Kaip išvengti kūdikių alergijos?

Kartais sakoma, kad šis amžius – alerginių ligų epidemijos amžius. Alergologai yra paskelbę, kad po 10 metų kas trečias ketvirtas vaikas sirgs kokia nors alergine liga. Manoma, kad 2015–2020 m. pasaulyje 50 proc. suaugusiųjų bus alergiški. Pastebėta, kad kuo šalis labiau į Vakarus, tuo sergančiųjų alergijomis daugiau. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad alergiškų vaikų ir pas mus vis daugėja. Vieni jau gimsta alergiški, įsijautrinę dar motinos įsčiose, kiti tampa alergiški gimę. Kas tai lemia ir ką galima padaryti, kad kūdikio alergijos tikimybė būtų kuo mažesnė?
 

Kūdikio alergijos tikimybę didinantys veiksniai nėštumo metu
Ieškant kūdikių alergijos priežasčių, didelis dėmesys kreipiamas į būsimosios mamos gyvenimo būdą nėštumo metu. Tuo laikotarpiu įjautrinti kūdikį gali mamos vartojami vaistai, ypač antibiotikai. Įtakos gali turėti net gausus polivitaminų vartojimas. Vitaminai būsimajai motina reikalingi, bet jei jie su įvairiais priedais (dažais, kvapais, putojantys) ar jų vartojama pernelyg gausiai, jie gali įjautrinti kūdikį. Ypač atsargiai reiktų vartoti B grupės vitaminų.
Mityba nėštumo metu nėra tokia svarbi, bet būsimoji mama (kaip ir vėliau maitinanti) turi žinoti, kad svarbiausia – valgyti labai įvairių maistą – visko, bet po truputį. Negalima per dieną išgerti 3 litrų karvės pieno, suvalgyti kilogramo vienos rūšies vaisių ar kelių šokolado plytelių.
Norint sumažinti kūdikio alergijos tikimybę, nėštumo metu geriau nedirbti darbų, susijusių su dideliu dulkių, cheminių medžiagų kiekiu (pavyzdžiui, nepatartina daryti remonto ir pan.). Didesnis kūdikio alergijos pavojus yra medicinos darbuotojoms, kurios nėštumo metu dirba su antibiotikais, moterims, dirbančioms darbą, susijusį su žiedadulkėmis, kirpyklose ir kitur, kur daug lakiųjų cheminių medžiagų.
Pastaruoju metu kreipiamas labai didelis dėmesys į mamų rūkymą nėštumo metu, tiek tiesioginį, tiek pasyvų (buvimą prirūkytoje aplinkoje), nes šiais atvejais tikimybė, kad vaikas įsijautrins ir sirgs alerginėmis ligomis, yra 45 proc. Ir po vaiko gimimo tėvai neturėtų rūkyti kambariuose, virtuvėje ar tualete.
 

Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – paveldėjimas


Alerginės ligos yra labai paveldimos. Paveldima ne konkreti liga, bet polinkis sirgti alerginėmis ligoms. Didesnė yra mamos įtaka – jei mama yra atopiška, t.y. serga bet kokia alergine liga, tikimybė, kad vaikas bus alergiškas, yra 60 proc., jei alergiškas tėtis – tikimybė 40 proc., o jei alergiški abu tėvai, tikimybė išauga iki 70 proc.
Aiškinantis anamnezę reikia nepamiršti ir senelių bei dėdžių – alergija gali būti paveldėta ir iš jų.
 

Aplinkos, į kurią patenka gimęs kūdikis, įtaka


Ar vaikas taps alergiškas, labai priklauso ir nuo to, į kokią aplinka patenka: kokios sąlygos yra namuose, ar nėra juose pelėsių, erkučių, naminių gyvūnų. Pelėsis butuose – tai blokinių namų ir senų medinių namų problema. Užtenka mažo pelijančio kampelio, ypač miegamajame, ir jis jau gali provokuoti alergines ligas. Senuose mediniuose, „močiučių“ namuose prie to dažnai prisideda katinas, kuris „barsto“ alergenus. O alergiją kelia ne tik katino plaukai, bet ir seilės, pleiskanos. Kaime dažnai alergijos šaltinis būna senos pūkinės pagalvės, kur veisiasi erkutės.


Dėl gyvūnų įtakos alergijai yra keletas nuomonių. Visiems žinoma, kad alergiškiems žmonėms nereiktų laikyti naminių gyvūnų, nes jie sukelia alergiją. Tačiau Vokietijoje bei Austrijoje atlikti tyrimai patvirtina truputėlį kitokį požiūrį. Nustatyta, kad jei su gyvūnu (dar geriau – ne su vienu) susiduriama nuo nėštumo pradžios, alergijos tikimybė sumažėja. Todėl alergiškiems žmonėms, besilaukiantiems vaikelio, geriausia patarti įsigyti gyvūną nėštumo pradžioje, ir ne vieną, o keletą. Taip vaikas, ir per visą nėštumą, ir po gimimo po truputėlį susidurdamas su alergenais, būtų savotiškai nujautrintas. Tik jokiu būdu negalima įsigyti gyvūno iškart gimus kūdikiui ar praėjus keliems mėnesiams po to, nes tokiu atveju tai būtų staigus susidūrimas su alergenu ir padidintų alergijos tikimybę.
Pastebėta, kad pavasarį gimę kūdikiai dažniau tampa alergiški negu gimusieji vėlyvą rudenį ar žiemą todėl, kad jie papuola į didesnę žiedadulkių apsuptį.
 

Kokia alergine liga vaikas sirgs?


Nors visų alerginių ligų provokaciniai veiksniai yra tie patys (erkutės, gyvenančios pataluose, kilimuose, užuolaidose, vaikų žaisluose, dulkės, pelėsiai, naminiai gyvūnai, rūkymas, žiedadulkės), iš anksto niekas negali pasakyti, kokia konkrečiai alergine liga sirgs vaikas, ar sirgs viena iš jų, ar visomis. To negalima nustatyti netgi pagal paveldėjimą – mama gali sirgti, pavyzdžiui, atopiniu dermatitu, o jos vaikui gali būti astma ar kita liga.
Tačiau pastebėta, kad alerginės ligos dažnai pasireiškia viena po kitos – skirtingame amžiuje dažniau sergama skirtingomis ligomis. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiams dažniausiai dažniausia būna alergija karvės pienui, todėl pučia pilvuką, jie viduriuoja, kartais atpila, vemia ir pan. Deja, į tai ne visi atkreipia dėmesį. Tačiau po pirmojo pusmečio pradėjus šerpetoti, raudonuoti veido odai, atsiradus bėrimų visame kūne, diagnozuojamas atopinis dermatitas (arba egzema). Jo aktyviausias laikotarpis yra iki trejų metų. Po to daugeliui vaikų liga visiškai praeina, ir tik nedaugeliui išlieka tikroji egzema.
Pirmų astmos simptomų atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau stipriausiai pasireiškia ikimokykliniame bei jaunesniame mokykliniame amžiuje.
Pirmieji alerginio rinito simptomai retai būna mažam vaikui, daugiausiai jų pradeda atsirasti jau paauglystėje – 10–15 metais.
Tai yra vadinamais „alergijos maršas“ – ligos pasireiškia viena po kitos.
 

Kūdikių sveikatos pagrindas – jų mityba


Labai svarbi kūdikio mityba pirmaisiais gyvenimo metais. Pirmiausia turi reikšmę, ar kūdikis maitinamas mamos pienu, ar mišiniais. Jei kūdikis gauna mamos pieno, tikimybė susirgti atopiniu dermatitu smarkiai sumažėja, nes mamos pienas ne tik pats nekelia alergijos, bet dar ir apsaugo nuo jos.
Turi reikšmę ir papildomi produktai, kurių mama duoda vaikui. Svarbu tai, kada ir kokių buvo duodama. Jei kūdikis gavo daug įvairių kvapnių, dažytų produktų – jogurto, varškės, gėrimų, šokoladinių sūrelių, vėliau tai atsilieps jo sveikatai. Tai, kas labai kvepia ir spalvota, yra su įvairiais papildais, o tai smarkiai skatina alergijos atsiradimą.
Jei vaikas gimęs alergiškoje šeimoje, jam patariama duoti mamos pieno arba hipoalerginių mišinių.
Jeigu kūdikis iš alergiškos šeimos, profilaktiškai rekomenduojama:
•neduoti (net pabandymui) papildomų maisto produktų iki 6 mėnesių,
•gryno karvės pieno – iki 1 metų,
• kiaušinių – iki 2 metų,
•riešutų ir žuvies – iki 3 metų.
Tokiems vaikams reikia labai apgalvotai ir pagrįstai skirti vaistų. Jei vaikas peršalo, sukarščiavo, neduoti iškart antibiotikų, nes yra duomenų, kad ankstyvas antibiotikų vartojimas padidina įsijautrinimo riziką. Patariama vengti ir antipiretikų – temperatūrą mažinti tik tada, kai ji aukštesnė nei 38° C.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai