Viso pasaulio mokslininkus domina šių ligų išsivystymo priežastys, atliekama daugelis mokslinių tyrimų. Tik šių tyrimų dėka galime geriau suprasti ligą: jos priežastis, eigą, pasekmes. Tai leidžia sukurti naujus sėkmingus šių ligų gydymo būdus. Tik naujausių mokslo pasiekimų gydytojų ir pacientų bendradarbiavimo dėka galime teigti, kad kvėpavimo takų alergija – įveikiama.
Atvėsus orams, dažnas iš mūsų ištisas dienas praleidžiame uždarose patalpose: darbe ir namuose. Jose gausu namų dulkių erkių – mažų, be mikroskopo nematomų voragyvių (1 pav.). Šių erkių gausu patalpose, kur minkšti baldų apmušalai ir kilimai sudaro idealią aplinką joms gyventi. Namų dulkių erkių sukeltų alerginių ligų simptomai lengvai gali būti atpažinti kiekvieno. Čiaudulys, nosies niežėjimas ar sutrikęs kvėpavimas gali būti nuolatinės alerginės slogos požymiai. Kartu dažnai rausta, niežti ir ašaroja akys. Nemažai žmonių kenčia ir namų dulkių erkių sukeltos alerginės astmos simptomų – dusulio ar kosulio.
Lietuvos gydytojai taip pat pastebi kasmet sparčiai augantį sergamumą šiomis ligomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojai pulmonologai, alergologai ir klinikiniai imunologai kartu su laboratorinės medicinos specialistais tiria šių ligų priežastis, ieško naujų ligos diagnostikos ir gydymo būdų. Šiais metais bendradarbiaudami su Lietuvos mokslų taryba ir dalyvaudami programoje „Lėtinės neinfekcinės ligos“, mokslininkai atliko alerginių kvėpavimo ligų vystymosi tyrimą. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIG-18/2010). Šio tyrimo metu nustatytas pakitęs uždegimo ląstelių (eozinofilų, neutrofilų, limfocitų) veikimas sergantiesiems alergine sloga ir astma. Taip pat reikia pabrėžti, kad uždegimo požymiai kraujyje sergantiesiems alergine apatinių kvėpavimo takų liga – astma, yra ryškesni, palyginti su sergančiaisiais alergine sloga.
Kai kada varvanti, niežtinti nosis ir čiaudulys primena paprastą peršalimą. Tačiau jei simptomai užsitęsė keletą savaičių, galima įtarti alerginę slogą. Ši liga diagnozuojama paprastai – užtenka papasakoti savo ligos simptomus gydytojui ir atlikti alerginius odos testus ar specialius kraujo tyrimus. Jei šie simptomai yra ryškūs ir varginantys, jei atsirado dusulys ar kosulys, turite nedelsdami kreiptis į gydytoją.
Namų dulkių erkių alergenai ir pakitusi imuninės sistemos reakcija į juos sukelia ligą. Vyksta sudėtingos reakcijos, kuriose dalyvauja daugelis imuninės sistemos veikėjų – ląstelės ir baltymai, vadinami antikūnais. Pakartotinai įkvėpus alergeno imuninė sistema reaguoja sukeldama imuninį atsaką ir atsiranda ligos simptomų nosyje ar plaučiuose. Nuolatinis ar dažnas alergeno patekimas į kvėpavimo takus sukelia ilgalaikį arba lėtinį alerginį uždegimą. Daugelis aplinkos veiksnių taip pat gali pabloginti ligos eigą. Tai tabako dūmai, aplinkos užterštumas, automobilių išmetamosios dujos, aštrūs kvapai.
Dažniau alerginėmis ligomis serga tie asmenys, kurių artimi giminaičiai taip pat kentėjo nuo alerginės ligos. Jei jau nuo ankstyvo amžiaus aplinkoje gausybė alergenų, susirgti alergine liga yra didelis pavojus. Reikia pastebėti, kad šiomis ligomis dažniausia suserga vaikai ir jaunuoliai. Jos retai kada pasideda vyresniame amžiuje.
Tai yra pagrindinis ligos gydymo ir profilaktikos metodas, leidžiantis išvengti alerginės ligos pasireiškimo ar paūmėjimo. Visi sergantieji alerginėmis kvėpavimo takų ligomis, kurias sukelia namų aplinkos alergenai, turi kruopščiai tvarkyti namų aplinką:
• vengti baldų su medžiaginiais apvalkalais, kuriuose galėtų kauptis namų dulkių erkės, ir dulkes kaupiančių užuolaidų;
• valyti sienas, medinių baldų paviršius ir grindis šlapia šluoste;
• ant grindų tiesti tik tokius kilimėlius, kuriuos būtų galima skalbti;
• naudoti sintetinę patalynę, ją kas keletą mėnesių skalbti aukštesnėje nei 60ºC temperatūroje;
• neturėti minkštų, pliušinių žaislų;
• naudoti dulkių siurblius su vakuuminiais filtrais ir valyti namus keletą kartų per savaitę;
• jei tvarkant namus dulkės sukelia simptomus, dėvėti kaukę;
• patogu turėti nebrangius čiužinius ar patalynę ir keisti juos kas pusmetį;
• dažnai vėdinti kambarius;
• palaikyti vėsų ir sausą orą patalpose;
• namuose nerūkyti, nekvėpinti.
Medikamentų alerginėms kvėpavimo takų ligoms gydyti yra įvairių – vartojamų per burną, lašinamų į akis, purškiamų į nosį ir įkvepiamųjų. Tai antihistaminini vaistai, kurie sumažina alergijos simptomus, gliukokortikoidai, kurie mažina kvėpavimo takų uždegimą, taip pat leukotrienų receptorių blokatoriai, kromonai, bronchus plečiantys ir dusulį sumažinantys vaistai.
Modernus ir veiksmingas alerginių kvėpavimo takų ligų (alerginės slogos ir astmos) gydymas yra alergenų specifinė imunoterapija. Gydant šiuo būdu mažinamas žmogaus jautrumas alergenui, palaipsniui keičiant organizmo imuninį atsaką ir užtikrinant toleranciją alergenui. Šis gydymo būdas sumažina ar pašalina alergijos požymius, jau per pirmuosius gydymo metus sumažina vaistų nuo alergijos vartojimo poreikį, neleidžia atsirasti kitoms alergijoms, neleidžia alerginiam rinitui progresuoti iki astmos. Toks gydymas trunka 3–5 metus, o jo teigiamas poveikis užtrunka net iki 10 metų baigus gydymą. Taip gali būti gydomi ir vaikai, ir suaugusieji. Gydymą specifine imunoterapija skiria gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas.
Norint įveikti alergines ligas, reikalingos žinios apie jas. Klinikiniai stebėjimai ir moksliniai tyrimai leidžia geriau suprasti jų kilmę ir sudaro sąlygas naujų, efektyvesnių gydymo metodų pritaikymui. Bendradarbiaujant mokslininkams, gydytojams ir pacientams galima daugiau sužinoti apie ligą, išmokti ją valgyti, išvengti komplikacijų ir pagerinti sergančiųjų alerginėms ligomis gyvenimo kokybę.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauNosies plovimo nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Kuo gali būti plaunama nosis? Kokia nosies plovimo nauda? Apie tai sužinosite šiame straipsnyje, kuriame nosies higienos nauda aptarta trumpai ir aiškiai. ...
Skaityti daugiauAlerginių susirgimų visame pasaulyje nepaliaujamai daugėja. Pavydžiui, dar prieš 100 metų šienlige (sezoniniu alerginiu rinitu arba polinoze) sirgo daugiausiai 10 procentų Europos gyventojų, tačiau šiandien šis skaičius išaugęs apie pusantro karto arba netgi dvigubai. Tai reiškia, kad šiandien polinozės paplitimas Europoje itin didelis ir ja sirgti gali net iki 20 procentų asmenų (maždaug kas penktas gyventojas). Vis dėlto jei ši liga diagnozuojama laiku ir ji tinkamai kontroliuojama, tikrai galima gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengti gyvenimo kokybės suprastėjimo ir sunkesnių komplikacijų išsivystymo. Pakalbėkime apie alerginio rinito žalą vaikams, nosies plovimo naudą ir specifinę imunoterapiją....
Skaityti daugiauKeletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...
Skaityti daugiauŠiltojo sezono alergijos – bene dažniausiai pasitaikantys alerginiai susirgimai, kuriais skundžiasi pacientai. Vienas stipriausių gamtos antigenų, sukeliančių imunologines reakcijas akių junginėje ir nosies gleivinėje yra augalų žiedadulkės. Pakalbėkime apie gana plačiai paplitusią ligą – alerginį rinokonjunktyvitą arba alerginę slogą, kuriuos plačioji visuomenė dažniausiai vadina šienlige. Kokios šių susirgimų priežastys? Kaip jie diagnozuojami? Ką daryti, kad gyventi su šia liga būtų lengviau?...
Skaityti daugiauIr vėl pavasaris. Ir vėl kamuoja akių niežulys, čiaudulys, padidėjusi nosies išskyrų sekrecija ir kiti nemalonūs simptomai? O galbūt alerginis rinokonjunktyvitas vargina ištisus metus ir dėl to labai kenčia Jūsų gyvenimo kokybė? Ar žinojote, kad dieninį mieguistumą, nuovargį ir silpnumą gali sukelti ne tik pati alergija, bet ir jos gydymui skirti vaistai? Tad pakalbėkime apie tai, kas svarbu – kas yra alerginis rinokonjunktyvitas, kokie įprasčiausi jo simptomai, kas galėtų padėti su juo kovoti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vaistus, skirtus palengvinti simptomus....
Skaityti daugiauKartais gali atrodyti, kad mažylį užklupo tik nekalta slogytė, tačiau ar kada susimąstėme, kad jam tai gali būti bene didžiausia bėda? Ir kuo vaikas mažesnis, tuo jam sloga gali būti „didesnė“, mat visai maži vaikai dar nemoka kvėpuoti per burną. Įsivaizduokite, jei negalėtume kvėpuoti nei per burną, nei laisvai kvėpuoti per nosį – kaip dėl to jaustumėtės? Tad pakalbėkime apie rinitą ir tai, kaip reikėtų jį gydyti. ...
Skaityti daugiaupavasariui atėjus ne vienam žmogui šis metų laikas tampa periodu, kuris, norisi, ...
Skaityti daugiauŠiandien apie alergijas kalbame dažnai – anksčiau ne taip dažnai pasitaikantis reiškinys jau tapo kasdienybe. Apie alergijas imame galvoti dažniau – parduotuvėse renkamės ne tik tai, ką mėgstame, bet tai, ką galime vartoti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui pasižymėjo vienas žmogus iš 1000. Manoma, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų....
Skaityti daugiauPrieš porą šimtų metų pirmą kartą aprašytas alerginio rinito atvejis buvo reta liga. Šiandien jau kalbama apie jos epidemiją. Kiekvienais metais milijonai žmonių visame pasaulyje, užuot laukę ateinančio orų atšilimo, rengiasi kovoti su kankinančiais ligos simptomais: nosies ir akių niežėjimu, sloga, čiauduliu. Ką daryti? Neiti į lauką ir taip vengti alergenų – žydinčių augalų? Medikų teigimu, yra daug geresnė išeitis – naujas nosies purškalas....
Skaityti daugiauKas vieniems gražu, kitiems – pavojinga. Taip jau yra, kad net ir tokie nekalti grožį ir kvapą skleidžiantys žiedai kai kuriems žmonėms kelia rimtus sveikatos sutrikimus. Vieni juos skina, o kiti nuo jų slepiasi. Priežastis – alergija. Alergija – pavasario palydovas...
Skaityti daugiauBundanti gamta džiugina ne visus: tie, kurie pavasarį ima čiaudėti ar ašaroti, laukia jo su nerimu. Alergija šalčiui, šienligė, astma – daugelį varginančios ligos, todėl alergologiją ir pasirinkome mūsų tradicinės rubrikos klausimai-atsakymai tema. O į skaitytojų klausimus, patektus interneto svetainėje www.sveikaszmogus.lt, mūsų Facebook‘o puslapyje, paštu atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauVaikų alergijų maistui atvejų sparčiai daugėja, o gydytojus stebina 4–6 mėnesių kūdikiai, kurie jau yra alergiški daugeliui maisto produktų. Ką daryti tėveliams, kad sumažintų maisto sukeliamų alergijų riziką savo atžaloms?...
Skaityti daugiauEuropos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos. Alergiški pacientai serga ne tik sekinančiomis alerginėmis ligomis, turinčiomis neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei, karjerai, asmeniniam tobulėjimui, gyvenimo būdui, bet ir yra didžiulė našta šalies sveikatos ekonomikai bei makroekonomikai dėl milijardų nedarbo dienų ir darbo našumo kritimo. ...
Skaityti daugiauAkys – vienas svarbiausių žmogaus organų. Jos – mūsų langas į pasaulį. Tačiau kasdien akis veikia įvairūs žalingą poveikį turintys veiksniai: ilgas žiūrėjimas į televizoriaus ar kompiuterio ekraną, užterštas oras, ultravioletiniai saulės spinduliai. Šie ir kiti veiksniai dažnai sukelia tokias nemalonias problemas, kaip akių sausumas, sudirgimas ar paraudimas. ...
Skaityti daugiauGalva ūžia ir tokia sunki, kad,atrodo, pamesi, nosis teka (tik spėk gaudyti!), akys ašaroja… Tokia „fantastiška“ savijauta žinoma daugeliui, kai papučia žvarbesnis vėjas, o mes nesuspėjame tinkamai apsirengti, apsiauti ir apskritai pamirštame svarbiausią Jos Didenybės Sveikatos priesaką: „Tausok!“. Bet paprastai tausoti sveikatą jau būna per vėlu ir reikia imtis priemonių, kad sloga nevirstų lėtine liga – sinusitu. Kaip atskirti sinusitą nuo paprastos slogos ir kada kreiptis į gydytoją?...
Skaityti daugiauIšlindus pavasarinei saulutei ir atšilus orams, pražydus augalams, vėjas po orą nešioja žiedadulkes, kurios, patekusios į kvėpavimo takus ar akių jungines, gali sukelti alergiją. Ore sklandančios kai kurių augalų žiedadulkės alergiškiems žmonėms sukelia alerginę reakciją. Lietuvoje alergiją dažniausiai sukelia motiejukų, miglės, eraičino, beržo, alksnio, lazdyno, pelyno žiedadulkės. Ligos požymių atsiranda patekus šių medžiagų į kvėpavimo takus ar ant akių junginės....
Skaityti daugiauDaugeliui sužydėjusios pievos ir medžiai kelia baimę ir reiškia alerginio sezoninio konjunktyvito pradžią. „Norint apsisaugoti nuo konjunktyvito, galima bandyti išvengti kontakto su žiedadulkėmis, bet tai ne visada būna veiksminga. Pirmiausia ligonis turėtų išsiaiškinti, kokioms žiedadulkėms yra jautrus, ir vengti kontakto su jomis“, – sako profesorė habil. dr. Rūta DUBAKIENĖ....
Skaityti daugiauKasdieniame gyvenime daugiau vartojame įvairių medžiagų, kurios sukelia alergiją, valgome maistą, kuriame daug įvairių konservantų, reikia ar nereikia vartojame antibiotikus. Alergiją gali sukelti ir įvairūs odos kremai, šampūnai plaukams, kosmetikos priemonės. Jeigu alergin´ reakcija pasireiøkia odos paraudimu, nieæ´jimu ar b´rimais, tai alergijai paæeidus akis, vystosi alerginis konjunktyvitas (konjunktyvitas - akies junginiŗ uædegimas). ...
Skaityti daugiauJau pavasaris. Akį ima džiuginti žibutės, „kačiukai“, kurie neretą žiedadulkėms jautresnį pilietį ima ir pravirkdo, slogą sukelia, o kai kuriuos net raudonom dėmėm išmėto. Tai – alergija, o su ja kovojančių, kaip žinoma, šiltuoju metų laiku padaugėja. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau močiutės žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi? ...
Skaityti daugiauAlergija yra neadekvati organizmo reakcija į įvairias medžiagas (dirgiklius). Ši disfunkcija iš dalies yra įgimta, iš dalies – įgyta. Kasmet, žydint tam tikros rūšies augalams, jeigu jų žiedadulkėms žmogus yra jautrus, kartojasi ir alerginės reakcijos. Pasak Biologinės medicinos ir diagnostikos centro „Natura munda” gydytojos reabilitologės-homeopatės Jadvygos KOLAITIENĖS, reikėtų įsidėmėti, kokiu laiku alergija prasideda. Žinant, kada liga kartojasi, galima lengviau nustatyti sukėlėją, tiksliai diagnozuoti ir gydyti. ...
Skaityti daugiaukas sukelia akių alergiją? alergija - tai viena iš padidėjusio jautrumo...
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad šis amžius – alerginių ligų epidemijos amžius. Alergologai yra paskelbę, kad po 10 metų kas trečias ketvirtas vaikas sirgs kokia nors alergine liga. Manoma, kad 2015–2020 m. pasaulyje 50 proc. suaugusiųjų bus alergiški. Pastebėta, kad kuo šalis labiau į Vakarus, tuo sergančiųjų alergijomis daugiau. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad alergiškų vaikų ir pas mus vis daugėja. Vieni jau gimsta alergiški, įsijautrinę dar motinos įsčiose, kiti tampa alergiški gimę. Kas tai lemia ir ką galima padaryti, kad kūdikio alergijos tikimybė būtų kuo mažesnė?...
Skaityti daugiauKonsultuoja KMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Jūratė Staikūnienė...
Skaityti daugiau