Kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas - tai odos uždegimas, sukeltas cheminių ar biologinių dirgiklių. Pažeistose vietose dažniausiai pasireiškia šie simptomai: niežėjimas, paraudimas, odos paburkimas, pūslelės, odos šlapiavimas.
 

Taigi dermatito sukeltas pažeidimas gali būti įvairaus stiprumo: nuo nestipraus paraudimo iki pūslelių. Nors iš pat pradžių išberia tik tą vietą, kuri yra dirginama alergeno, tačiau vėliau išbėrimas gali išplisti. Pažeista sritis gali būti labai maža (tik ausų speneliai, jeigu alergiją sukelia auskarai) arba labai didelė (jeigu alergiją sukelia kūno losjonas).
Kontaktinis dermatitas gali būti profesinis arba buitinis. Buityje įtakos turi ir valymo priemonės: skalbimo milteliai, valymo pastos, muilai, organiniai tirpikliai. Netgi labai švelnus muilas, valomosios priemonės ir metaliniai papuošalai gali pernelyg dirginti odą, jeigu su jais dažnai kontaktuojama. Netgi tepalai, kremai ir losjonai, naudojami dermatito gydymui, patys gali sukelti tokią reakciją. O kartais išdžiovinti ir dirginti odą gali net vanduo - jeigu labai dažnai prausiamasi. Stiprios dirginančios medžiagos, pavyzdžiui, šarmai, rūgštys, tirpikliai, gali pažeisti odą per kelias minutes.
Kontaktinio dermatito rizika padidėja tiems žmonėms, kurie nuolatos kontaktuoja su karštu vandeniu, tirpikliais ar kitomis dirginančiomis medžiagomis, kurios keičia odos drėgnumą, rūgštingumą (pH). Jautresnė yra jau pažeista kitų ligų oda.


Jeigu nebevartojama alergiją sukelianti medžiaga, paraudimas gana greitai išnyksta, o pūslelės (jeigu jų buvo) subliūkšta ir greitai išdžiūva. Kelias dienas ar savaites odą dar gali niežėti ar deginti. Sergant kontaktiniu dermatitu reikia stebėti, kad oda nuolatos būtų švari.
Geriausia apsauga nuo kontaktinio dermatito - vengti dirginančių medžiagų, kurios anksčiau sukėlė dermatitą, taip pat saugoti odą nuo saulės ir kitų nudegimų. Negydant kontaktinio dermatito gali prasidėti antrinė bakterinė infekcija. Dažnai kartojantis odos dirginimui, gali vystytis lėtinė egzema. Tačiau ne visada lengva nustatyti, kokia medžiaga sukėlė kontaktinį dermatitą, nes galimų variantų labai daug.
 

KAIP IŠGYDYTI KONTAKTINĮ DERMATITĄ


• Pirmiausia kreipkitės į gydytoją, kad jis nustatytų tikslią simptomų priežastį.
• Pašalinkite visus alergenus, venkite dirginančių faktorių.
• Venkite cheminių medžiagų, dėl kurių odą beria.
• Naudokite prausimosi aliejų ar glicerino pagrindu pagamintą muilą vietoj paprasto.
• Šluostydamiesi odą netrinkite jos, o tik švelniai paspaudykite.
• Prauskitės ne karštu, bet drungnu vandeniu.
• Naudokite jums paskirtus kremus, losjonus ar tepalus. Rankas reikėtų per dieną tepti 6-7 kartus. Kitas kūno dalis sutepkite du kartus per dieną, ypač išsimaudę.
• Mažiau naudokite tirpiklių. Kontaktuodami su vandeniu, muilu, valymo priemonėmis, dažais, automobilių, grindų, batų, metalo ir baldų poliruokliais, mūvėkite apsaugines pirštines.
• Po naudojimosi išdžiovinkite vidinę pirštinių pusę. Jeigu pirštinėse atsirado skylė - išmeskite jas. Guminės pirštinės neretai pačios gali sukelti alergiją (alergija lateksui).
• Mūvėkite pirštines, kai spaudžiate ar lupate citrinas, apelsinus, greipfrutus, pomidorus ar bulves.
• Mūvėkite storas pirštines, kai dirbate sode ar valote namus.
• Indus plaukite indų plovimo mašina (jeigu ją turite) arba paprašykite, kad tai padarytų kas nors kitas.
• Jeigu užsiimate namų ruoša ar plaunate rankas, nusiimkite žiedus.
Į gydytoją tuojau pat kreipkitės, jeigu pasirodė odos uždegimo požymių (tinimas, paraudimas, šlapiavimas) dirginimo vietoje. Taip pat dar kartą kreipkitės į gydytoją, jeigu po vienos gydymo savaitės būklė nepagerėja (gydytojas pats paskirs tolesnį gydymą).

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai