą ir skausmą, šlapimo susilaikymą, neryškų matymą. II kartos atstovai nepasižymi minėtais nepageidaujamais poveikiais, todėl gali būti vartojami dieną, nesutrikdo darbingumo.
Intranazaliniai (purškiami į nosį) gliukokortikoidai – vieni veiksmingiausių. Skiriami sergantiesiems vidutinio sunkumo ir sunkiu nuolatiniu alerginiu rinitu. Be kitų teigiamų savybių, jie sumažina nosies užburkimą. Pastebėta jų teigiama įtaka ir apatinių kvėpavimo takų ligų, tarp jų ir astmos, simptomams.
Dažniausias nepageidaujamas poveikis – vietinis nosies sudirginimas, rečiau – gleivinės erozijos ar kraujavimas iš nosies.
Vaikams, ilgą laiką jų vartojantiems, turi būti kontroliuojamas augimo greitis ir skiriamos mažiausios veiksmingos dozės.
Vaistų reikia vartoti reguliariai, t.y. kiekvieną dieną, o ne epizodiškai, būklei pablogėjus.
Esant paūmėjimui, gliukokortikoidai kartais trumpai vartojami sisteminiu būdu.
Vietiniai dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą dėl kraujagyslių susitraukimo, bet neveikia kitų alergijos simptomų. Gali sukelti medikamentinį rinitą (rikošeto efektas), todėl turi būti vartojami ne ilgiau nei 3–5 dienas.
Sisteminiai dekongestantai (geriamieji) taip pat vartojami, tačiau gali sukelti nemigą, neramumą, dažną širdies plakimą, šlapimo susilaikymą ir arterinio kraujo spaudimo padidėjimą.
Atsižvelgiant į simptomų išraišką, galima gydyti vienu vaistu ar įvairiais jų deriniais, pastarieji veiksmingesni.
Specifinė imunoterapija tikslinga, kai minėti du gydymo būdai nepakankamai veiksmingi ir tai neigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei. Skirtingai nuo antialerginių preparatų, ji pasižymi ligą modifikuojančiu poveikiu, kuris pasireiškia po 3–5 gydymo metų. Atliekamos poodinės specifinio alergeno injekcijos, laipsniškai didinant jo kiekį, kol pasiekiama dozė, kuri smarkiai padidina paciento toleranciją alergenui, kartu mažėja ligos simptomų išraiška. Netaikoma vaikams, jaunesniems kaip 3–4 metų.
 

Alergologo konsultacija tikslinga, jei ...


• Būtinas provokuojančių alergenų išaiškinimas
• Blogas atsakas į gydymą
• Simptomai smarkiai pablogina gyvenimo kokybę
• Reikalingas išsamus paaiškinimas apie alergenus
• Planuojama specifinė imunoterapija
• Išsivystė komplikacijos: sinusitas, vidurinis otitas
• Numatomas gydymas sisteminiais gliukokortikoidais

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai