Gyd. J. Urbštienė:
Dažniausi buitiniai alergenai - tai namų dulkių erkės, knygų dulkės, cheminės medžiagos (riebalų šalinimo priemonės, skalbimo milteliai, šveitikliai, valikliai), dafnijos. Niežėjimas yra vienas svarbiausių odos alerginės reakcijos požymių. Pavyzdžiui, odos niežulį kontakto su alergenu vietoje gali sukelti namų dulkės, skalbimo milteliai ar įvairios buitinės valomosios priemonės. Bendras odos niežėjimas pasireiškia nuolatiniu įvairių, dažniausiai atvirų kūno vietų niežuliu (niežti rankas, padus, veidą), jam būdingi nukasymai (ekskoriacijos), bet odos bėrimų nėra.
Lokalus odos paraudimas gali atsirasti po tiesioginio kontakto su chemine medžiaga - šveitikliu ar skalbimo milteliais. Kontakto vietoje oda parausta, paburksta, atsiranda pūslelių. Kai odos židiniai yra raudoni, pleiskanojantys, griežtų ribų, diagnozuojamas paprastas kontaktinis dermatitas. Nuolat dirginant odą (nenutraukus kontakto su alergenu) odos bėrimai didėja, ir gali išsivystyti odos egzema. Tuomet oda parausta, ją niežti, išberia mazgeliais ir pūslelėmis, joms trūkus, odos paviršius šlapiuoja, bėrimai pasidengia šašais.
Cheminės medžiagos, esančios įvairiose valymo priemonėse, t.y. aerozoliai, oro gaivikliai, valikliai, acetoniniai dažai, gali sukelti odos dilgėlinę. Ūminė dilgėlinė diagnozuojama, kai bėrimas išlieka iki 6 savaičių, o lėtinė dilgėlinė - ilgiau nei 6 savaites.
• Atlikdami namų ruošą būtinai atverkime langus, atidarykime balkonus, o namų dulkes valykime drėgnu būdu ar drėkinamuoju dulkių siurbliu.
• Kad namuose būtų sveikesnė aplinka, kilimus reikėtų siurbti kas trečią dieną.
• Namų dulkių erkės “mėgsta” minkštus pliušinius žaislus, kilimus, dienines užuolaidas, baldų užtiesalus, net 65 proc. jų yra lovoje. Purškalas Milbiol gerai naikina namų dulkių erkes. Šiuo purškalu tinka purkšti lovos čiužinį, minkštuosius baldus, antklodes.
• Atliekant įvairius valymo darbus būtina mūvėti storesnes gumines pirštines su medžiaginio audinio pamušalu. Sintetinės pirštinės netinka.
• Valant keramines plyteles, langus su aerozoliniais valikliais reikėtų saugotis, kad lašelių nepatektų ant odos, į akis, todėl purkškime per ištiestos rankos atstumą.
• Pirkime skalbimo miltelius, kuriuose nėra aromatinių medžiagų, dažų ir detergentų, - tai natūralus lietuviškas skalbiklis Ringuva, skalbimo milteliai Neutral, taip pat skalbiamosios priemonės vaikiškiems drabužėliams.
• Stenkitės skalbti ne rankomis, o tik automatine skalbimo mašina.
Gyd. F. Dankšienė:
Buitiniai alergenai, tokie kaip cheminiai dirgikliai, namų dulkės, labiau veikia būtent sausą, sudirgusią odą. Todėl prieš atlikdami įvairius namų ruošos darbus pasirūpinkime, kad mūsų oda nebūtų sausa. Patarčiau naudoti maitinamuosius kremus, tinkančius jautresnei odai, t.y. Essex, Excipial, Eucerin ir kt. Drėkinkime odą losjonu, kremu, kurių sudėtyje yra šlapalo rūgšties. Odą drėkinti reikėtų iš karto nusiprausus. Renkantis odos minkštinamąją priemonę reikėtų atkreipti dėmesį į šlapalo rūgšties kiekį. Jautresnei odai reikėtų skirti kremą ar tepalą su mažesniu šlapalo procentu. Tarp sausos odos priežiūrai skirtų priemonių reikėtų paminėti Dermobaza ir Cutibaza. Dermobaza pagrindą sudaro baltasis vazelinas. Šis tepalas gana riebus, todėl tinka labai jautriai odai, kuri linkusi trūkinėti ir rausti. Cutibaza pagrindą sudaro skystasis parafinas. Į kremo sudėtį įeina 0,2 g šlapalo rūgšties. Cutibaza yra pusriebis, greitai susigeriantis, bekvapis, nedirginantis odos kremas. Abu kremai tinka veido odos priežiūrai, juos galima naudoti kaip makiažo pagrindą.
Gyd. J. Urbštienė:
Pajutę niežėjimą ar atsiradus pirmiesiems odos alergijos simptomams (paraudimui, patinimui), pirmiausia odą gerai nuplaukime vėsiu tekančiu vandeniu ir patepkime hormoniniu tepalu nuo uždegimo, t.y. Celestoderm, Elocon, Advantan, Cutivate ir kt. Jums tinkamą preparatą paskirs gydytojas. Preparatai tepami du kartus per dieną - ryte ir vakare.
Jei odos paraudimas nepraeina, rekomenduojama du kartus per dieną dėti kambario temperatūros ramunėlių, laukinės našlaitės ar ąžuolo žievės nuovirų kompresus. Juos laikykime 10-15 minučių. Tada patepkime hormoniniu tepalu. Jei liga atkakli ir nepasiduoda vietiniam gydymui, skiriama antihistamininių preparatų Altiva, Kestine, Aerius, Claritine ir kt. Vaistų geriama vieną kartą per dieną, tuo pačiu laiku.
Ligai rimstant odą būtina tinkamai prižiūrėti - hormoninius tepalus pakeisti emoliantais, pavyzdžiui, Essex kremu.
Gyd. F. Dankšienė:
Svarbiausia sąlyga - vengti tiesioginio kontakto su alergenu, nes žmogus lieka jam jautrus visą likusį gyvenimą. Jei nepašalinsime to alergeno, nepadės joks gydymas. Pastebėta, kad greičiau įsijaudrina gimusieji šiltu metų laiku.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiaupavasariui atėjus ne vienam žmogui šis metų laikas tampa periodu, kuris, norisi, ...
Skaityti daugiauJau pavasaris. Akį ima džiuginti žibutės, „kačiukai“, kurie neretą žiedadulkėms jautresnį pilietį ima ir pravirkdo, slogą sukelia, o kai kuriuos net raudonom dėmėm išmėto. Tai – alergija, o su ja kovojančių, kaip žinoma, šiltuoju metų laiku padaugėja. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau močiutės žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi? ...
Skaityti daugiaukas sukelia akių alergiją? alergija - tai viena iš padidėjusio jautrumo...
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad šis amžius – alerginių ligų epidemijos amžius. Alergologai yra paskelbę, kad po 10 metų kas trečias ketvirtas vaikas sirgs kokia nors alergine liga. Manoma, kad 2015–2020 m. pasaulyje 50 proc. suaugusiųjų bus alergiški. Pastebėta, kad kuo šalis labiau į Vakarus, tuo sergančiųjų alergijomis daugiau. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad alergiškų vaikų ir pas mus vis daugėja. Vieni jau gimsta alergiški, įsijautrinę dar motinos įsčiose, kiti tampa alergiški gimę. Kas tai lemia ir ką galima padaryti, kad kūdikio alergijos tikimybė būtų kuo mažesnė?...
Skaityti daugiauKas trečias planetos gyventojas kenčia nuo įvairių alergijos formų. Deja, bet artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja išsivadavimo nuo jų: priešingai, manoma, kad greičiau nei po 15 m. nuo įvairių alergijos formų ir bronchų astmos gali kentėti daugiau nei pusė planetos gyventojų. ...
Skaityti daugiauPirmieji alergijos požymiai dažniausiai atsiranda jau ankstyvojoje vaikystėje. Tyrimų duomenimis, Europoje alerginėmis ligomis serga apie 20–30 proc. vaikų. Kokios priežastys lemia alergines ligas? Planuojant kūdikį bei nėštumo metu tėvams kyla daug klausimų, ypač jei yra rizika susilaukti alergiško kūdikio. Ar įmanoma šios ligos išvengti? Susilaukus alergiško kūdikio, klausimų kyla dar daugiau. Apie vaikų alergiją, priežastis, simptomus, jų kaitą, prevencines priemones bei gydymą kalbamės su Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Nemira Vaičiulioniene....
Skaityti daugiauEidami miesto gatvėmis mėgaujamės saulės spinduliais, šildančiais ne tik kūnus, bet ir sielas. Deja, yra žmonių, kuriems ta pati saulė kelia ne malonumą, bet baimę. Saulei alergiškiems žmonėms, ilgiau pabuvusiems saulėje, išberia odą, atsiranda raudonų dėmių su smulkiais spuogeliais ar skysčio pripildytų niežtinčių pūslių. Apie alergiją saulės spinduliams kalbamės su Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos doktorante dermatovenerologe Vesta KUČINSKIENE....
Skaityti daugiauVasara – toks metas, kai kiekvienas nori šiek tiek atsipalaiduoti, šiek tiek pavalgyti, šiek tiek išgerti... Jei dėl tokio „aktyvaus“ poilsio suskausta pilvą, – nieko tokio, galima išgerti vaistų nuo skausmo, tabletę kitą, trečią... Ryte skauda galvą? Nieko, dar viena tabletė nepakenks... Juk nepakenks? Ir čia vieną rytą priėjus prie veidrodžio pastebi, veidas kažkodėl geltonas... Kaip apsaugoti kepenis, sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas gydytojas gastroenterologas profesorius Limas KUPČINSKAS....
Skaityti daugiauPastaruoju metu alerginių ligų vis daugėja. Dažniausios iš jų: atopinis dermatitas, neurodermitas, alerginė sloga, šienligė, alerginės kilmės bronchitas, bronchinė astma, dilgėlinė, patinimai, paburkimai ir kt. Ar įmanoma šių ligų išvengti? Kaip turėtų maitintis būsimos mamos, kad jų kūdikių nekamuotų alergija? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Alergologijos centro, įsikūrusio Vilniuje, Antakalnio g. 124, gydytoja Nemira VAIČIULIONIENĖ....
Skaityti daugiauPasibaigė paskutinė darbo diena ir PAGALIAU prasidėjo atostogos. Beliko tik susikrauti lagaminus, palikti kaimynei raktus, kad gėlytės nesijaustų tarsi dykumoje, ir, nusitvėrus laimingus kelionės bilietus, keliauti ten, kur skaičiukų ir kitokių gudrybių prigrūsta galva paprasčiausiai nereikalinga. Akimirkai sustokite: galite pamiršti paplūdimo rankšluostį, galite nepasiimti šiltesnių drabužių, bet vaistų nuo alergijos pasiimkite. Dėl viso pikto....
Skaityti daugiauVilniaus universiteto Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedros doc. Algimantas VINGRAS Vabzdžių įgėlimai daugumai suaugusiųjų ir vaikų – tik neilgai trunkantis nemalonumas. Tačiau vienas iš 250 įgeltų žmonių reaguoja alergiškai. Alerginė reakcija atsiranda, kai organizmas jau yra įsijautrinęs vabzdžių nuodams, t.y. įkandimai pasikartoja. Reakcijos stiprumas nepriklauso nuo į organizmą patekusio nuodo kiekio....
Skaityti daugiauMokslininkai alergiją jau vadina šio amžiaus rykšte. Alergiškų žmonių vis daugėja. Šia liga serga apie 10–20 proc. žmonių, o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių pasitaiko net 20–40 proc. asmenų. Medikai sako, kad, jei išmoktume kontroliuoti savo sveikatos būklę, galėtume jaustis daug sveikesni. Kaip tai padaryti, klausiame gydytojos alergologės Astos BUDĖNIENĖS. ...
Skaityti daugiauDevynioliktajame amžiuje Charles Blackley nustatė, kad šienligę sukelia augalų žiedadulkės. Ilgainiui medicinos literatūroje atsirado terminas „polinozė“ (lot. pollinosis), kuris nusako ligos priežastį (žodis „pollen“ reiškia žiedadulkė). Nors alergiją sukelia įvairių augalų žiedadulkės, iki šiol dažnai apie alergišką žiedadulkėms žmogų sakoma, kad jis serga šienlige. ...
Skaityti daugiauBuityje neretai tenka susidurti su įvairiomis cheminėmis medžiagomis (skalbikliais, valikliais ir kt.), kurios dirgina odą ir dažnai sukelia alergiją, tad nuo jų saugantis rekomenduojama mūvėti gumines pirštines. Deja, dalies žmonių jos neapsaugo ir net pačios gali pabloginti būklę. Nesusidūrus sunku patikėti, tačiau dalis žmonių (apie 0,1 proc. gyventojų ir apie 3-10 proc. sveikatos priežiūros įstaigų personalo) kenčia nuo alergijos lateksui (šios medžiagos yra gaminiuose iš gumos). Jei kontaktuojant su guminėmis pirštinėmis, prezervatyvais, balionais, kūdikių žindukais ar kitais gaminiais, kurių sudėtyje yra gumos, pasireiškia alerginė reakcija, vadinasi, gali būti alergija lateksui. ...
Skaityti daugiauPavasarį, sušilus orams, plačiau atveriame langus ir aktyviai užsiimame namų ruoša. Kruopščiai tvarkome kambarius, iš visų kampelių valome dulkes, skalbiame užtiesalus, šveičiame plyteles... Kaip sėkmingai tvarkytis buityje, kad išvengtume alergenų bei nepageidaujamo odos sudirginimo? Apie tai kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene ir gydytoja dermatovenerologe Felicija Dankšiene. ...
Skaityti daugiau