Dulkių erkutės sukelia alergiją

Dulkių erkutės dar vadinamos patalynės erkutėmis, nes jos labai mėgsta veistis mūsų pataluose. Jos gyvena visur ir pas visus, tik, anot Šiaulių Respublikinės ligoninės gydytojos alergologės Jūratės GREIČIUVIENĖS, jų kiekis priklauso nuo to, kaip mes laikomės higienos taisyklių.
 

Pelėsis + drėgmė = dusulys?


Dulkių erkučių kiekis priklauso ir nuo pačios patalynės. Kuo ji naujesnė, tuo mažiau bus erkučių, ir atvirkščiai.. „Ypač daug erkučių gali būti senuose plunksniniuose pataluose, kurie mažiau vėdinami ir laikomi drėgnuose sandėliuose ar patalpose, kur laikosi pelėsis,“ – teigia gydytoja.
„Pastebėta, kad žmonės, kurie yra alergiški patalynės erkutėms, daug blogiau jaučiasi senuose mediniuose namuose, nuvykę į kaimą. Ten paprastai daugiau dulkių ir pelėsio. Tai gali sukelti netgi dusulį“, – teigia alergologė.
Todėl alergiškiems žmonėms, renkantis gyvenamąją vietą, patartina visada pasižiūrėti, ar tai ne drėgnas butas, ar nėra pelėsio. Nesirinkti pirmo arba paskutinio aukšto. Nes į pirmą aukštą, jei nėra pakankamai gera izoliacija, gali skverbtis pelėsis iš rūsių. O viršutiniame aukšte, jei stogo dangos nepakankamai gerai izoliuotos, irgi formuojasi pelėsis ir, laikui einant, alergiškiems žmonėms būna blogai gyventi tokiuose butuose.

 

Suserga jautresni žmonės


Dulkių erkutės yra labai mažos, kaip sako gydytoja, adatos galiuko dydžio. Jų būna daugiau ten, kur yra dulkių sankaupos, pvz., mūsų patalų išvirkščiosios pusės kampučiuose, neišvalyto ar prastai išvalyto kambario kampuose ir pan. Su mikroskopu net pamatytume, kaip tos erkutės juda.
Alerginės reakcijos, pasak alergologės, gali būti nuo silpnų iki labai stiprių. Prasideda ašarojimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, gali pasireikšti dusulys. Gydytoja primena – negydoma alerginė sloga gali pereiti į bronchinę astmą. Dėl to yra labai svarbu alerginę slogą gydyti ir jos neužleisti. Bronchinės astmos gydymas yra daug sudėtingesnis nei slogos.
Kada reikėtų įtarti alergiją? Pasak J.Greičiuvienės, tada, kai sloga laikosi ilgiau nei keturias savaites ir nepavyksta jos išgydyti arba kai ji kartojasi ne vienerius metus tam tikru metų sezonu, pvz., anksti pavasarį, kai pradeda žydėti augalai.
Tiems, kurie yra jautresni dulkių erkutės alergenui, ligos paūmėjimai pasireiškia rudenį arba pavasarį. Rudenį dėl to, kad vyrauja drėgni orai, pavasarį kai butuose būna šalta – išjungus šilumą, kol nėra pakankamai šilta.
Alergija gali pasireikšti akių ašarojimu, niežėjimu, perštėjimu, čiauduliu, kosuliu, nosies ar ausų užgulimu, odos uždegimais. Kosulys gali kartotis kartu su dusulio epizodais – tai bronchinės astmos požymis.
Prie alergiškų žmonių dažniau kimba virusinės infekcijos. Kadangi kvėpavimo takuose vyksta lėtinis alerginis uždegimas, prisidėjus peršalimo ligas sukeliantiems virusams, jis lengviau įsitvirtina pažeistose gleivinėse ir sukelia uždegimo procesus, kurie sunkiau gydomi. Dėl to tokiems ligoniams visada šalia antivirusinio gydymo yra skiriamas gydymas nuo alergijos, taip jie lengviau ir greičiau pasveiksta.
Norint nustatyti jautrumą šioms dulkių/patalynės erkutėms, atliekami diagnostiniai testai alergologo kabinete.
 

Naminiai gyvūnėliai kenkia!


Tokiems žmonėms, kurie alergiški patalynės erkutėms, nerekomenduojama laikyti jokių naminių gyvūnėlių – paukštelių (papūgėlių, kanarėlių), šuniukų ar kačiukų, triušiukų ir net jūros kiaulyčių. Kaip sako J.Greičiuvienė, alergija kyla šių gyvūnėlių baltymui, kuris patenka į aplinką ir su seilėmis, ir su pleiskanomis, ir su šlapimu. Net jiems išdžiuvus, aplinkoje lieka jų baltymas, kuris, susimaišęs su dulkėmis, dar labiau kelia alergiją į alergiją linkusius žmones.

Labai daug alerginių reakcijų suteikia katės baltymo alergenas. Yra tokių žmonių, kuriems, įėjus į patalpą, kur buvo laikomas katinas, pasireiškia dusulio epizodai. „Net gatvėje susitikę žmonės gali vienas nuo kito „užsikrėsti“ alergenu – tas, kuris alergiškas katės baltymo alergenui, susitikęs draugą, kuris laiko katinėlį, gali pradėti dusti būtent nuo draugo,“ – teigia specialistė.
Šunys taip pat sukelia daug alerginių reakcijų. Neseniai buvo pasklidęs gandas, kad jorkšyro terjeras, skirtingai nuo visų kitų, visiškai nekelia alergijos žmonėms. „Iš tikrųjų taip nėra, – sako gydytoja. – Paskutiniu metu į mane pradėjo kreiptis vyrai, kurie yra alergiški būtent jorkšyro terjerams“.
 

Čiaudulys klojant lovą


„Tenka girdėti, kaip žmonės skundžiasi čiauduliu klojant lovą,“ – pastebi gydytoja. Taip yra dėl to, kad patalynės erkučių. Dėl ko jos mėgsta mūsų patalus? Pirmiausia patalynės erkutė maitinasi žmogaus epidermiu, tuo sluoksniu, kuris nusilupa ir yra baltymas. Tad vieta, kur žmogus miega, gera terpė erkutėms maitintis.
Todėl alergiškiems žmonėms rekomenduojama ten, kur jie gyvena ir miega: laikyti kuo mažiau minkštų žaislų; nelaikyti naminių gyvūnėlių; vėdinti patalpas; netiesti kiliminių dangų. Lovą ir patalynę prižiūrėti pagal visus higienos reikalavimus – ją vėdinti, skalbti, lyginti. Labai gerai vėdinti šaltame ore, nes erkutės šalčio nemėgsta. Visas patalynės rūšis reikia daugiau ar mažiau prižiūrėti. Senuosius plunksninius patalus reikėtų nešti į valyklą išvalyti kas kelerius metus. Vilnonę patalynę taip pat reikėtų valyti, nors ji labai geros kokybės. Sintetinę patalynę reikia skalbti. Baldus periodiškai reikia siurbti dulkių siurbliu, kad nesudaryti sąlygų dulkėse veistis erkutėms.
Atsikėlus ryte rekomenduojama antklodę atkloti ir palikti, kad vėdintųsi mūsų miegojimo vieta.
 

Kad suptų natūrali aplinka


Be to, žmonėms, kurie linkę į alergines reakcijas, geriau, kai juos supa natūrali ir švari aplinka. Jei remontuojamas namas ar butas, geriau rinktis medinius langus vietoj plastikinių, grindis taip pat geriau dėtis iš natūralios medienos. Baldus geriau rinktis iš natūralių medžiagų. Visos sintetinės medžiagos turi didesnį elektrostatinį krūvį ir į save pritraukia daugiau dulkių. Ir kartu sukelia šiems žmonėms alergiją. Dulkes namuose valyti drėgnu būdu arba dulkių siurbliu, o ne šluoti (šluojant dulkės tik pakeliamos, vėliau jos vėl nusėda kur buvusios).
Gydytoja pastebi – labai svarbu, kokiomis sąlygomis praeina vaikų kūdikystė. Pirmieji treji gyvenimo metai nulemia jų sveikatos būklę vėliau. Jeigu vaikas auga aplinkoje, kurioje rūkoma ir daug dūmų, jam didesnė tikimybė susirgti alerginėmis ligomis. Labai svarbu, kad moteris, planuodama vaikučio atsiradimą, nerūkytų. Rūkančių motinų vaikai turi daug didesnį polinkį sirgti alerginėmis ligomis.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai