Vaikų alergija: priežastys, simptomai, metamorfozės

Pirmieji alergijos požymiai dažniausiai atsiranda jau ankstyvojoje vaikystėje. Tyrimų duomenimis, Europoje alerginėmis ligomis serga apie 20–30 proc. vaikų. Kokios priežastys lemia alergines ligas? Planuojant kūdikį bei nėštumo metu tėvams kyla daug klausimų, ypač jei yra rizika susilaukti alergiško kūdikio. Ar įmanoma šios ligos išvengti? Susilaukus alergiško kūdikio, klausimų kyla dar daugiau. Apie vaikų alergiją, priežastis, simptomus, jų kaitą, prevencines priemones bei gydymą kalbamės su Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Nemira Vaičiulioniene.
 

Kas tai yra alergija?


Alergijos (graikų kalba allos – kitas, ergeia – veikimas) terminą 1906 m. pasiūlė austrų vaikų gydytojas Klemensas Johanas Pirke. Alergija – nenormali asmens imuninės sistemos reakcija į medžiagas ar veiksnius, kurie paprastai gerai toleruojami ir laikomi nepavojingais asmens sveikatai. Šios alergizuojančios medžiagos ar veiksniai yra vadinami alergenais. Alergija atsiranda dėl to, kad įprastinėms toleruojamoms medžiagoms ar veiksniams pradeda gamintis antikūnai, kurie vadinami imunoglobinais E. Laikotarpis tarp alergeno patekimo į organizmą ir antikūnų pasigaminimo vadinamas įsijautrinimo, arba sensibilizacijos, laikotarpiu. Kai organizme susidaro pakankamas kiekis antikūnų ir vėl pakartotinai į organizmą patenka tas pats alergenas, įvyksta alerginė reakcija.
 

Kokios priežastys lemia polinkį į alergiją?


Tyrimais nustatyta, kad polinkis į alergiją yra paveldimas. Jei vienas iš tėvų alergiškas, tikimybė susirgti alerginėmis ligomis padidėja iki 40–50 proc., o jei abu, – net iki 70–80 proc. Net jei vaiko tėvai neturi polinkio į alergiją ir neserga alerginėmis ligomis, bet serga giminaičiai, vaiko polinkis sirgti alerginėmis ligomis išauga iki 30 proc. Postūmį pasireikšti alergijai duoda ir išoriniai veiksniai, ypač aplinkos užterštumas, netaisyklinga mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų, vitaminų vartojimas. Labai dažnai alergijos priežastimi tampa buitiniai alergenai, esantys namų aplinkoje: namų dulkės, mikroskopinės erkės, naminių gyvūnų kailio plaukai, paukščių plunksnos, jų pleiskanos, seilės, taip pat tarakonai, įvairūs mikroskopiniai grybai, pelėsiai. Alergines reakcijas dažnai sukelia žolių, piktžolių, medžių žiedadulkės ir sezoninių mikroskopinių grybų sporos, geliančių vabzdžių nuodai. Vaikams, kurie alergiški žiedadulkėms, vien nuo medaus ar gėlių kvapo gali atsirasti sloga, bėrimų, pabrinkti veidas. Rasos, lietaus drėgmė, saulė alergijos poveikį gali dar labiau sustiprinti. Alergenų taip pat yra buitinės chemijos priemonėse, kosmetikoje, audiniuose, žaisluose. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad alergenų poveikį sustiprina teršalai: dujos, tabako dūmai, dulkės. Vaikams alergiją dažniausiai sukelia kai kurie maisto produktai, svarbiausieji jų – karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvis, soja, riešutai, vėžiagyviai.


 

Kokiomis prevencinėmis priemonėmis nėštumo metu galima užkirsti kelią sirgti alerginėmis ligomis kūdikiui?


Išsivysčiusiose šalyse alerginių ligų profilaktika prasideda dar tik planuojant nėštumą, jei vienas iš tėvų serga alerginėmis ligomis. Tėvai, kurių ligų istorijos liudija apie galimą polinkį į alergiją, priklauso rizikos grupei, todėl rizikos grupei priskiriamas ir būsimasis kūdikis. Jei giminėje yra žmonių, kurie turi polinkį į alergiją, apie galimą riziką tėvai turi pagalvoti kuo anksčiau ir apie tai informuoti gydytoją. Šiais atvejais, atsižvelgiant į alergijos rūšį ir formą, reikėtų atsakingai planuoti nėštumą, numatyti gimdymo laiką (ypač sergant šienlige). Tyrimai rodo, kad net ir tose šeimose, kuriose nėra ir niekada nebuvo alergiškų žmonių, vaikas gali būti alergiškas.
Jei būsimoji mama alergiška, tai nuo pirmųjų nėštumo dienų turėtų saikingai vartoti produktus, kurie dažniausiai sukelia alergines reakcijas: karvės pieną, kiaušinius, šokoladą, riešutus, žuvį, kakavą, citrusinius vaisius. Labai svarbu, kad nėščia moteris neturėtų vieno mėgstamo produkto, nes dažnai gimęs kūdikis būna įsijautrinęs tam produktui. Nėščioji privalo saikingai vartoti nėščiosioms skirtus vitaminus, kurie vis dažniau tampa kūdikio alergijos priežastimi. Derėtų įsiminti, jog vitaminai – tai irgi vaistai, kuriuos reikėtų rinktis atsakingai, ir geriau vartoti atskirais kursais arba stengtis natūraliai su maistu gauti kuo daugiau vitaminų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dar įsčiose būdamas kūdikis įsijautrina alergiją sukeliančioms medžiagoms arba veiksniams. Ypač pavojingi pirmieji trys ir penktas–septintas nėštumo mėnesiai, kai vaisiaus reaktyvumas alergenams ypač didelis.
Jei būsimasis tėtis alergiškas, pirmiausia reikia atsižvelgti į alergijos rūšį ir formą, kokiems alergenams yra jautrus. Būsimai mamai reikėtų vengti tų alergenų, kurie sukelia alergijos reakcijas vyrui. Jei vyras alergiškas tam tikriems maisto produktams, tai juos vartoti saikingai, jei žiedadulkėms, tai vengti dažnų pasivaikščiojimų lauke.
Esant alergijos rizikai kūdikiui, derėtų pasirūpinti ir namų aplinka: pašalinti kilimus, medžiagines užuolaidas, pakeisti pūkinę patalynę sintetine, pagalves, čiužinius apvilkti dulkėmis nelaidžiais užvalkalais. Stengtis, kad kambariuose būtų mažesnė oro drėgmė ir temperatūra.
 

Kokie pirminiai simptomai rodo, kad kūdikis gimė alergiškas?


Gimus vaikui pirmiausia išryškėja virškinimo sutrikimo simptomai. Pirmųjų alergijos simptomų atsiranda pradėjus kūdikiui duoti mišinukų, vėliau – karvės pieną. Kūdikiui prasideda pilvuko skausmai, atpylimas, viduriavimas ir vėmimas. Kūdikių fermentinė sistema nėra visiškai susiformavusi, į kraują patenka ne visai suskaldytas baltymas, kuris ir būna alergijos priežastis. Kartais alergija maistui pasireiškia ir tik krūtimi maitinamam kūdikiui, nes alergenai per motinos pieną patenka į kūdikio organizmą. Jei vaikas alergiškas, tuomet apie 2–3 gyvenimo mėnesį pasireiškia odos simptomai: bėrimai, pleiskanojimai, patinimai, odos niežulys. Kūdikio skruostai pasidaro šiurkštūs, grublėti, atsiranda niežtinčių raudonų spuogelių, šašiukų. Bėrimas gali išplisti ant pilvuko, nugarytės, rankyčių ir kojyčių, užpakaliuko, dažniausiai ant tiesiamųjų odos paviršių, tik vėliau bėrimo pobūdis keičiasi – labiau beria kūno lenkmenis. Apie 6–12 gyvenimo mėnesį pasireiškia kvėpavimo takų simptomai: atsiranda slogos, sausas kosulys, dusulio priepuoliai. Vaikas jautriai reaguoja į infekcijas, aplinkoje esančius alergenus. Tad susidaro tokia alergijos seka: virškinimo sutrikimai, odos bėrimai ir galiausiai kvėpavimo takų ligos. Žinoma, jei vaikas atpila, viduriuoja, yra pabertas, jam pasireiškia sloga ar kosulys, tai nebūtinai gali būti alergija. Šių simptomų atsiradimas, jų intensyvumas labai priklauso nuo imuninės sistemos nesubrendimo, turi daug įtakos infekcinės ligos. Todėl ar tai tikrai alergija reikia įrodyti tyrimais.
 

Kaip kinta alergijos simptomai vaikui augant?


Maždaug 3–4-siais gyvenimo metais, kai imuninė sistema truputį subręsta, apie 80 proc. vaikų išnyksta alergijos kai kuriems maisto produktams simptomai. Tačiau rečiau pasitaiko, kad vaikas išaugtų iš alergijos žemės riešutams ar vėžiagyviams. Dažniausiai diagnozuojama alergijos maistui forma – atopinis dermatitas, kuris pasireiškia tarp 2 ir 4 mėnesių ir iki 2–3 metų išnyksta. Bėrimo atsiradimas, jo intensyvumas ir išnykimas labai priklauso tiek nuo kūdikio, tiek nuo žindančios mamos suvalgyto maisto, vėliau – nuo vaiko mitybos, patekusių infekcijų. Jei kūdikiui buvo nustatyta alergija karvės pienui, tyrimai turėtų būti kartojami, o ligoninėje atliekami provokaciniai testai.
Dažniausiai kūdikiai būna alergiški namų dulkių erkėms ir naminių gyvūnėlių išskiriamiems alergenams. Tačiau jei vyresnį vaiką dažnai vargina pasikartojančios kvėpavimo organų infekcijos, kurių metu jis kvėpuoja švokšdamas ir dūsta, galima įtarti, kad jis serga astma. Tyrimais nustatyta, kad 50–80 proc. vaikų šia liga suserga mažesni nei 5 metų. Bronchų astma gali būti įvairaus sunkumo. Negydomos ligos eiga sunkėja, o gydoma liga visai gali atslūgti, simptomai sumažėti ar net išnykti. Alergijos simptomai sustiprėja vaikui žaidžiant šaltame ir drėgname ore, pradėjus siausti virusinėms infekcijoms. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mėgsta judrius žaidimus, todėl fizinis aktyvumas tampa svarbiu alergiją, ypač astmą, provokuojančiu veiksniu.
Nuo alerginės slogos kenčia apie 10–20 proc. jaunesniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų ir apie 20–40 proc. paauglių bei jaunuolių. Vaiko sveikata paprastai pablogėja namuose, uždarose patalpose, alergines reakcijas išprovokuoja įvairūs nespecifiniai aplinkos veiksniai ir dirgikliai (pvz., tabako dūmai, vaistai, maisto priedai). Šienlige (sezonine alergine sloga) dažniausiai serga paaugliai ir jaunuoliai, tačiau gali sirgti ir maži vaikai, įsijautrinę kai kurių augalų žiedadulkėms. Neretai kartu atsiranda ir alerginio akių uždegimo požymių: ašaroja, parausta akys, jas niežti.
 

Kas svarbiausia prižiūrint ir gydant alergišką vaiką?


Prižiūrint alergišką kūdikį svarbiausia konsultuotis su gydytoju pediatru ir gydytoju alergologu. Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkesnis gydymas. Žinoma, reikšminis kriterijus – ligos sunkumo laipsnis. Nuo 2 metų amžiaus vaiką galima išsamiai ištirti, nustatyti alergiją sukeliančias priežastis, alergijos formą, sunkumo laipsnį. Atopinio dermatito gydymo eiga yra sunkesnė, todėl rekomenduojama nuolat konsultuotis tiek su gydytoju alergologu, tiek su gydytoju dermatologu. Bet kuriuo alergijos atveju – esant ir lengvam, ir vidutiniam, ir sunkiam alerginiam odos uždegimui, pirmiausia reikia rinktis įvairius tepamuosius preparatus, kurių rūšių tikrai daug. Visus vaistus reikia rinktis konsultuojantis su specialistu, dėl šalutinio jų poveikio visada patartina naudoti kuo silpnesnius ir kuo trumpesnį laiką. Jeigu tepalų neužtenka, specialistai parenka ir paskiria kitų preparatų.
Atsiranda vis tobulesnės metodikos ir saugūs preparatai. Visiems vaikams, ypač kūdikiams, labai svarbi aplinka, kurioje vaikelis auga. Maitinanti mama turi daug dėmesio skirti savo mitybai, vėliau – vaiko mitybai.
Mokytojai ir vaiko draugai taip pat turėtų žinoti apie vaiko alergiją. Alergija pažeidžia ne tik fizinę, bet ir psichinę bei socialinę vaiko ir jo šeimos gerovę. Sergančių vaikų imuninė sistema silpnesnė nei bendraamžių, todėl jie linkę dažniau sirgti peršalimo ligomis. Alerginėmis ligomis sergantys vaikai taip pat yra ir emociškai jautresni, jaučia diskomfortą, kad jiems kažko negalima. Todėl sergantis vaikas turi nuolat jausti artimųjų paramą. Auklėtojams, mokytojams, vaiko draugams derėtų paaiškinti, kad alergija nėra užkrečiama.
 

Ką turėtų žinoti tėvai, auginantys alergišką vaiką?


· Vykstant pas gydytoją ar į ligoninę, tėvai privalo turėti atžymas apie alergiją.
· Namuose rekomenduojama nenaudoti pūkinės, plunksninės patalynės, kailinių apklotų. Skalbiant patalynę ir vaiko drabužius, nenaudoti dirginančių ir alergizuojančių skalbiklių. Vaiko kambaryje neturi būti kilimų, pliušinių žaislų, medžiaginių užuolaidų, kuo mažiau kambarinių augalų. Namų dulkes valyti drėgna arba elektrostatine šluoste, dažnai plauti grindis knygas laikyti uždarose lentynose.
· Namuose nerūkyti, neleisti vaiko į prirūkytas patalpas. Tyrimų duomenimis, lyginant rūkančių ir nerūkančių tėvų vaikus, pastebėta, kad rūkančių tėvų vaikams du kartus dažniau vystosi alergija gyvūnų vilnai ir net 50 proc. dažniau rūkančių tėvų vaikai serga alergija maistui.
· Dažnai pabrėžiama, jog sergant alergija nerekomenduojama laikyti naminių gyvūnų bei vengti kontaktų su jais. Tačiau Miuncheno Nacionalinio aplinkos higienos centro atlikto tyrimo duomenys rodo, jog šuns buvimas namuose net 50 proc. sumažina alergijos vystymosi tikimybę vaikui.
· Alergiją sukėlusių vaistų vaikas privalo vengti visą gyvenimą. Labai svarbu, kad tėvai žinotų vaisto, kuris sukėlė alergiją, pavadinimą.
· Sergančiojo alerginėmis odos ligomis vaiko odą kasdien drėkinti tam tikromis odą minkštinamosiomis priemonėmis, nenaudoti kvapiųjų priemonių. Vaiką rengti lengvesniais drabužiais, kad jis neprakaituotų. Atopiniu dermatitu sergančiam vaikui netinka vilnoniai ir sintetiniai drabužiai. Jei alerginių odos ligų priežastis – maistas, tuomet būtina kontroliuoti, kad vaikas nevalgytų alergizuojančių maisto produktų. Dažniau karpyti sergančio vaiko nagus, kad jis nenusikasytų bėrimų ir nepatektų infekcija.
· Jei vaikas alergiškas vabzdžių įgėlimams, reikėtų kreiptis į gydytoją alergologą, jis skirs reikiamus tyrimus, patars, pamokys, kaip suteikti reikiamą pagalbą įgėlus vabzdžiui, išrašys vaistų, nurodys, kaip juos vartoti. Ruošiantis vasarai, būtina įsigyti vabzdžius atbaidančių preparatų.
· Jei vaikas alergiškas žiedadulkėms, rekomenduojama vengti augalų, kurie sukelia alergiją, vengti iškylų į gamtą, kuo mažiau būti lauke, ypač saulėtą vėjuotą dieną po vidurdienio. Namuose laikyti uždarytus langus ir duris, kambarius vėdinti geriausia po lietaus. Gydytojai rekomenduoja sekti augalų žydėjimo kalendorių.
· Jei vaikas serga bronchų astma, tai visuomet privalo su savimi turėti skubios pagalbos bronchus plečiančių ir kvėpavimą lengvinančių vaistų, žinoti, kaip juos vartoti.
· Rekomenduojama rašyti dienyną, kuriame būti žymimi vaiko alergijos požymiai, vartojami vaistai, jų dozės, taip pat kaip vaikas toleruoja gydymo procesą.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai