Alerginės medikų odos ligos

Sergamumas alerginėmis odos ligomis įvairiose pasaulio šalyse labai įvairus. Pastebėta, kad kuo labiau ekonomiškai išsivysčiusi valstybė, tuo šių ligų užregistruojama daugiau. Tokios paradoksalios situacijos priežastis greičiausiai ne tai, kad tose šalyse iš tikrųjų sergama mažiau, o tai, kad jose kitokios profesinių ligų nustatymo, ištyrimo sąlygos bei jų registravimo sistema. Įtaką tam greičiausiai turi ir tai, kad gyvenamojoje aplinkoje daugiau naudojama cheminių medžiagų.
 

Odos ligos tarp sveikatos priežiūros darbuotojų pasaulyje sudaro 40–50 proc. visų užregistruotų profesinių ligų, arba ketvirtadalį nedarbingų dienų. Kadangi užregistruojami ne visi šių ligų atvejai, realus sergamumas gali būti 10–50 kartų didesnis. Apie 60–90 proc. visų profesinių odos ligų atvejų priskiriama kontaktiniam dermatitui.
 

Alergija cheminėms dezinfekuojamosioms medžiagoms


Dažniausiai profesines odos ligas medicinos darbuotojams sukelia cheminės dezinfekuojamosios medžiagos. Tai rodo daug eksperimentinių tyrimų.
Dezinfekuojamosios medžiagos pagal cheminę sandarą skirstomos į turinčias aldehidų, chlorheksidino, chloro, fenolių ir krezolių junginių, jodo, ketvirtinius amonio junginius bei pagamintas alkoholių mišinio pagrindu.
 

Dažniausiai alergiją sukeliančios medžiagos


Tai, kad formaldehidas sukelia alergiją, yra žinoma nuo seno. Lenkijos darbo medicinos institute 1998–2000 metais atliktų tyrimų duomenimis, alergijos formaldehidui dažnis tarp sveikatos priežiūros darbuotojų svyruoja nuo 6 iki 17 procentų.
Kontaktas su gliutaro rūgšties aldehidu dažniausiai sukelia alerginį konjunktyvitą (13,5 proc. atvejų), alerginį rinitą (19,8 proc.), astmą (nuo 12 proc. iki 31 proc.), kontaktinę dilgėlinę, alerginį kontaktinį dermatitą, egzemą. JAV mokslininkai nustatė, kad dirbantieji su gliutaro aldehidu yra daugiau kaip aštuonis kartus alergiškesni negu nedirbantieji.
Lenkijos mokslininkų duomenimis, alerginių dermatitų, sukeltų gliutaraldehido, medicinos darbuotojams skaičius nuo 1993 metų auga ir dabar sudaro apie 8 procentus visų dirbančiųjų. Alergija šiam aldehidui dažniausiai atsiranda stomatologų padėjėjams, stomatologams, slaugytojoms.
Apie 60 procentų visų dezinfekuojamųjų priemonių sudaro ketvirtinių amonio junginių pagrindu pagamintos medžiagos, ir jų naudojimas didėja. Vienas dažniausiai naudojamų tokių junginių yra benzalkonijaus chloridas, galintis sukelti alergines kvėpavimo sistemos ir odos ligas. Atliekant dezinfekciją be apsaugos priemonių jis gali sukelti astmą, rinitą.
Nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio yra žinomas sensibilizuojamasis ir fotosensibilizuojamasis chlorheksidino poveikis. Manoma, kad alergiški chlorheksidinui yra apie 3 proc. gydymo įstaigų darbuotojų, daugiausia – slaugytojos. Aprašyti chlorheksidino sukelti kontaktinis iritacinis ir alerginis dermatitai, kontaktinė dilgėlinė, anafilaksinis šokas.


Chloro turintys junginiai stipriai dirgina gleivines ir odą, gali sukelti ir alergines reakcijas – dilgėlinę kontakto su oda vietoje, rinitą, o ilgainiui – ir bronchinę astmą. Chloro junginiai toksiškai veikia nervų, kvėpavimo, kraujotakos sistemas, dirgina akis, odą, sukelia alergines akių, kvėpavimo sistemos, odos ligas.
Fenolių turinčios dezinfekuojamosios priemonės sukelia odos alerginį pažeidimą kontakto vietoje, dažo odą.
Atvejai, kai jodas, patekęs ant odos, sukelia kontaktinį alerginį odos uždegimą, dabar yra gana reti.
Sensibilizacija alkoholiams yra didesnė nei manyta anksčiau – jie gali sukelti kontaktinę dilgėlinę, sausinti ir dirginti odą.
Vandenilio peroksidas – viena iš dažniau naudojamų dezinfekuojamųjų medžiagų – sukelia odos dirginimo simptomus. JAV mokslininkai nustatė, kad vandenilio peroksidas sukelia difuzinę plaučių ligą.
 

Profilaktika


Pagrindinis jos principas – vengti dezinfekuojamųjų medžiagų kontakto su oda. Aišku, ne visada tai pavyksta. Baigus darbą būtina naudoti odos minkštinamuosius, drėgmės pusiausvyrą atnaujinančius, apsauginius kremus, losjonus, pienelius ir t.t.
Dirbant su bet kokios sudėties dezinfekuojamosiomis medžiagomis būtina mūvėti pirštines. Kai kuriais atvejais, jei šios medžiagos skiedžiamos, ruošiami jų tirpalai, būtina ir kvėpavimo takų apsauga.
Vis dėlto pagrindinė problema – dezinfekuojamųjų medžiagų garų ir aerozolių poveikis kvėpavimo sistemai. Kad jis būtų kuo silpnesnis, dezinfekuojamųjų medžiagų tirpalus būtina laikyti sandariai uždarytus (labai dažnai dėl skubos tai užmirštama), gerai vėdinti patalpas.
 

Alergija vaistiniams preparatams


Ji nėra tokia dažna, kaip galvojama. Profesinis įsijautrinimas antibiotikams (dažniausiai neomicinui ir kitiems aminoglikozidų grupės antibiotikams, penicilinui ir jo sintetiniams analogams, streptomicinui) gali atsirasti tik slaugytojams, dažnai turintiems kontaktą su vaistiniais preparatais. Alergiją gali sukelti ir nuskausminamieji vaistai, dažniausiai – benzokaino grupės, bei raminamieji preparatai.
Vienos iš agresyviausiai slaugos personalą veikiančių vaistinių medžiagų yra vaistai nuo navikų, arba citostatikai.
Jau nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio atsirado pranešimų apie potencialų citostatikų toksiškumą chemoterapijos skyrių personalui: ruošiant minėtus vaistus, valant citostatikams vartoti skirtas patalpas (net ir tas, kur guli gydomi citostatikais pacientai). Pastebėta, kad darbuotojams, dirbantiems chemoterapijos skyriuose, pasireiškia reprodukcinės sistemos sutrikimų. Profesinė alergija, sukelta citostatinių preparatų, yra aiškiai įrodyta ir dažniausiai pasireiškia kontaktiniu dermatitu ar kontaktine dilgėline. Kai kurie autoriai aprašo persileidimų dažnio didėjimą, įgimtų sklaidos defektų atsiradimą palikuonims, kurių tėvai buvo dirbę ar tebedirbo chemoterapijos skyriuose. Aprašyta atvejų, kai pažeidžiamos kepenys, išsivysto ūminės kraujodaros organų ligos, kvėpavimo sistemos, odos, inkstų ligos ar toksinis poveikis pasireiškia stipriu ir greitu kuokštiniu plaukų slinkimu.
 

Profilaktika


Pagrindinė profilaktikos kryptis – trumpinti darbo su citostatikais laiką. Tai galima įgyvendinti dviem būdais. Pirma, dirbti su citostatikais tik dalį darbo laiko. Antra, asmenis, 10 metų ir daugiau išdirbusius aplinkoje, kurioje yra citostatikų, perkelti į kitą darbą, kuriame nėra šių medžiagų.
Moksliniai tyrimai, atlikti Lenkijoje, rodo, kad asmeninės apsaugos priemonių, kaukių bei dvigubų latekso pirštinių naudojimas darbo vietose, kur yra susiduriama su citostatikų keliama rizika, nuo jų poveikio visiškai neapsaugo, nors ir sumažina jų koncentraciją darbuotojų šlapime.
Yra duomenų, jog latekso pirštinės neapsaugo nuo citostatikų patekimo ant darbuotojo odos. Ši rizika didėja, ilgėjant tų pačių pirštinių dėvėjimo laikui (nekeičiant jų po kiekvieno kontakto su citostatiniu preparatu).
 

Alergija natūralios gumos lateksui


Ji aktuali praktiškai visiems sveikatos priežiūros darbuotojams: gydytojams, medicinos seserims, odontologams, dantų technikams, operacinių personalui, laboratorijų darbuotojams, ligoninės ūkio darbuotojams, burnos higienos specialistams ir kitiems. Ši alergija per paskutiniuosius 10 metų intensyviai dažnėja. Jei tarp alergija lateksui pasitaiko 1–6 proc. ne medikų, tai tarp sveikatos priežiūros darbuotojų – nuo 3 iki 12 procentų.
Nustatyta, kad operacinių ore natūralios gumos latekso alergenų koncentracija 10–100 kartų didesnė nei terapijos skyrių, taigi medikams, dirbantiems operacinėse, yra atitinkamai didesnė tikimybė jiems įsijautrinti.
Produktai ir priemonės, kuriuose yra latekso:
• Skubios pagalbos įranga: kraujo spaudimo matavimo aparatai, stetoskopai, drenai, vienkartinės pirštinės, nosies ir burnos kaukės, endotrachėjiniai vamzdeliai, intraveniniai kateteriai, švirkštai, elastiniai tvarsčiai.
• Asmens apsaugos priemonės: pirštinės, chirurginės kaukės, respiratoriai, guminės prijuostės, prezervatyvai.
• Ligoninės įranga: anestezinės kaukės, kateteriai, žaizdų drenai, injekuojamoji įranga, dantų tamponai.
Lateksas gali sukelti įvairias reakcijas – nuo paprastojo ar alerginio kontaktinio dermatito iki retų anafilaksinio šoko reakcijų. Apie 75–100 proc. organizmo imuninės sistemos reakcijų į natūralaus kaučiuko latekso baltymus pasireiškia būtent odos reakcija – kontaktine dilgėline, rečiau – rinitu, konjunktyvitu ir kitais simptomais.
 

Profilaktika


Žmonėms, kurie yra jautrūs lateksui, būtina rinktis darbo priemones, kuriose latekso nėra arba jo kiekis yra mažesnis (netgi medicininės pirštinės gaminamos su mažesniu latekso kiekiu, tad būtina atkreipti dėmesį į gamintojo pateikiamą informaciją apie gaminį). Svarbu vengti labai ilgo odos ir latekso turinčio gaminio kontakto – darbo metu daryti pertraukėles, pakeisti pirštines naujomis, sausomis. Pakeitus pirštines, būtina plauti rankas. Baigus darbą, reikia naudoti drėkinamuosius kremus ar kitas priemones odos drėgmės balansui atnaujinti. Operacinėse galima naudoti latekso pirštines be talko – taip sumažėja darbo aplinkos tarša latekso turinčiomis dulkėmis ir susilpnėja sensibilizuojamasis latekso poveikis darbuotojo organizmui.
Alergijos rizika didėja, jei, esant rankų dermatitui, vis dar naudojamos latekso pirštinės. Atsižvelgiant į simptomų intensyvumą, alergiškiems medikams gali tekti keisti darbą.
Svarbu tai, kad, prasidėjus alergijai lateksui, gali pasireikšti ir kryžminės reakcijos į įvairius augalus, vaisius bei daržoves (dažniausiai – avokado vaisius, pomidorus, riešutus).

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai